Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-07-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1290-814/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-01
Bylos Nr.
A15.-1290-814/2019
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00108-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Pažeidėjas
V. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-1290-814/2019
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00108-2019-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.7; 16.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. liepos 1 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S.,

nedalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., 2019 m. kovo 25 d. apie 10 val., Jonavoje, Žeimių g. 9 kieme, vairuodamas automobilį „SSANGYONG RODIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovėjimui paliktą automobilį „Mercedes Benz B200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo sugadinti automobiliai. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ir vartojo alkoholį po eismo įvykio (2019 m. kovo 25 d. 11.40 val. alkotesterio Alkotest 7510 Nr. ARKB-0326 pagalba buvo nustatytas 0,93 promilių neblaivumas), t. y. pažeidė KET 9, 219.1, 221, 222 punkto reikalavimus ir įvykdė nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, gautas jo darbdavio pranešimas, kad V. S. nespėjo grįžti iš komandiruotės, dėl to prašo bylą arba atidėti, arba nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla išnagrinėta V. S. nedalyvaujant.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymų negauta, byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

V. S., apklaustas 2019 m. birželio 10 d. teismo posėdyje prisipažino, paaiškino, kad 2019 m. kovo 25 d. apie 10 val. atvežė žmogų ir išleido Žeimių g. 9, Jonavoje. Atvažiavęs apsisuko, po to atgal pajudėjo, nes atvažiavo mašina ir reikėjo ją įleisti. Matė vaizdo medžiagoje jo atsitrenkimą į kitą automobilį. Jo automobilis yra su automatine greičių dėže, persijungia pavaros su judėjimais. Jis tuo metu ne tai, kad smūgį pajuto, bet suprato, kad staigiai persijungė pavara. Jis važiuodamas atbuline pavara, riedėdamas įjungė pavarą važiuoti į priekį, tuo metu buvo kažkoks garsas. Jis nesuprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Automobilį vairavo blaivus. Vėliau po įvykio matė nukentėjusiosios automobilio apgadinimus – nuo bamperio buvo nubyrėję dažai. Ant jo automobilio jokių žymių nėra. Jo automobilis didelis, gal ir dėl to nesigirdėjo smūgio. Tuo metu automobilyje buvo įjungtas radijas. Automobiliu naudojasi jis, bet registruotas ne jo vardu, nes turi reikalų su antstoliais. Girtumas buvo nustatytas vėliau, kai jis apsipirkęs parduotuvėje, nuvažiavo pastatyti mašiną ir susitikęs kaimyną su juo išgėrė. Alkoholį vartojo prieš 11 val. Alkoholį vartojo ir bare, ir pas kaimyną namuose. Vairuoja 30 metų, jei būtų supratęs, kad atsitrenkė, būtų palaukęs nukentėjusiosios. Automobilis buvo draustas. Dirba vairuotoju. Žino, kad iš įvykio vietos pasitraukti negalima.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. S. paaiškino, kad įvykio nematė. Buvo mokymuose ir bendradarbė pasakė, kad kažkas atsitrenkė į jos automobilį. Automobilį pastatė darbo vidiniame kieme, po pusvalandžio pakvietė viešosios bibliotekos direktorė S. G.. G. atsisuko išgirdusi smūgį. M. irgi atsisuko po smūgio. Atėjusi prie automobilio, pamatė, kad labai aiški dėmė ant bamperio kairėje pusėje ir vienoje pusėje išėjęs iš vietos. Automobilis buvo draustas, kreipėsi į V. draudimą. Mano, kad turėjo jausti atsirėmimą į automobilį, kas buvo lauke, visi sakė, kad tikrai girdėjo garsą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. paaiškino, kad dirba tyrėju. Buvo gautas pranešimas, kad prie bibliotekos įvyko techninis eismo įvykis, pažeidėjas