Kauno apygardos teismo nutartis

Nr.1A – 471 - 383/2010 Proceso numeris:56-1-00702-08 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4. (S) Pranešėjas V. Vitunskas

2010 m. rugsėjo 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, nuteistajam R. T. , nukentėjusioms V. Z. , E. Z. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-04-15 nuosprendžio, kuriuo:

R. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 4 ( keturiems) metams.

R. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. ir jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 ( vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant bei BK 65 str. 1d. 1p.b papunkčiu laisvės apribojimo bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, galutinė subendrinta bausmė paskirta - 4 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams laiko, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Civilinių ieškovų UADBB (duomenys neskelbtini), V. Z. ir E. Z. Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai žalai atlyginti palikti nenagrinėtais, pripažinta civiliniams ieškovams teisė į ieškinių patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka ( BPK 115 str.2d.).

1000 Lt pripažinta proceso išlaidomis ir priteista iš kaltinamojo R. T. 1000 litų advokato atstovavimo išlaidų UADBB (duomenys neskelbtini) naudai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. nuteistas už tai, kad jis 2008-11-02 apie 22.53 val. Vilkaviškio mieste, (duomenys neskelbtini), neatsargiai vairuodamas automobilį TOYOTA CAMRY SOLARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausantį uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9 punkto (toliau p.), 28 p., 133 p., 134 p., 135 p., 231.1 p., 231.2 p. reikalavimus, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, viršijo tame gyvenvietės ruože leistiną 40 km/h greitį, važiuodamas ne mažesniu kaip 84 km/h greičiu, kelio vingyje į kairę, nesuvaldė automobilio, dėl ko vairuojama transporto priemonė prarado stabilų judėjimą ir slysdama šonu, nuvažiavo nuo kelio į dešinę ir virto bei atsitrenkė į gyvenamuosius namus esančius (duomenys neskelbtini), šio eismo įvykio metu žuvo automobilio TOYOTA CAMRY SOLARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis A. Z. , bei keleiviui K. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Be to, jis 2008-11-02 apie 22.53 val. Vilkaviškio mieste, (duomenys neskelbtini), tarp gyvenamųjų namų pažymėtų Nr. 24 ir 26, įvykus eismo įvykiui dėl paties neatsargių veiksmų, t.y. vairuojant automobilį TOYOTA CAMRY SOLARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nesilaikant būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinkus saugaus važiavimo greičio, bei viršijant leistiną greitį gyvenvietėje ir tame kelio ruože, nesuvaldė automobilio, dėl ko vairuojama transporto priemonė prarado stabilų judėjimą ir slysdama šonu, nuvažiavo nuo kelio į dešinę, virto bei atsitrenkė į gyvenamuosius namus, tokiu būdu sukėlęs pavojų, kurio metu buvo sužalotas automobilio TOYOTA CAMRY SOLARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis A. Z., ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju asmeniu jam nepagelbėjo, iš įvykio vietos pasišalino, kai grėsė pavojus A. Z. gyvybei, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas tenkintinas dalyje dėl civilinių ieškinių.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, netinkamai taikė BK 75 str. nuostatas. Kolegijos nuomone, teismas teisingai pritaikė BK 75 str. nuostatas R. T. atžvilgiu. Asmenims, padariusiems BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas teismų praktikoje taikomas dažnai. Teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padarytu kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, ir su nuteistojo asmenybe. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokiais atvejais labai svarbu visapusiškai įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju teismas savo sprendimą dėl BK 75 str. taikymo motyvavo, atsižvelgė į R. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui, kurio metu vienas žmogus žuvo, vienas buvo sužalotas, taip pat padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikų baigtumo stadiją, kaltininko asmenybę (praeityje neteistas ( b.l. 110, t.2), baustas administracine tvarka 2009-07-05 pagal ATPK 134 str.1d. 100 Lt bauda ( b.l. 108-109, t.2), ir nutarė, kad ši nuobauda nėra reikšminga, charakterizuojant kaltinamąjį, nes jis yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai ( b.l. 107, t.2). Teismas padarė teisingą išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidėjus jos vykdymą trims metams, ir teisingai nusprendė, kad ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, paveikti kaltinamąjį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nenustatyta, kad R. T. padarė eismo įvykį būdamas neblaivus, dėl ko teismas nebūtų taikęs BK 75 str. nuostatų. Teismų praktikoje tokie atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis šiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Kolegijos nuomone, bausmės vykdymas R. T. atidėtas teisingai.

Prokuroras prašo vadovaujantis LR BK 68 str. R. T. uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Kolegija vadovaujasi tuo, kad BK 67 straipsnyje nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstant uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, atsižvelgtina į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismų praktikoje uždraudžiant kaltininkui vairuoti transporto priemonę atsižvelgiama ir į tai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas gali apsunkinti jo darbinę veiklą, jeigu ši susijusi su transporto priemonės vairavimu. Uždraudus šią teisę, jis būtų priverstas ieškoti kito darbo ir galima tikimybė, kad dėl to sumažėtų jo pajamos, pablogėtų turtinė padėtis, o kartu kiltų daugiau problemų dėl civilinių ieškinių padengimo ir nukentėjusiųjų turtinių interesų patenkinimo. Todėl skundo argumentas atmestinas, kadangi teismų praktika rodo, kad svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimo klausimą teismai atsižvelgia į tai, ar tai neužkirs kelio atlyginti nukentėjusiesiems žalą, ir ar nebus pažeistos jo darbinės teises. Todėl teismas teisingai nuosprendyje pažymėjo, kad sankcijoje numatytą uždraudimą naudotis specialia teise netikslinga taikyti, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kelių eismo saugumo taisykles pažeidė, nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių, kitų stipriai veikiančių medžiagų ( BK 68 str.1d.). Be to, nusikalstama veika yra padaryta žala, todėl, siekiant, kad ji būtų atlyginta, netikslinga atimti iš R. T. teisę vairuoti transporto priemones, kadangi jo darbinė veikla susijusi būtent su vairavimu – jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju.

Prokuroro skunde nurodoma, jog teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindamas V. Z. , E. Z. , Valstybinės ligonių kasos teisę į ieškinių patenkinimą. Argumentas pagrįstas ir štai dėl ko. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad dėl to, jog nepriimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime dėl galimos automobilio, kurį vairavo R. T. , vagystės, nėra galimybės spręsti, ar šioje byloje AAS (duomenys neskelbtini) lieka atsakinga už padarytą žalą, nes yra neaiškus civilinis atsakovas. Kolegija laiko, kad toks teismo sprendimas yra neteisingas.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai.

Civilinio ieškinio procesas baudžiamojoje byloje grindžiamas dvišališkumu: šiame procese dalyvauja dvi šalys – civilinis ieškovas ir nusikalstama veika žalą padaręs asmuo (kaltinamasis) ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (atsakovas). Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 d.). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo (CK 6.987 straipsnis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnis). Šiuos asmenis su nukentėjusio asmens pareikšto civilinio ieškinio dalyku sieja materialusis teisinis ryšys.

Šioje byloje nukentėjusioji V. Z. pareiškė civilinį ieškinį 33865,02 litų turtinei ir 100000 litų neturtinei žala atlyginti. Nukentėjusioji E. Z. pareiškė civilinį ieškinį 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kauno teritorinė ligonių kasa apreiškė civilinį ieškinį 760 Lt turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiojo K. P. gydymą. Nurodyti civiliniai ieškiniai pareikšti civiliniams atsakovams - R. T. ir draudimo bendrovei AAS (duomenys neskelbtini).

Teismas nukentėjusiųjų, Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtais, pripažino civiliniams ieškovams teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Toks teismo sprendimas yra neteisingas, nes liko neapgintos nukentėjusiųjų teisės. Teismas sprendimą netinkamai motyvavo tuo, kad nepriimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime dėl galimos automobilio, kurį įvykio metu vairavo R. T. vagystės, todėl nėra galimybės spręsti, ar šioje byloje AAS (duomenys neskelbtini) lieka atsakingas už padarytą žalą, neaiškus civilinis atsakovas.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinių ieškinių klausimą. Tik išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniams ieškovams teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.). Nustatyta turtinė ir neturtinė žala kilo dėl padarytų R. T. veiksmų, automobilis autoįvykio metu buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl civilinis atsakovas - draudimo bendrovė AAS (duomenys neskelbtini) solidariai atsako už padarytą žalą, nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo dėl automobilio vagystės rezultatų. Be to, teismas nustatė, kad AAS (duomenys neskelbtini) dėl nagrinėjamo įvykio padarytą žalą, padarytą R. T. veiksmais atlygino nukentėjusiajai R. D. .

Valstybinė ligonių kasa, nukentėjusios V. Z. ir E. Z. pateikė teismui tiksliai apskaičiuotus civilinius ieškinius, patirtą turtinę žalą pagrindžiančius rašytinius duomenis. Teisme ginčo dėl ieškiniuose nurodytos turtinės žalos dydžio nekilo. Neturtinės žala priskiriama vertinamajai kategorijai, atsižvelgiant į patirtus dvasinius išgyvenimus, artimo žmogau netekimo skausmą, patirtus nepatogumus. Tokią neturtinę žalą nukentėjusios V. Z. ir E. Z. neabejotinai patyrė, teismo posėdžio metu davė parodymus apie patirtos neturtinės žalos pobūdį, nusikalstamų veikų sukeltas pasekmes, savo turtinę padėtį, pajamas. Taip pat aiškintasi R. T. turtinė padėtis bei pajamos. Civilinių ieškinių nagrinėjimas kartu su baudžiamąja byla suteikė nukentėjusioms galimybę ginti savo teisėtus interesus, reikalauti žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusios pasinaudojo ikiteismine tvarka ir kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, todėl ieškiniai turėjo būti išspręsti. Teismas nepagrįstai apribojo nukentėjusiųjų V. Z. ir E. Z. teisę baudžiamajame procese gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 str. 10 d.). Tuo pačiu pažymėtina, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 22 str. pagrindu turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu yra paminėto įstatymo 22 str. numatytos sąlygos.

Iš to seka, kad teismo motyvas, jog nepriimtas procesinis sprendimas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl galimos automobilio vagystės, todėl nėra galimybės spręsti, ar šioje byloje AAS (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas lieka atsakinga už padarytą žalą, todėl neaiškus civilinis atsakovas, todėl nukentėjusiųjų civilinių ieškovų V. Z. , E. Z. , Valstybinės ligonių kasos dėl K. P. gydymo išlaidų, UADBB (duomenys neskelbtini) dėl automobilio vertės civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais, neteisingas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi (2007 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija), kurioje nustatyta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui.

Nuteistasis R. T. nusikaltimą (BK 281 straipsnio 5 dalis) padarė vairuodamas automobilį ir jo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta. CK 6.254 str. 1 d. įteisintas civilinės atsakomybės draudimas, t. y. atvejai, kai pareiga atlyginti žalą perkeliama draudimo kompanijai, kuri, drausdama civilinę atsakomybę, atlygina padarytą žalą neviršydama draudimo sumos. Sistemiškai aiškinant CK 6.250 str. 2 d., 6.254 str. ir CK 6.263 str. 2 d., nustatančias civilinę atsakomybę civilinės atsakomybės draudimo atveju, darytina išvada, kad draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai atlyginant neturtinę žalą. Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka), taip pat tais atvejais, kai draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda, pavyzdžiui, kai žalą sukėlęs veiksmas nėra draudiminis įvykis arba yra padaryta tokia žala, kurios neapima civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Taigi, nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje aiškiai numatytos trys žalos rūšys: žala asmeniui, žala turtui ir neturtinė žala. Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 5 d. analogiškai numatyta eismo įvykio žala. Todėl nukentėjusiems asmenims pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija) turi būti draudiko išmokama 1000 eurų (V. Z. ir E. Z. - po 1726,40 Lt kiekvienai) dydžio išmoka neturtinei žalai atlyginti, o likusi neturtinės žalos dalis priteistina iš R. T. ; turtinė žala šioje byloje yra pagrįsta, todėl priteistina nukentėjusiosios V. Z. naudai 33865,02 Lt turtinės žalos atlyginimo iš draudiko. Priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiems, yra vadovaujamasi teismine praktika šios kategorijos bylose dažniausiai priteisiama suma, kai eismo įvykio metu žūsta žmogus. Todėl neturtinės žalos civilinis ieškinys mažintinas iki 30 000 litų.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apeliacinio skundo motyvai dėl civilinių ieškinių klausimo išsprendimo yra pagrįsti, dėl to Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas toje dalyje yra tenkinamas dalinai. Pirmos instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-04-15 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti tą nuosprendžio dalį, kuria V. Z. , E. Z. , Valstybinės ligonių kasos ieškiniai buvo palikti nenagrinėtais.

Priteisti iš draudimo bendrovės AAS (duomenys neskelbtini) nukentėjusios V. Z. naudai 33865,02 litus padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1726 litus neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš draudimo bendrovės AAS (duomenys neskelbtini) nukentėjusios E. Z. naudai 1726 litus neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. T. nukentėjusioms E. Z. naudai 28274 litus ir V. Z. naudai 28274 litus padarytai neturtinei žalai atlyginti;

Priteisti iš draudimo bendrovės AAS (duomenys neskelbtini) Valstybinės ligonių kasos naudai 760 litų padarytai turtinei žalai atlyginti už K. P. gydymą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.