Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. Ž. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (toliau – ir Savivaldybė, Administracija) 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. A63-589/17(66960)(3.2.1-EM4) (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp pareiškėjai grąžinto žemės sklypo kad. (duomenys neskelbtini) ir L. A. gatvės raudonųjų linijų, buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje, Vilniaus mieste.

Skunde nurodė, kad Savivaldybė 2014 m. gegužės 8 d. įvykusiame pasitarime Darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais posėdžio protokolo 16 punktu svarstė pareiškėjos prašymą dėl papildomai priskiriamos valstybinės žemės šalia Karoliniškių seniūnijoje nuosavybės teise valdomo 4654 kv. m. žemės sklypo (kad. (duomenys neskelbtini)) ir būdo nustatymo. Be kita ko, buvo pageidaujama papildomai priskirti apie 1658 kv. m. valstybinės žemės. Tuo metu nurodytam prašymui buvo pritarta, kas, pareiškėjos teigimu, reiškia, kad atsakovė konstatavo, jog nurodytas plotas yra galimas atkurti ir tam neprieštaravo.

Atsakovė 2014 m. birželio 20 d. pranešimu dėl prašymo pateikti reikalavimus žemės sklypo (kad. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti nurodė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) pateikti reikalavimus žemės sklypo (kad. (duomenys neskelbtini)), apie 6202 kv. m. ploto, formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Projekto tikslas buvo padalyti sklypą į du sklypus ir sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą (apie 1658 kv. m.) su besiribojančiu žemės sklypu. Atsakovė 2017 m. birželio 14 d. raštu nurodė, kad aukščiau nurodytas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo įsakymas laikytinas netekusiu galios.

Pareiškėja 2017 m. birželio 20 d. su prašymu kreipėsi į Savivaldybės Miesto plėtros departamentą leisti atkurti jai natūra žemės sklypą ir suformuoti žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje, patenkančioje į buvusią savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemėvaldą, kuris yra tarp pareiškėjai grąžinto žemės sklypo, kad. (duomenys neskelbtini), ir L. A. gatvės raudonųjų linijų, nes tai numato galiojantys žemės grąžinimo teisės aktai.

Atkreipė dėmesį, kad NŽT sutinka su žemės sklypo tarp pareiškėjai grąžinto žemės sklypo, kad. (duomenys neskelbtini), ir L. A. gatvės raudonųjų linijų atkūrimu natūra, tačiau atsakovė be teisinio pagrindo nurodo, kad šio žemės sklypo negalima suprojektuoti, nes teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greitojo eismo gatvės detaliuoju planu patvirtintos gatvių raudonosios linijos nebuvo koreguotos, nors dar 2014 metais paties atsakovo pritarimu žemės sklypo formavimui buvo pritarta.

Pažymėjo, kad atsakovės Raštas nepagrįstas nei teisiniu, nei faktiniu pagrindu, todėl šiuo konkrečiu atveju ji neturėjo teisės atsisakyti suprojektuoti natūra grąžintino žemės sklypo. Vieninteliu pagrindu, dėl kurio pareiškėjai buvo galima atsisakyti grąžinti žemės sklypą natūra būtų tai, kad žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei, tačiau šioje situacijoje prašomas suformuoti žemės sklypas nepriskirtinas minėtai kategorijai, todėl atsakovė negalėjo savo subjektyvia nuomone apriboti pareiškėjos teisės į žemės atkūrimą.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais, kuriuose konstatuota, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 3 punkte nustatyta sąlyga, jog žemė yra išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Tačiau LVAT yra nurodęs, kad detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra.

Atsakovės atsakymas pagrįstas tuo, kad neva šiuo atveju nėra teisinio pagrindo suprojektuoti dar vieną papildomą žemės sklypą grąžinimui natūra prie suprojektuoto sklypo Nr.1 ties S. gatve. Skundžiamame Rašte nepateiktas nei vienas teisinis argumentas (teisės akto ar poįstatyminio teisės akto norma), kuriuo pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakymas yra pagrįstas. Šiuo atveju pareiškėjai atsisakoma suprojektuoti prašomą žemės sklypą, nes vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 patvirtinta schema, kai pateiktoje schemoje kartu rodomos patvirtintos detaliuoju planu gatvių raudonosios linijos ir naujos rekomendacinės gatvių raudonosios linijos, pakoreguoti detaliųjų planų patvirtintas raudonąsias linijas galima tik atlikus tam reikiamas rengimo ir derinimo procedūras.