buvo pasišalinęs. Atvyko su kolega, matė automobilį, mergina pasakė, kad į jos automobilį atsitrenkė tamsios spalvos automobilis ir išvažiavo. Atsirado įvykio liudininkai, kurie girdėjo garsą, kai automobiliai susidūrė. Liudytojas pranešė pasišalinusio automobilio valstybiniu numerius. Matė ant „Mercedes“ bamperio įbrėžimus. Kolega surado savininką, kuris paaiškino, kad tuo automobiliu naudojasi jo brolis. Jis paprašė, kad tas žmogus su automobiliu grįžtų į įvykio vietą. Už gero pusvalandžio prie jo priėjo V. S., automobilio nebuvo. V. S. nurodė, kad automobilis stovi prie Vasario 16-osios g. 18., ir pasakė, kad negali jo atvairuoti, nes ką tik vartojo alkoholį. Paklausus, ar jis žino, kad po eismo įvykio negalima vartoti alkoholio, jis atsakė, kad nežinojo. Nuvažiavus pažiūrėti automobilio, bet prie nurodyto 18-ojo namo, jo nebuvo. Tada V. pasakė, kad automobilis gali būti prie 17-ojo namo, nes automobilį pervežė jo žentas. Ten automobilį rado. Ant automobilio galinės dalies matėsi pažeidimai. Automobilis yra kaip džipukas. Negali pasakyti, ar vairuotojas turėjo pajausti smūgį, bet buvo žmonės, kurie sakė, kad tikrai garsas gerai girdėjosi, nes būtent dėl smūgio ir atsisuko pasižiūrėti. Automobilių sugadinimai nebuvo dideli. V. S. buvo nustatytas neblaivumas apie 0,93 promilių.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. P. paaiškino, kad buvo eismo įvykis, kurio metu atbuline eiga važiavusi transporto priemonė atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir pasišalino. Įvykį jis matė. Išgirdo triukšmą – atsitrenkimo garsą, kuris atkreipė dėmesį. Spėjo nufotografuoti nuvažiuojantį automobilį. Liepė netoliese buvusiai bibliotekos direktorei kviesti automobilio savininką. Jis automobilio „Mercedes“ apgadinimus matė. Nežino, ar galėjo negirdėti smūgio vairuotojas, turbūt tai sunkiai tikėtina. Tas smūgis į kitą automobilį ir privertė sustoti važiuojantį automobilį.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareigūnai S. G. ir A. G. 2019 m. kovo 25 d. apie 10.23 val. gavo pranešimą apie techninį eismo įvykį Jonavoje, Žeimių g. 9, nuvykę pamatė apgadintą automobilį „Mercedes“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kitas automobilis buvo pasišalinęs (b. l. 4, 5). I. S. pateikė paaiškinimą, kad apie 10.10 val., jai būnant darbovietėje, informavo, kad į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir nuvažiavo, M. P. užsirašė nuvažiavusio automobilio numerius. V. S. pateikė paaiškinimą, kad prie parduotuvės „Rimi“ išleido žmogų, apsisuko ir išvažiavo, paskui bare „Svaja“ išgėrė alaus, smūgio nepajuto. M. P. pateikė paaiškinimą, kad eidamas išgirdo garsą ir pamatė, kaip automobilis atsitrenkė į kitą automobilį ir nuvažiavo, o jis užsirašė to automobilio valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini) Nubraižyta eismo įvykio schema. V. S. 2019 m. kovo 25 d. 11.40 val. nustatytas 0,93 promilių neblaivumas. Automobiliui „Mercedes Benz B200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai kairės pusės galinio bamperio kampe, o „SSANGYONG RODIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - galinio bamperio kairėje pusėje, padarytos fotonuotraukos. „SSANGYONG RODIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas I. S. vardu, įvykio metu buvo draustas, galiojo techninė apžiūra. ADB „Gjensidige“ duomenimis, „Mercedes Benz B200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai už 186,54 Eur. S. G. pateikė paaiškinimą, kad kovo 25 d. apie 10 val. būdama Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Knygų terasoje prie knygų lentynos, išgirdo stiprų garsą ir atsisuko į automobilių stovėjimo aikštelę, iš kurios ir sklido tas garsas, pamatė iš aikštelės išvažiuojantį juodą automobilį, asmens, sėdinčio prie automobilio vairo ir pačio automobilio numerių nepastebėjo.

