Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui S. P., kaltinamajam A. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. v. (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent 2020 m. gegužės 31 d. laikotarpiu nuo 00:00 val. iki 00:39 val., nuo Žuvėdrų g. 33, Palangoje iki Žemaitės al. 29, Kretingoje vairavo automobilį „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2020 m. gegužės 31 d. 02:10 val. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM- 0385 jam nustatytas 2,06 ‰ (promilių) neblaivumas.

A. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gegužės 31 dieną Palangoje išgėręs du alaus ir keletą stikliukų degtinės, eidamas iš kavinės pasijuto labai blogai. Sausio mėnesį jam buvo plaučių uždegimas ir nėra visai išgijęs. Pradėjo dusti ir pasidarė nebejuokinga. Kadangi pradėjo dusti, važiavo į ligoninę Kretingoje ir tuo metu jį sustabdė policija. Ten ir pripūtė 2,06 promilės. Tuo metu gyveno nuomojamame bute Palangoje, alkoholį gėrė kavinėje. Pasijuto blogai ir sugalvojo, kad reikia važiuoti į gydymo įstaigą. Suprato, kad yra girtas, bet pasimetė, nenorėjo laukti greitosios medicinos pagalbos, todėl sėdo į mašiną ir važiavo. Važiavo į ligoninę Kretingoje pagal gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini). Tiksliai nežinojo, kur yra Kretingos ligoninė, todėl ją pravažiavo, be to jį nuo Palangos sekė kiti automobiliai, galvojo, kad nori iš jo atimti mašiną, todėl ir neįsuko į ligoninės įvažiavimą, jį pravažiavo. Ketino dar apsukti ratą ir grįžti į ligoninę, tačiau jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijai aiškino, kad jam reikia gydytojo, ir kitą dieną duso, todėl jį nuvežė į ligoninę. Neblaivumą tikrinosi policijos komisariate, nustatė 2,06 promilių neblaivumą. Su nustatytu neblaivumu sutinka.

Vairavo „Audi Q7“, šis automobilis priklauso įmonei. Jis reklamuoja tą įmonę, automobilis buvo duotas kaip darbo priemonė. Įmonė apie tai, kad vairuos neblaivus, nežinojo. Savo poelgį vertina labai blogai, tačiau prašo bylą nutraukti, nes važiavo ne linksmintis, o į ligoninę. Vidutinės jo pajamos yra apie 1200 Eur per mėnesį, nepilnamečių išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Automobilio „Audi Q7“ vertė yra apie 35 000 Eur. Tokios sumos sumokėti negalėtų, bet kokia priteista automobilio vertė apverstų jo gyvenimą aukštyn kojom.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Š. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2020 m. gegužės 31 d. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gegužės 31 d. 00.37 val. gautas pranešimas, kad Palanga-Kretinga kelyje, po kelią blaškosi „Audi“ norvegiška, vairuotojas galimai neblaivus. Apie 00.39 val. Žemaitės al., Kretingoje, ties PC „Maxima“, esančia Žemaitės al. 29, pastebėjo ir sustabdė minėtą automobilį „Audi Q7“, norvegiškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio už vairo sėdėjo A. Š., kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, judesiai nekoordinuoti. Asmeniui atsakius, kad alkoholį vartojo ką tik, buvo perspėtas, kad po 15 min. bus nustatytas jo neblaivumas. Asmuo vengė neblaivumo nustatymo. Tik 01.23 val. asmuo sutiko nusistatyti neblaivumą, alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0385, jam buvo nustatytas 2,32 promilių neblaivumas. Praėjus 15 min. po pirmo patikrinimo asmuo vėl vengė nusistatyti neblaivumą, teigė, jog tai darys tik policijos komisariate. Pristačius A. Š. į policijos komisariatą 02.10 val. tuo pačiu alkotesteriu buvo nustatytas 2,06 promilių neblaivumas (b. l. 1-2);

2020 m. gegužės 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis, kuriuose užfiksuota 2020 m. gegužės 31 d. 01:45 val. apžiūrimo sustabdyto automobilio „Audi Q7“, Norvegijos valstybei priklausančiais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vieta, esanti adresu Kretinga, Žemaitės alėja, ties namu Nr. 29. Minėtas automobilis stovi važiuojamoje dalyje, ant asfaltbetonio, priekių į rytinę pusę. Automobilis neapgadintas (b. l. 14-27);

