Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. Č. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pripažintas X teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. Nutartimi suderinta nuteistajam R. Č. minėtu nuosprendžiu už (duomenys neskelbtini) pažeidimus paskirta prailginta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri susideda iš 9 metų laisvės atėmimo bausmės ir prailginto 5 metų laikotarpio, su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, ir R. Č. paskirta: pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 9 metams; pagal BK 307 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, suderintos bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir R. Č. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų.

2. (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. Č.“ (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti R. Č. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti individualiame resocializacijos plane numatytose priemonėse.

3. Nesutikdamas su Komisijos Nutarimu, nuteistasis R. Č. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi skundą atmetė. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad įvertinus tai, jog padidėjo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bausmės atlikimo metu pasireiškia nedisciplinuotas R. Č. elgesys, dėl ko asmeniui reikalingas tęstinis dalyvavimas į jo kriminogeninius rizikos poreikius orientuotose programose ir priemonėse, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl šiuo metu nėra tikslinga R. Č. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

II. Skundo prašymai ir argumentai

6. Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neįsigilino į nuteistojo skundą ir jame nurodytus argumentus bei nepagrįstai vadovavosi (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvada, kuri nėra visiškai tiksli.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo R. Č. skundas atmestinas

8. Patikrinus skundžiamą nutartį ir Komisijos Nutarimą, įvertinus skundo argumentus, taip pat susipažinus su nuteistojo asmens byla, daroma išvada, kad Komisija pagrįstai ir teisėtai atsisakė nuteistajam R. Č. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi, tinkamai išanalizavęs visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, priėmė teisingą procesinį sprendimą atmesti skundą dėl Komisijos Nutarimo panaikinimo, kurio naikinti nėra jokio pagrindo.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, tačiau neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, atlikę du trečdalius jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

10. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir reali, o ne formali pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reglamentavimą nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, jog nuteistasis iš tiesų būdamas neizoliuotas nuo visuomenės laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi dėti realias pastangas, kad įrodytų savo siekį taisytis ir ateityje nebenusikalsti, nebekelti grėsmės visuomenei. Realiai atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis turi taip paveikti nuteistąjį, kad būtų galima daryti išvadą, jog yra pasiekti vieni iš svarbesnių bausmės tikslų, nustatytų BK 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

11. Nuteistojo skundą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su pateikta rašytine medžiaga ir ją įvertinęs, nustatė, kad Komisija klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo R. Č. svarstė antrą kartą (past. – abu kartus Komisija vienbalsiai nutarė šio teisinio instituto netaikyti). Pažymėtina, kad pirmą kartą R. Č. netaikant lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, nuteistajam buvo rekomenduota tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones.

12. Iš nuteistojo asmens bylos medžiagoje esančių duomenų visumos matyti, kad R. Č. teistas (duomenys neskelbtini) kartus, be to, stebima daromų nusikalstamų veikų sunkėjimo dinamika. Nustatyta, kad nuteistojo R. Č. elgesiui būdingas smurtinių ir turtinių nusikalstamų veikų modelis. R. Č. dažniausiai būdavo skiriamos švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, t. y. laisvės apribojimai, tačiau asmuo sistemingai pažeisdavo jam teismo paskirtus imperatyvius įpareigojimus ir laisvės apribojimo bausmių atlikimo sąlygas, kas patvirtina, jog nuteistasis nesugeba tinkamai laikytis nustatytos tvarkos bei vykdyti jam paskirtų įpareigojimų ir valstybėje galiojančių įstatymų. R. Č. atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę buvo nustatyti nuteistojo sunkumai prisitaikyti prie pataisos įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, dėl ko R. Č. baustas (duomenys neskelbtini) kartų (šiuo metu galioja (duomenys neskelbtini) nuobaudos), o skatintas (duomenys neskelbtini) kartus. (duomenys neskelbtini) įsakymu nuteistasis R. Č. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, tačiau dėl padarytų drausmės pažeidimų (duomenys neskelbtini) (past. – po pirmojo Komisijos svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo ir duotų rekomendacijų) grąžintas iš lengvosios grupės į paprastąją, kas patvirtina, jog nuteistasis ne tik, kad nedaro net formalios minimalios pažangos, tačiau jo elgesiui būdingas akivaizdus regresas.

