Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1007-946/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-02-21
Bylos Nr.
1-1007-946/2014
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00138-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
S. K.
Advokatai
Algis Girdutis Šalavka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1007-946/2014Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00138-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.4.2.; 1.2.14.1.3.; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.7. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.vasario 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujantprokurorei Džiuljetai Grigienei,kaltinamajam S. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Rspublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d., 178 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2014-02-01 apie 12.00 val., iš UAB „Introvitus“ parduotuvės esančios, Baltų pr. 40 Kaune, pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, parduotuvei „Introvitus“ priklausantį 270 Lt. vertės stiprintuvą „Onkyo“, tačiau veikos nebaigė ir stiprintuvo nepagrobė dėl to, kad buvo sulaikytas parduotuvės vadybininko – pardavėjo A. K..

Kaltinamasis S. K. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad būdamas Šilainiuose susitiko su J. V. ir ėjo išgerti į barą alaus. Po jis V. pasiūlė užeiti į parduotuvę. Jis sutiko. Kai užėjo, tai patiko tas daiktas ir dėjosi į krepšį. Tuo metu pardavėjas ir sulaikė. Pinigų turėjo, norėjo susimokėti, bet pardavėjas jau tuo momentu nesutiko. Tai buvo 2014 m. vasario 1 d., apie 13 val., parduotuvėje Baltų pr., Šilainių mikrorajone. Parduotuvė konkretaus pavadinimo neturi. Užrašyta baldų interjeras. Gali būti Baltų pr. 40, Kaune. Ten prekiauja buitine technika. Ten užėjo, nes norėjo pasižiūrėti prekių. Pamatė tą garso stiprintuvą, kuris kainavo 270 Lt. Tiek pinigų su savimi turėjo, bet pagailėjo pinigų, kad jį nusipirkti. Todėl ir dėjausi į savo krepšį. Kaip tik tuo momentu atėjęs pardavėjas pamatė ir jį sulaikė. Jį sulaikė parduotuvės vidinėse patalpose prie prekystalio. Ten savitarnos parduotuvė. Kasa buvo arčiau durų. Jis sulaikytas buvo toliau nuo durų. Nuo tos vietos, kur buvo sulaikytas, dar reikia praeiti pro kasas, kad išeiti iš parduotuvės. Jį pardavėjas pamatė, kai jis stiprintuvą dėjosi į krepšį. Tada jis pasakė: „stok, ką čia darai“. Tada jį sulaikė ir paprašė dar vieno žmogaus, kad jį palaikytų ir iškvietė apsaugą. Tada jis dar pasiūlė pardavėjui susimokėti. Jam nesutikus, norėjo bėgti iš parduotuvės. Bet tada pardavėjas pamatė, kad jis pasiėmė krepšį ir paėjo kokius tris žingsnius link išėjimo, tai tuo momentu jis ir pakvietė parduotuvėje buvusį kitą pirkėją į pagalbą. Ėjo link išėjimo, nes galvojo taip išeiti nesusimokėjęs. Žino, kas būna, kai nesusimoki už prekes. Įvykio metu kartu su juo į parduotuvę užėjęs draugas V. prie jo nepriėjo. Jis buvo 5 metrų atstumu nuo jo. Jis į tą įvykį nesikišo. Savo veiką vertina negerai, dėl to gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. K. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

UAB „Introvitus“ pareiškimu, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir kuriame nurodyta, kad šių metų vasario 1 dieną į parduotuvę užėjęs vyriškis bandė pavogti stiprintuvą „Onkio“, kurio vertė 270 litų. Asmuo tai bandęs padaryti buvo sulaikytas parduotuvėje. Sulaikomas bandė pasprukti nuo pardavėjo. Iškviesta apsauga perdavė sulaikytą asmenį policijai. Stiprintuvas nesugadintas ir buvo grąžintas į prekybą (b.l. 3);