2020 m. gegužės 31 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad A. Š. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM - 0385 pirmojo tikrinimo metu 01.32 val. nustatytas 2,32 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 02.10 val. – 2,06 promilių girtumas (b. l. 12);

asmens blaivumo patikrinimo rezultatais, kuriuose užfiksuota, kad A. Š. 2020 m. gegužės 31 d. 01.23 val. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM - 0385 nustatytas 2,32 promilių girtumas, 2020 m. gegužės 31 d. 02.10 val. tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 2,06 promilių girtumas (b. l. 10);

2020 m. gegužės 31 d. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, kuriame užfiksuota, kad A. Š. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo dėl neblaivumo (b. l. 11);

2020 m. gegužės 31 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, kuriame užfiksuota, kad iš įvykio vietos (Žemaitės al. 29, Kretinga) nuvežta transporto priemonė „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į automobilių saugojimo aikštelę Tiekėjų g. 32, Kretinga, UAB „Okreta” (b. l. 13);

alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM - 0385 patikros sertifikatu Nr. 1178499, patvirtinančiu, kad alkotesterio patikra, kuriuo nustatytas A. Š. neblaivumas, galioja iki 2020 m. spalio 14 d. (b. l. 9);

2020 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti 2020 m. gegužės 31 d. „BodyCam“ padaryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaip policijos pareigūnai prieina prie automobilio, kuriame už vairo sėdi A. Š., užfiksuotas tarp A. Š. ir policijos pareigūno vykęs dialogas (b. l. 31-33);

liudytojos S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji yra įmonės „MEGA INVEST OSLO AS“ akcininkė ir direktorė, ši įmonė yra įsikūrusi Norvegijoje. Jai priklausančios įmonės pavadinimas maždaug prieš metus pasikeitė į „BOLIGMANN. NO AS“. Kai įmonė vadinosi „MEGA INVEST OSLO AS“, lizingu įsigijo automobilį „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jos vadovaujamoje įmonėje dirba A. Š.. Ji savo įmonės darbuotojus aprūpina telefonais ir automobiliais, todėl darbiniais tikslais automobilį „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimuisi perleido A. Š., kadangi jis atlieka reklaminius jos įmonės filmavimus ne tik Norvegijoje, bet ir kitose šalyse. Ji A. Š. maršrutų nekontroliuoja. 2020 m. gegužės 31 d., kai A. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, ji su šiuo nebuvo ir apie tai, kad šis neblaivus sėdo už jos įmonei priklausančio automobilio vairo, nežinojo. Apie tai, kad A. Š. vairavo neblaivus, sužinojo tik 2020 m. birželio 1 d., kai šis pats jai paskambino ir apie tai pasakė (b. l. 52-53).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą A. Š. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo automobilį „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,06 promilių neblaivumas.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. A. Š. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM - 0385, kurio naudojimas yra įteisintas ir įrenginiui laiku atlikta patikra, todėl pagrindo abejoti nustatytu A. Š. neblaivumu teismas neturi.

Kaltinamasis A. Š. prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes važiavo neblaivus ne pasilinksminti, o į ligoninę, dėl to, kad labai blogai jautėsi, duso. Iš kaltinamojo paaiškinimų galima suprasti, jog kaltinamasis mano veikęs būtinojo reikalingumo sąlygomis.

BK 31 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Iš šios įstatymo formuluotės matyti, kad baudžiamoji atsakomybė už padarytą veiką pašalinama tik tada, kai nustatomos būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos: a) pavojus baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms turi būti realus ir akivaizdus, b) šis pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis ir c) padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