13. Nors nuteistasis R. Č. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) vykdė socialinės reabilitacijos priemones, tačiau minėtu laikotarpiu pasireiškė asmens nedisciplinuotas elgesys, dėl ko jis buvo nubaustas drausmine tvarka du kartus, taip pat šiuo laikotarpiu nuteistasis buvo atleistas iš darbo, be to, kaip minėta šioje nutartyje, buvo perkeltas iš lengvosios į paprastąją grupę. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, atsižvelgtina ir į tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika (past. – vertinta pagal OASys vertinimo sistemą) po pirmojo Komisijos svarstymo ne tik, kad nepakito ar sumažėjo, tačiau pakito į neigiamą pusę, t. y. iš vidutinės tapo aukšta, kas tik patvirtina, jog nuteistasis nesugebėjo padaryti net formalios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, per laikotarpį (duomenys neskelbtini) pakito nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. prieš pirmąjį Komisijos svarstymą buvo nustatyta 13 veiksnių, o prieš antrąjį – net 15, iš kurių tokie kaip smurto panaudojimo atvejai buvusios sugyventinės atžvilgiu; gyvenimo būdo ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; impulsyvumas; savitvardos ir savikontrolės stoka; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; ankstesnės negatyvios nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu.

14. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, t. y. R. Č. elgesio korekcija teigiama linkme yra galima, tačiau nuteistasis nededa net minimalių pastangų tai padaryti, priešingai, dinaminių veiksnių kiekis tik padidėjo. Pažymėtina ir tai, kad per laikotarpį nuo pirmojo iki antrojo Komisijos svarstymo asmuo nedėjo pastangų minėtiems kriminogeniniams veiksniams šalinti, todėl išlieka didelė rizika, jog būdamas neizoliuotas ir paleistas į laisvę, nuteistasis R. Č. gali daryti naujas smurtinio ir turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nuteistasis nėra motyvuotas iš tiesų keisti savo elgesį teigiama linkme. Svarbu ir tai, kad nustatyti vos du nuteistojo apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (sulaukia tam tikros artimųjų pagalbos ir palaikymo; turi galimą gyvenamąją ir darbo vietą, jeigu bus paleistas iš pataisos įstaigos), kurie yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų ir nėra niekuo išsiskiriantys, bei kurie negali atsverti nustatytų 5 statinių ir net 15 dinaminių kriminogeninių veiksnių.

15. Taip pat šiuo metu yra stebima negatyvi asmens elgesio, emocinės gerovės dinamika, pasireiškę kriziniai išgyvenimai (savęs žalojimo atvejis), kas nesudaro prielaidų tinkamai vykdyti tam tikrų socialinės reabilitacijos priemonių pilna apimtimi. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, nuteistajam R. Č. vis dar išlikusios ir aktualios probleminės-kriminogeninės sritys, kurioms spręsti reikalinga būtent paties asmens motyvacija, tačiau R. Č. stokoja vidinių resursų išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką, susiduria su savitvardos ir savikontrolės stoka, neturi pakankamai įgūdžių problemoms spręsti ir galimoms elgesio pasekmėms įvertinti. Tik padaręs progresą ir realią, o ne formalią pažangą, šiose srityse, asmuo gali tikėtis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

16. Visos šios paminėtos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad nuteistasis iš tiesų padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri nekeltų jokių abejonių, jog R. Č. nebus pavojingas visuomenei. Skundą nagrinėjančiam teismui kyla pagrįstų abejonių, kad šiuo metu atlikta bausmės dalis iš tiesų pakeitė R. Č. mąstymą ir požiūrį į gyvenimą teigiama linkme, bendrosios tvarkos ir įstatymų laikymąsi. Šiuo metu nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje neleidžia neginčijamai konstatuoti, kad jis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę bei nenusikalsti, kadangi išlieka didelė recidyvo tikimybė, t. y. kol egzistuos didžioji dalis dinaminių kriminogeninių veiksnių (kuriuos panaikinti yra daug lengviau nei statinius ir tai priklauso praktiškai tik nuo nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje), tol išliks reali naujų nusikalstamų veikų darymo tikimybė. Nagrinėjamu atveju svarbu užtikrinti ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas darantys asmenys būtų nubausti adekvačiomis, proporcingomis ir teisingomis bausmėmis, kurios mažintų pasikartojančių nusikaltimų tikimybę ateityje, taip pat užtikrintų visuomenės saugumą.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis R. Č. padarė net elementariai minimalią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti skundą, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymo institutą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. Č. skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.