Žemės sklypas Nr. 1 ties S. gatve buvo natūra grąžintinas ir suprojektuotas, nes projektavimas vyko iki detaliuoju planu patvirtintų gatvės raudonųjų linijų, tuo tarpu suprojektuoti dar vieną žemės sklypą prie suprojektuoto sklypo Nr. 1 atsakovė atsisako, kadangi tektų koreguoti detaliųjų planų patvirtintas raudonąsias linijas, tačiau tokie teiginiai neturi teisinio pagrindo, kuriuo būtų galima atsisakyti atkurti ir suprojektuoti teisėtai priklausantį pareiškėjai žemės sklypą, taip pat atsakovė nenurodė, kad ginčo žemės sklypo teritorijai yra visuomenės poreikis.

Pažymėjo, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nurodomi atvejai, kuriais atkūrimas yra negalimas, tačiau atsakovė nepagrindė to, kad atitinkama žemes sklypo dalis yra užimta Atkūrimo įstatymo prasme.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti visą.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1519 buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, kuris nustatė ir Susisiekimo tinklo plėtrą Vilniaus mieste. Pažymėjo, kad ginčo objektu esanti teritorija pagal Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. pagrindinį brėžinį patenka į infrastruktūros teritorijas. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje nurodyta, kad infrastruktūros teritorijos yra priskirtos prie teritorijų, netinkamų gyventi, skirtų be kita ko teritorijos svarbiausių gatvių ir kelių (A, B, C kategorijos) koridoriams (kartu su magistralinių inžinerinių tinklų koridoriais). Nurodyti bendrojo plano sprendiniai apsprendžia ginčo teritorijos naudojimo principus – nagrinėjamoje vietoje numatytos infrastruktūros teritorijos.

Dalis gatvės raudonųjų linijų ginčo teritorijoje buvo suplanuota ir nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-856 „Dėl teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintame teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detaliajame plane (teritorijų planavimo dokumentas viešai paskelbtas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre adresu http://www.tpdr.lt/lt LT/home (reg. Nr. 1607)). B. J. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės sklypas ties S. gatve buvo suprojektuotas atsižvelgiant ir į minėtą detalųjį planą bei jame patvirtintas gatvių raudonąsias linijas. Vilniaus miesto bendrojo plano pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių raudonųjų linijų schemą, kuri yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemoje taip pat nustatytos ginčo teritorijos (S. ir L. A. gatvių sankirtoje ties vakarine greito eismo gatve) gatvių raudonosios linijos, atitinkančios detaliajame plane patvirtintas raudonąsias linijas (schemoje pažymėta žalia spalva) ir suprojektuotos bei tikslintos gatvių raudonosios linijos, numatant naujas perspektyvines gatves (schemoje pažymėta raudona spalva).

Pažymėjo, jog Savivaldybė aukščiau nurodytais teritorijų planavimo dokumentais tikslingai suplanavo ir numatė gatvių raudonąsias linijas, siekdama sukurti suplanuotą infrastruktūrą. Nustatytos gatvės raudonosios linijos sutampa su suformuotų ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų, kad. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pietinėmis kraštinėmis, t. y. ginčo teritorijos plotą apima žemės plotas, esantis už gatvės raudonųjų linijų. Darė išvadą, kad ginčo teritorijos dalis yra už gatvės raudonųjų linijų patenka į gatvės teritoriją, todėl į tokį žemės plotą negali būti atkurtos nuosavybės teisės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 70 punktu, žemė iš piliečių išperkama, jeigu ji yra „po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus užimta visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, parkų, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kitų)“. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Pagal to paties įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatas, žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos. Šiuo atveju viešojo naudojimo keliai (gatvės), bendrojo naudojimo teritorija pagal aukščiau išvardintus teisės aktus yra skirta visuomenės poreikių užtikrinimui ir tenkinimui, todėl manė, kad vien šiuo pagrindu ginčo teritorija negalėtų būti priskirta laisvos valstybinės žemės fondui ir gražinama pretendentams.

Akcentavo, kad pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.

Pabrėžė, kad faktinių duomenų ir teisės aktų nuostatų visuma pakankamai aiškiai byloja apie prašomo suformuoti sklypo reikalingumą visuomenės poreikiams.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese dalyvauja dvi institucijos: Savivaldybė ir NŽT. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja bei planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Pažymėjo, kad NŽT teisės aktų nustatyta tvarka nepavestas laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimas ir jų planų rengimas. Sutiko su pareiškėjos argumentais, kad atsakovė 2014 m. birželio 20 d. raštu Nr. A51-50559/14(2.14.2.12- MP8) „Dėl prašymo pateikti reikalavimus žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, nurodydama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 30-1355 „Dėl žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo priimtas sprendimas pradėti rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą ir prašydama pateikti reikalavimus šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, t. y. pripažino, kad ginčo teritorija yra laisva ir gali būti formuojamas įsiterpęs žemės sklypas. Pastebėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisakė išduoti reikalavimus minėtam formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė teikė prieštaringą informaciją, t. y. informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių apie tai, kad ginčo teritorija yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir joje negali būti formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

Pabrėžė, kad sprendžiant dėl ginčo atsakymo teisėtumo akcentuotina, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, savarankiškosios savivaldybių funkcijos yra teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, tačiau kaip matyti iš ginčijamo atsakovės atsakymo pareiškėjai atsisakoma formuoti natūra grąžintiną žemės sklypą remiantis tuo, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 patvirtinta schema, kai pateiktoje schemoje kartu rodomos patvirtintos detaliuoju planu gatvių raudonosios linijos ir naujos rekomendacinės gatvių raudonosios linijos, pakoreguoti detaliųjų planų patvirtintas raudonąsias linijas galima tik atlikus tam reikiamas rengimo ir derinimo procedūras, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ginčo teritorija yra priskirta valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme.

Sprendė, kad atsakovė ginčijamame individualiame administraciniame akte nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi padarė atitinkamas išvadas ir priėmė neigiamą atsakymą dėl prašymo atlikti pareiškėjos prašyme išdėstytus veiksmus.

Trečiojo suinteresuoto asmens NŽT atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. A63-589/17(66960)(3.2.1-EM4) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Savivaldybę suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp pareiškėjai grąžinto žemės sklypo, kad. (duomenys neskelbtini), ir L. A. gatvės raudonųjų linijų, buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje, Vilniaus mieste.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 2.4-01-4784 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. Ž.“ pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,4654 ha ploto sklypą Nr. 3 (kadastro (duomenys neskelbtini)), esantį prie S. ir L. A. g., Vilniuje. NŽT priimtais sprendimais pareiškėjai yra įvykdytas nuosavybės teisių atkūrimas į 7,0421 ha buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje. Pareiškėjai liko atkurti nuosavybės teises į 0,9579 ha žemės.

Savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2014 m. birželio 20 d. raštu Nr. A51-50559/14(2.14.2.12-MP8) „Dėl prašymo pateikti reikalavimus žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, nurodydamas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 30-1355 „Dėl žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo priimtas sprendimas pradėti rengti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą ir prašydamas pateikti reikalavimus šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. birželio 30 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. birželio 26 d. raštą Nr. A51-51593/14(2.14.2.12-MP8) „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo ties S. g. 8“, kuriame nurodyta, kad kartografinėje medžiagoje nurodytos B. J. iki nacionalizacijos turėtoje laisvoje (neužstatytoje) bei nepriskirtoje valstybės išperkamai žemėje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 30-1283 ,Dėl sklypų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 prie S. ir L. A. g. duomenų nustatymo“ suprojektuoti 1201 kv. m, 2995 kv. m ir 4654 kv. m grąžintini natūra žemės sklypai ir kad daugiau laisvos (neužstatytos) žemės, kartografuoto B. J. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribose, nėra.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. liepos 11 d. raštu Nr. 49SDP-(14.49.23.)-137 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdoje“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu „paaiškinti, kodėl atskirais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštais pateikiamos skirtingos nuomonės t. y. kodėl 2014 m. birželio 26 d. raštu Nr. A51-51593/14 (2.14.2.12-MP8) NŽT Vilniaus miesto skyrius informuotas, kad buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemės valdoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, o 2014 m. birželio 20 d. raštu Nr. A51-50559/14 (2.14.2.12-MP8) kreipėsi dėl to paties buvusio savininko B. J. turėtoje žemėvaldoje reikalavimų žemės sklypui (kadastrinis (duomenys neskelbtini)) rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, nurodant projekto rengimo tikslą – „nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdus, padalyti sklypą į du sklypus ir sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą (apie 1658 kv. m) su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo“.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. A51-79345/14(2.14.2.12-MP8) „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų prie S. g. 8 suprojektavimo“ pakartotinai informavo, kad daugiau laisvos (neužstatytos) žemės B. J. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose, kurioje galėtų būti suprojektuoti papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra ir kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs tai, kad ginčo teritorijoje nėra galimybės suformuoti atskiro, racionalių ribų grąžintino natūra žemės sklypo ir tenkindamas pareiškėjos bei kitų žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), bendraturčių prašymą, 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 30-1355 „Dėl žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nustatė, kad pradedamas rengti grąžinto natūra 4654 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2017 m. balandžio 21 d. raštu Nr. A51-25331/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl dokumentų perdavimo ir nuosavybės teisių į buvusio savininko B. J. iki nacionalizacijos turėtą žemę ties S. gatve atkūrimo“, pakartotinai išnagrinėjęs NŽT Vilniaus miesto skyriaus pateiktą kartografinę medžiagą ir pareiškėjos prašymus, informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių ir pareiškėją, kad „likusi buvusio savininko B. J. iki 1940 metų nacionalizacijos turėta žemė yra užimta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais kadastriniais sklypais, Karoliniškių gyvenamojo rajono gyvenamaisiais namais ir kitais statiniais, vakarine apvažiuojamąja magistrale ir kitomis gatvėmis, privažiavimais ir valstybinės reikšmės miško plotu. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnių nuostatas, ši žemė priskiriama valstybės išperkamai ir natūra negrąžinama, todėl suprojektuoti papildomus laisvos (neužstatytos) žemės sklypus buvusio savininko B. J. turėtos žemėvaldos teritorijoje nėra galimybių“.

Pareiškėja 2017 m. birželio 20 d. su skundu kreipėsi į atsakovę, prašydama leisti atkurti jai natūra žemės sklypą ir suformuoti žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje, patenkančioje į buvusią savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemėvaldą, kuris yra tarp pareiškėjai grąžinto žemės sklypo, kad. (duomenys neskelbtini), ir L. A. gatvės raudonųjų linijų.

Savivaldybė, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017 m. birželio 20 d. skundą, Raštu informavo pareiškėją, kad vadovaudamasi Savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 patvirtinta schema, tais atvejais, kai pateiktoje schemoje kartu rodomos patvirtintos detaliuoju planu gatvių raudonosios linijos (žalia spalva) ir naujos rekomendacinės gatvių raudonosios linijos, pakoreguoti detaliuoju planu patvirtintas raudonąsias linijas galima tik atlikus tam reikiamas rengimo ir derinimo procedūras. Teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greitojo eismo gatvės detaliuoju planu patvirtintos gatvių raudonosios linijos nebuvo koreguotos, todėl yra galiojančios ir natūra grąžintinas žemės sklypas Nr. 1 ties S. gatve buvo suprojektuotas iki detaliuoju planu patvirtintų gatvės raudonųjų linijų. Suprojektuoti dar vieną papildomą žemės sklypą grąžinimui natūra prie suprojektuoto sklypo Nr. 1 ties S. gatve nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Raštu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti šį Raštą ir įpareigoti atsakovę suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp pareiškėjai grąžinto žemės sklypo, kad. (duomenys neskelbtini), ir L. A. gatvės raudonųjų linijų, buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje, Vilniaus mieste.

Pareiškėjos teigimu, Rašte nepateiktas nei vienas teisinis argumentas (teisės akto ar poįstatyminio teisės akto norma), kuriuo pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakymas yra pagrįstas. Pareiškėjai atsisakoma suprojektuoti prašomą žemės sklypą, nes, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 patvirtina schema, kai pateiktoje schemoje kartu rodomos patvirtintos detaliuoju planu gatvių raudonosios linijos ir naujos rekomendacinės gatvių raudonosios linijos, pakoreguoti detaliųjų planų patvirtintas raudonąsias linijas galima tik atlikus tam reikiamas rengimo ir derinimo procedūras.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog atsakovė atsisakė įvykdyti Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte jai nustatytas pareigas, t. y. formuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti B. J. turėtos žemės ribose esančiame laisvame (neužstatytame) žemės plote, teigdama, kad Savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 patvirtinta schema, kurioje rodomos ir patvirtintos detaliuoju planu gatvių raudonosios linijos (žalia spalva) ir naujos rekomendacinės gatvių raudonosios linijos. Pakoreguoti detaliuoju planu patvirtintas raudonąsias linijas galima tik atlikus tam reikiamas rengimo ir derinimo procedūras.

Atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad prašomas suformuoti sklypas reikalingas visuomenės poreikiams, todėl šiuo atveju nuosavybės teisių atkūrimas natūra pareiškėjai nėra galimas. Pažymėjo ir tai, kad grąžintini žemės sklypai turi būti racionalių ribų.

Taigi, iš esmės atsakovė remiasi Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, teigdama, jog egzistuoja visuomenės poreikis šiai ginčo teritorijai, jis pagrįstas detaliuoju planu.

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos (2003 m. kovo 4 d. nutarimas, 2007 m. liepos 5 d. nutarimas) galima daryti išvadą, jog atkuriant nuosavybės teises į nusavintą turtą prioritetas turi būti teikiamas buvusių savininkų teisei atkurti nuosavybės teises natūra. Kita vertus, tam tikros objektyvios priežastys (be kita ko, per tam tikrą laiką susiklostę ekonominiai santykiai) gali lemti, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra nebus įmanoma.

Pastebėtina, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis būtent ir numato atvejus, kuomet žemė iš piliečių yra išperkama, kai ji yra negrąžinama ir toks grąžinimas neprieštarauja Konstitucinio Teismo pateiktiems išaiškinimams.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje yra nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

Teisėjų kolegijos nuomone, gero administravimo, atsakingo valdymo principai, be kita ko, yra sietini su VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (LVAT 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-737/2010 ir jame nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir LVAT praktika).

Atkreiptinas dėmesys, jog tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu. Visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007). Tais atvejais, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (LVAT 2011 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus išaiškinimus, pažymi, kad tiek pareiškėja, tiek NŽT pagrįstai nurodė, jog atsakovė, atsisakydama formuoti nurodytą žemės sklypą, nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis priėmė neigiamą atsakymą dėl pateikto pareiškėjos skundo. Dar daugiau, Rašte atsakovė nurodė, kad remiasi Savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 patvirtinta schema, kurioje rodomos ir patvirtintos detaliuoju planu gatvių raudonosios linijos (žalia spalva) ir naujos rekomendacinės gatvių raudonosios linijos. Pakoreguoti detaliuoju planu patvirtintas raudonąsias linijas galima tik atlikus tam reikiamas rengimo ir derinimo procedūras. Atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovė nurodė, kad minėtas sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, kad negalima suformuoti racionalaus žemės sklypo, tačiau tiksliai nenurodė aplinkybių, sąlygojančių tokios išvados padarymą.

Teismo vertinimu, toks atsakovės nenuoseklumas (jis matyti ir iš 2014 m. birželio 20 d. rašto Nr. A51-50559/14(2.14.2.12-MP8) „Dėl prašymo pateikti reikalavimus žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“, kuomet atsakovė buvo pripažinusi, jog ginčo teritorija yra laisva ir gali būti formuojamas įsiterpęs žemės sklypas) neatitinka VAĮ 8 straipsnio keliamų nurodytų reikalavimų, galimai apsunkina pareiškėjos teises realizuoti teisę į teisminę gynybą.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog nei atsakovės Rašte, nei bylą nagrinėjant teisme šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia argumentus, kad šioje sklypo dalyje negali būti formuojamas žemės sklypas grąžinimui natūra, teismui nenurodytos, nėra pakankamai aiškios, todėl taip pat negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar minėtame sklype žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti visai negali būti formuojamas, ar nėra galimybės formuoti sklypo.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Raštas naikinamas ir atsakovė įpareigojama per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti objektyviais duomenimis pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kuriame būtų išreikšta aiški pozicija dėl galimybės ginčo žemės sklypo (pareiškėjos įvardijamo Nr. 2) formavimo grąžinimui natūra.

Pareiškėja prašė teismo priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti pateiktas teismui raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kokią išlaidų sumą prašo priteisti, taip pat nepateikė teismui išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo negali būti sprendžiamas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl pareiškėja turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–134 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos J. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. A63-589/17(66960)(3.2.1-EM4).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti objektyviais duomenimis pagrįstą ir motyvuotą (nurodytas teisinis pagrindas) sprendimą, kuriame būtų išreikšta aiški pozicija dėl galimybės suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp J. Ž. grąžinto žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), ir L. A. gatvės raudonųjų linijų, esantį buvusio savininko B. J. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje (pareiškėjos įvardijamas kaip sklypas Nr. 2).

Kitą pareiškėjos J. Ž. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.