Kaltinamasis A. Š. teigė, jog neblaivus sėdo važiuoti į automobilį, nes pasijuto labai blogai, duso, ir važiavo į Kretingos ligoninę. Šių kaltinamojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina nei vienas byloje esantis įrodymas, priešingai, byloje esantys įrodymai šias aplinkybes paneigia. Iš byloje esančių policijos pareigūnų „BodyCam“ kamera užfiksuotų vaizdo įrašų ir 2020 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėti 2020 m. gegužės 31 d. „BodyCam“ padaryti vaizdo įrašai, matyti, kad sustabdytas policijos pareigūnų A. Š. teigė važiuojantis namo ir nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamajam nurodžius, jog alkoholį vartojo ką tik, policijos pareigūnai šalia kaltinamojo vairuoto automobilio laukė 15 minučių, kad galėtų patikrinti A. Š. neblaivumą. Per tą laiką A. Š. jokių nusiskundimų policijos pareigūnams apie tai, kad blogai jaučiasi, dūsta ir jam reikalinga greitoji medicinos pagalba, ar, kad jis vyko į ligoninę pagalbos, nenurodė. Praėjus 15 minučių A. Š. vengė neblaivumo patikrinimo, dėl ko buvo išlaipintas iš automobilio ir vėliau pristatytas į policijos komisariatą. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad A. Š. buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau akivaizdžių jo sveikatos sutrikimų, dusulio priepuolio ar pan. vaizdo įraše neužfiksuota. Iš Paciento terapinės būklės apžiūros lapo matyti, kad A. Š. 2020 m. gegužės 31 d. 15.50 val. buvo pristatytas į ligoninę dėl išsakytų skundų apie dusulį, tačiau atlikus jo apžiūrą konstatuota, jog indikacijų stacionariam gydymui nėra, jis gali būti sulaikytas areštinėje, rekomenduoti vaistai (b. l.11-112). Be to, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir kaltinamojo paaiškinimų teismo posėdžio metu, jis jau buvo pravažiavęs Kretingos ligoninę, esančią Žemaitės al. 1, Kretingoje, ir buvo sustabdytas ties pastatu Žemaitės al. 29, Kretingoje, kas patvirtina, jog kaltinamasis į ligoninę nevažiavo. Kaltinamojo teiginius apie tai, kad ligoninę pravažiavo, nes buvo persekiojamas kitų automobilių, teismas vertina kaip niekuo nepagrįstą kaltinamojo gynybinę versiją. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamajam, jo sveikatai buvo iškilęs realus ir akivaizdus pavojus. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis pavojaus savo sveikatai, jeigu toks būtų iškilęs, galėjo išvengti ir kitomis priemonėmis, t. y. išsikviesdamas greitąją medicinos pagalbą ar vykdamas į artimiausią ligoninę Palangoje taxi ar kita vežimo paslaugas teikiančia priemone. Be to, kaltinamajam stipriai apgirtusiam ( nustatytas 2,06 promilių girtumas), vairuojant automobilį ir važiuojant gana ilgą atstumą (nuo Palangos iki Kretingos) galėjo kilti žala ne tik kaltinamojo, bet ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, taigi žala, kurios kaltinamojo teigimu jis siekė išvengti, yra mažesnė už tą, kuri galėjo kilti. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog būtinojo reikalingumo šiuo atveju nebuvo, todėl ir pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą A. Š. atžvilgiu pagrindo nėra.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. Š. anksčiau teistas, teistumas išnykęs ( b. l. 71-75), administracine tvarka baustas (b. l. 70), dirbantis.

Įvertinus visų aplinkybių visumą, A. Š. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad kaltinamasis vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau vėliau sutiko pasitikrinti neblaivumą ir pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padarytos veikos gailisi, skirtina bausmės minimumui artima 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam pripažinus kaltę ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles: vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones įstatymo numatytam trejų metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju A. Š. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas ne jam pačiam, o „VOLKSWAGEN MØLLER BILFINANS AS“ priklausantį, „MEGA INVEST OSLO AS“ valdomą (b. l. 44, 45-46) automobilį Audi Q7“, kurių atstovai, perduodami automobilį valdyti A. Š. apie tai, kad jis vairuos neblaivus, nežinojo ir žinoti negalėjo. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, jog trečiajam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas.

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Teismas, atsižvelgdamas į A. Š. nustatytą girtumo laipsnį – 2,06 proc. etilo alkoholio, tai, kad A. Š. anksčiau yra teistas, tačiau teistumai yra išnykę, savo kaltę pripažino, savo elgesį vertina blogai, gailisi, yra dirbantis, vidutinės jo mėnesio pajamos sudaro 1200 Eur, kreditorinių įsipareigojimų ir nepilnamečių išlaikytinių neturi, o VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Audi Q7“, vidutinė vertė su PVM yra 45 590 Eur, sprendžia, jog visos automobilio „Audi Q7“ vertės konfiskavimas iš A. Š. būtų akivaizdžiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o prevenciniai tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti konfiskuojant dalį automobilio vertės, t. y. 7 000 Eur.

A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 125-127), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Paimti dokumentai – A. Š. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. Š.

Civilinis ieškinys nepareikštas, automobilio saugojimo išlaidos apmokėtos (b. l. 62).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmena su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Š. 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 5 dalimis paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti dalį automobilio „Audi Q7“ vertės, t. y. 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų).

A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Paimtus dokumentus – A. Š. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. Š.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.