Motyvuojamoji dalis

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Žemesnės instancijos teismas

V. S. neneigia, kad 2019 m. kovo 25 d. apie 10 val., Jonavoje, Žeimių g. 9 kieme, vairavo automobilį „SSANGYONG RODIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau teigia, kad atsitrenkimo į kitą automobilį nepajuto, todėl nuvažiavo, vėliau vartojo alkoholį. Teismas tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais netiki, vertina kritiškai, kaip siekį išvengti griežtos administracinės nuobaudos, nes jo kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais rašytiniais įrodymais, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais bei vaizdo medžiaga.

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Konstatuojant šio nusižengimo padarymą, būtina konstatuoti tyčią, t. y. kad asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Teismui išanalizavus byloje esančią vaizdo medžiagą, iš kurios matyti eismo įvykio mechanizmas, akivaizdu, kad V. S. vairuojamas automobilis, judėdamas atbuline eiga, aiškiai ir pakankamai smarkiai atsitrenkia į nukentėjusiosios stovinčio automobilio „Mercedes“ galinę dalį – nuo smūgio automobilis „Mercedes“ ryškiai suamortizuoja, pajuda į priekį, todėl „SSANGYONG RODIUS“ vairuotojas, teismo vertinimu, tikrai turėjo suprasti, kad jis į kažką atsitrenkė, ypač įvertinant jo vairavimo patirtį – 30 metų, dirba profesionaliu vairuotoju. Kad automobilių kontaktas nebuvo nežymus, patvirtina tiek byloje užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu ir teigė, kad ant jo automobilio jokių žymių nėra, tiek liudytojo M. P. parodymai, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, nes sukėlė garsą, atkreipiantį dėmesį, dėl ko jis ir pamatė automobilį, atsitrenkusį į kitą automobilį ir nuvažiuojantį iš įvykio vietos. Kad garsas buvo aiškus ir stiprus, patvirtina ir vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, jog už keliasdešimt metrų stovinti ir nusisukusi moteris, kaip vėliau nustatyta S. G., V. S. atsitrenkus į nukentėjusiosios automobilį, staigiai atsisuka į tą pusę, iš kurios sklinda garsas, tai S. G. nurodė ir teismui pateiktame paaiškinime. Todėl, teismo vertinimu, V. S., betarpiškai būdamas įvykio vietoje, ne tik turėjo pajusti smūgį, bet taip pat turėjo ir aiškiai girdėti smūgio sukeltą triukšmą. Teismas pažymi, kad V. S. teismo posėdžio metu neneigė kažką girdėjęs, tiesiog girdėtą garsą jis įvertino kaip savo automobilio automatinės greičių dėžės atbulinės pavaros persijungimą į judėjimo į priekį pavarą, nes jis, riedėdamas atgal, įjungė pavarą važiuoti į priekį. Teismas tokia jo versija abejoja, nes visuotinai žinoma, jog, judant atbuline eiga ir norint perjungti pavarą judėjimui į priekį, būtina visiškai sustoti, ypač, jei automobilyje įmontuota automatinė greičių dėžė, todėl V. S. judėjimo į priekį pavarą galėjo perjungti tik sustojęs, t. y. pagal vaizdo medžiagą – jau atsitrenkęs į nukentėjusiosios automobilį, nes aiškiai matyti, kad automobilio „SSANGYONG RODIUS“ sustojimo priežastis būtent ir buvo atsitrenkimas į kitą automobilį. Ta aplinkybė, kad po automobilių kontakto, eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas net nebuvo išlipęs iš automobilio apžiūrėti eismo įvykio vietos, o tiesiog išvažiavo iš aikštelės, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad pagal eismo įvykio mechanizmą jis turėjo suprati sukėlęs eismo įvykį.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, teismo vertinimu, V. S. suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ne tik jo vairuotas automobilis, tačiau ir kitas įvykio vietoje buvęs, jam nepriklausantis turtas – automobilis „Mercedes Benz B200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taigi suvokė ir savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje bei nedelsiant pranešti apie jį policijai, tačiau sąmoningai šią pareigą ignoravo, kas patvirtina tiesioginės tyčios jo veiksmuose buvimą.

Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį (galiojusią iki 2019 m. balandžio 1 d.) administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo padarius KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). KET 221punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Alkoholio vartojimo fakto V. S. neneigia, tačiau teigia nežinojęs, jog sukėlė eismo įvykį. Kadangi anksčiau išdėstytais argumentais pripažinta, kad V. S. veiksmuose yra nustatyti visi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, teismas sprendžia, kad V. S. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, t. y. 2019 m. kovo 25 d. 11.40 val. alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,93 promilių girtumas. Vadinasi, V. S., žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, ir turėdamas pareigą susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, jį vartojo.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad V. S., 2019 m. kovo 25 d. apie 10 val., Jonavoje, Žeimių g. 9 kieme, vairuodamas automobilį „SSANGYONG RODIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovėjimui palikta automobilį „Mercedes Benz B200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo sugadinti automobiliai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ir vartojo alkoholį po eismo įvykio (2019 m. kovo 25 d. 11.40 val. alkotesterio Alkotest 7510 Nr. ARKB-0326 pagalba buvo nustatytas 0,93 promilių neblaivumas), t. y. pažeidė KET 9, 219.1, 221, 222 punkto reikalavimus ir įvykdė nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – V. S. praeityje administracine tvarka baustas, neteistas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti už nusižengimų padarymą paskyrus sankcijose numatytas minimalaus dydžio baudas, kartu skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 ir 3 metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintinos, t. y. galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Byloje nustatyta, kad transporto priemonė „SSANGYONG RODIUS“, registruota I. S. vardu, tačiau teismo posėdžio metu V. S. paaiškino, kad tikrasis savininkas yra jis, tiesiog automobilis registruotas brolio vardu dėl turimų bėdų su antstoliais. Kad automobilio faktinis savininkas yra V. S., teismo posėdžio metu nurodė ir apklaustas pareigūnas, kuris paaiškino, kad susisiekus dėl eismo įvykio su įregistruotu automobiliu savininku, jis nurodęs, kad tuo automobiliu naudojasi jo brolis V. S.. Transporto priemonės konfiskavimas - alternatyvi papildoma administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju palikta diskrecijos teisė spręsti bylą nagrinėjančiam teismui, įvertinus visas bylos aplinkybes. Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. S. praeityje nėra baustas už ypač šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sprendžia, jog yra pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 423 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 636 straipsniu, 619 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir jam už tai paskirti 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) ir jam už tai paskirti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje ir jam už tai paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti V. S. galutinę subendrintą nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19100736750.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja (parašas) Lina Šafronienė