Kaltinamojo parodymai, pareiškime nurodyti duomenys atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų bei įtariamojo parodymus. Liudytojas A. K. buvo parodęs, kad jis dirba UAB „Introvitus“ Baltų pr. 40, Kaune. Jo pareigos vadybininkas – pardavėjas. 2014-02-01 apie 13.00 val. į parduotuvę užėjo vyriškis apie 40 m. amžiaus. Jis pradėjo klausinėti apie šaldytuvus, jis jam rodė šaldytuvus ir pasakojo jų charakteristikas. Po kelių minučių į parduotuvę atėjo kitas vyriškis apie 40 metų amžiaus. Jis buvo parduotuvės salės priekyje ir pradėjo jį kalbinti apie prekes. Tuo metu kitas klientas jį pakvietė pas save, jis pradėjo įtarinėti, kad galimai jis nori kažką pavogti iš parduotuvės. Priėjo arčiau prie antrojo vyro, o pirmasis vyras buvo salės gale ir dingo jam iš akiračio. Jis priėjo prie antrojo kliento, jam paaiškino ir grįžo prie pirmo kliento. Užėjo už sustatytų šaldytuvų ir pastebėjo, kad vyras dedasi į savo tašę stiprintuvą. Tuomet jis minėtą vyrą, kuris bandė pavogti prekes, sulaikė. Jam jį sulaikyti padėjo įėjęs dar vienas pirkėjas. Buvo iškviesta apsaugos ekipažas „Jungtis“ ir vėliau jie sulaikytą asmenį perdavė policijos pareigūnams. Klientas bandė pavogti namų kino stiprintuvą „Onkyo“, kurio vertė 270 litų. Stiprintuvas neapgadintas ir grąžintas į parduotuvę. Parduotuvėje vaizdo filmavimo kamerų nėra ir lauke ant pastato nėra (b.l.18-19 ).

Liudytojas J. V. buvo parodęs, kad 2014-02-01 jis susitiko su pažįstamu K., Šilainių mikrorajone, jis jam pasiūlė nueiti į padėvėtos buitinės technikos parduotuvę, esančią Baltų pr. pažiūrėti prekių. Šioje parduotuvėje jis yra buvęs ankščiau, ten pirkęs buitinių prekių. Bevaikščiodamas po parduotuvę apžiūrinėjo prekes, klausinėjo apie prekes ten dirbusių konsultantų. S. apžiūrinėjo radijo aparatūrą. Parodė, kad juos abu sulaikė parduotuvės darbuotojai, kadangi S. bandė pavogti kažkokią prekę. Kad jis vogs, jis nežinojo (b.l.20).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, pasikėsinta pagrobti prekė grąžinta į prekybą (b.l. 4).

Kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, kaltinamasis parduotuvėje jau buvo paėmęs prekę - stiprintuvą, kurią norėjo pagrobti, mat ir suprato, kokios vertės tai prekė, ją įsidėjo į su savimi turėtą krepšį ir pardavėjui jį pastebėjus bei bandant sulaikyti kėsinosi iš parduotuvės pabėgti, bet pardavėjui pasikvietus į pagalbą kitą parduotuvėje buvusį pirkėją buvo sulaikytas. Iš to matyti, kad kaltinamasis jau buvo pradėjęs tiesiogiai realizuoti nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 4 d. objektyviuosius požymius, suvokė savo veikos pavojingumą bei pasekmes, kas neabejotinai patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia. Taigi, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia pasikėsino pagrobti nedidelės vertės (jo vertė viršija 1MGL (130 litų), bet neviršija 3 MGL (390 litų)) svetimą turtą (bendrovei „Introvitus“ priklausančią 270 Lt vertės prekę), tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės (nes buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojo), todėl jo veika kvalifikuota kaip pasikėsinimas pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą teisingai pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d.

Ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas kaltinamąjį S. K. pripažinti kaltu padarius BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

S. K. pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą, jis veikė tiesiogine tyčia, jo veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalstama veika turtinė žala realiai nepadaryta, nes prekė grąžinta į prekybą, civilinis ieškinys nepareikštas, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau kaltinamasis neteistas, yra dirbantis, dėl ko darytina išvada, kad S. K. nelaikytinas sistemingai nusikalstančiu asmeniu. Todėl yra pagrindas jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda ( BK 42 str. 1 d. 2 p., 47 str. 1 d., 2 d., 3 d. 1 p.).

S. K. paskyrus bausmę - baudą, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą).

Byloje prieš jos nagrinėjimą posėdyje teisme 2014-02-12 dieną 08.43 val. elektroniniu paštu buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-441 (b.l. 49-51), kurioje nurodyta, kad 2014-02-13 šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Algis Girdutis Šalavka teikia antrinę teisinę pagalbą S. K. baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-00138-14. Jas sudaro advokato užmokestis 80 litų, dėl ko valstybės naudai priteistina 80 litų suma.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto S. K. ir šioje byloje vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau teismas sprendžia, kad šioje byloje advokato darbo apmokėjimui patirtų išlaidų priteisti iš kaltinamojo negalima. Nors dar iki bylos nagrinėjimo pradžios teisme ir buvo gauta pažyma apie advokato darbo užmokesčiui patirtų išlaidų paskaičiavimus, tačiau ją pateikė ne pati teismo posėdyje dalyvavusi advokatė, o Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Be to, pati pažyma yra nepasirašyta, pateikta tik elektroniniu paštu. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad duomenų apie tai, kad ji būtų pasirašyta elektroniniu parašu, taip pat nėra. Posėdyje dalyvavęs advokatas nurodė nieko nežinantis apie gautoje pažymoje išdėstytus paskaičiavimus, nes jie išlaidos apskaičiuotos ne jo, o tarnybos iniciatyva. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572; 2013, Nr. 54-2675) 14 str. 12 d. nurodyta, kad, kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal BPK 20 str. 1 d. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.

Iš paminėtų įstatymo nuostatų matyti, kad šios išlaidos gali būti apskaičiuojamos tik tuomet, kai dalyvaujantis procese advokatas to paprašo. Tai reiškia, kad, jeigu paskaičiavimai būtų atlikti laikantis įstatymo nuostatų, advokatui visada turėtų būti žinoma, skirtingai nei yra nagrinėjamu atveju šioje byloje, apie tokių išlaidų paskaičiavimus, jų dydį bei pagrindą,. Tai duoda pagrindo teismui abejoti tokių išlaidų apskaičiavimo teisėtumu ir teisingumu, nes nustatytos aplinkybės rodo, kad advokato užmokesčiui skirtos išlaidos galėjo būti apskaičiuotos net negavus paties advokato prašymo, dėl ko ir duomenys vėliau bylą nagrinėjant teisme buvo pateikti ne tik, kad nepatvirtinti parašu, bet ir ne paties advokato, kas imperatyviai nurodyta minėtame įstatyme.

Taigi, atsižvelgiant į paminėtas nuostatas ir nustatytas aplinkybes byloje, teismas daro išvadą, kad pateikti duomenys (pažyma) apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas neatitinka įrodymams baudžiamojoje byloje keliamo teisėtumo reikalavimo ir dėl to negali būti pripažinti įrodymu (duomenys gauti, užfiksuoti ir pateikti nesilaikant nesivadovaujant įstatymu), kuriuo būtų galima pagrįsti išvadą dėl sprendimo priteisti advokato darbo apmokėjimui tarnybos turėtas išlaidas. Kaip matyti iš pažymos turinio, jos apskaičiuotos ne pagal advokato prašymą (kaip reikalauja įstatymas), o tarnybos iniciatyva. Be to, pati pažyma su joje esančiu siūlymu priteisti apskaičiuotą sumą iš pripažinto kaltu kaltinamojo, teismui nėra pateikti tinkamai (pateikta ne procese dalyvaujančio advokato, kaip nurodyta įstatyme, be to, pateikta tik elektroniniu paštu, nepasirašyta). Todėl atsižvelgiant į tai advokato darbui apmokėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš kaltinamojo šioje byloje nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-303 str., 304- 307 str.,

nusprendė:

S. K. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir paskirti bausmę – 9 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (1170 litų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 MGL(780 litų) baudą;

Išaiškinti S. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš S. K. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus Kauno AVPK Kauno miesto Santakos PK saugomus daiktinius įrodymus byloje: dvi juodas megztas pirštines, mobiliojo ryšio telefono pakrovėją, žalios spalvos atšvaitą, markerį, mėlynos spalvos krepšį grąžinti S. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis