Kauno apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Rymantui Kvederavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, V. P. įmonės savininko, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2013-03-12 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad darbdavys V. P., V. P. įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaišiadorių r., leido dirbti – suteikė darbo vietą ir darbo priemones darbuotojui T. P., nesudarius su darbuotoju darbo sutarties, teisės aktų nustatyta pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šio asmens priėmimą į darbą, t.y. leido T. P. dirbti nelegaliai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 2 ir 3 d. reikalavimus. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais V. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 41³ str. 1 d.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. parodė, kad 2013 m. vasario 20 d. jo įmonėje vyko patikrinimas. Patikrinimo dieną, iš ryto, prašytis priimamas į darbą, apie 9 val. ar po 9 val. ryto, atėjo T. P.. Pas jį tuo metu buvo klientų, todėl jis pasiūlė T. P. nueiti į cechą ir pažiūrėti, kaip yra dirbama, ar darbas pastarajam tiktų. Sutarė, kad jeigu darbas tiktų, spręs dėl minimalaus darbo užmokesčio mokėjimo. Taip pat T. P. pasakė, kad tą dieną reikia pastarąjį „suforminti“ – gal po pietų, ar į vakarą, kadangi ceche jų įmonės buhalterės nebūna. Ką vėliau veikė T. P. jo įmonėje, nematė, jam buvo leista tik nueiti į cechą ir pažiūrėti, kaip dirbama. V. P. teigė, kad jokių darbo priemonių, rūbų ar batų, T. P. nedavė. V. P. paaiškino, kad jis T. P. nuvedė pas tuo metu jo įmonėje dirbantį darbuotoją ir pasakė pastarajam, kad parodytų T. P., ką jis dirba, darbuotojui dar sakė, kad jei T. P. darbas tiks, tada jį patikrins, gal bus kolega. Po pietų atvykę mokesčių inspekcijos pareigūnai rado T. P. lauke prie staklių, tačiau jis dirbti T. P. neliepė, jam (T. P.) davė apsispręsti, ar tinka darbas ir tik tada būtų sprendęs, ar šis darbuotojas jam tinka. Rašytinį paaiškinimą, kad T. P. dirbo jo įmonėje, rašė atvykusių VMI pareigūnų liepiamas, ištiktas šoko. Tik vėliau, atsipeikėjęs pagalvojo, kad ne taip parašė, kaip reikėjo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. P. parodė, kad apie 9 val. ryto jis atvažiavo į V. P. įmonę, esančią Gudienos k., įsidarbinti. Žinojo, kad V. P. įmonėje dirba suvirintojai, todėl nuvažiavo pasiteirauti, gal reikalingas suvirintojas. Nuėjęs į įmonės vidų, kalbėjo su Vytautu, kuris pasiūlė jam apsižiūrėti darbą ir jei darbas jam tiktų, galėtų priimti dirbti. Jam virinti nieko nedavė, jis stebėjo įmonės darbininką, kuris dirbo su suvirinimo aparatu įmonės viduje. T. P. teigė, kad jis stovėjo ir žiūrėjo, kaip darbininkas dirba, žiūrėjo gan ilga, tikslaus laiko nepamena. Vėliau minėtas darbininkas buvo nuėjęs prie staklių lauke, o jis tuo metu buvo prie įėjimo į įmonę durų, lauko pusėje, kai atvykę mokesčių inspekcijos pareigūnai pakvietė jį užeiti į vidų ir parašyti paaiškinimą. Paaiškinimą rašė pats, tačiau pareigūnai paaiškino rašyti tai, kas buvo. Baigus rašyti paaiškinimą, moteris liepė rašyti, kad jis dirbo, todėl gal iš išgąsčio ar susijaudinimo blogai parašė, kad dirbo, nors jis nedirbo. V. P. jam žadėjo, kad jei viskas tiks, tai sutvarkys įdarbinimo dokumentus. Įmonėje buvo nuo 9 val., taip pat buvo išėjęs pietų, po kurių grįžo į įmonę, kadangi norėjo dar pastovėti ir įsidarbinti. Jokių įrenginių nebandė, darbuotojas jo nieko nemokė. T. P. nurodė, kad jis buvo apsirengęs žiemine striuke ir kelnėmis – tais rūbais, su kuriais ir atvyko.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Kauno apskrities VMI vyresnioji specialistė J. Ž. parodė, kad 2013 m. vasario 20 d., tikslaus laiko neprisimena, gal po pietų, pagal turimą pavedimą patikrinti V. P. IĮ, atvykę į minėtą įmonę, patikrinimo metu nustatė pažeidimą – prie pjaustymo lankstymo staklių su darbiniais rūbais – kombinezonu - dirbo nelegalus darbuotojas T. P., kuris nepateikė darbo sutarties ir darbo pažymėjimo. Liudytoja J. Ž. paaiškino, kad prie staklių atvykę pareigūnai rado du darbuotojus, vienas iš kurių buvo T. P.. Paėmus paaiškinimą iš T. P., pastarasis sakė, kad darbo sutartis su juo kol kas nesudaryta, kad viso darbo priemonės jam buvo duotos, kad sutarė dėl darbo užmokesčio. Liudytoja J. Ž. teigė, kad tam tikrą laiką dalyvavo, kai T. P. ir V. P. rašė paaiškinimus, tačiau jokių nurodymų, ką paaiškinimuose rašyti, ji jiems nedavė. J. Ž. taip pat nurodė, kad atvykę VMI pareigūnai V. P. rado kabinete, jie prisistatė, kad yra iš mokesčių inspekcijos, tuomet V. P. pasakė, kad jam reikia skubiai su kažkuo atsiskaityti ir skubiai išėjo iš kabineto, jie ėjo iš paskos, matė, kad V. P. ėjo prie staklių dirbančių vyrų.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. P., dirbanti Kauno apskrities VMI, parodė, kad dalyvavo V. P. įmonės patikrinime, kuriami dalyvavo iš viso penki VMI pareigūnai. Lauke pamatė kombinezonais apsirengusius du žmonės, kurie pjaustė lakštus. Įmonėje matė persirengimo kambarį. Abu nurodė, kad dirba įmonėje pagal darbo sutartį. Rastus darbuotojus jie pakvietė rašyti paaiškinimus, T. P. prieš rašant paaiškinimą, prašėsi leidžiamas nueiti į tualetą. Rašydamas paaiškinimą, T. P. nurodė, kad tik šiandien atėjo pirmą darbo dieną dirbti, kad lyg ir pasirašė darbo sutartį, kad su darbdaviu susitarė dėl minimalaus darbo užmokesčio. Ką aiškino V. P., ji negirdėjo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad jau seniai dirba pas V. P. įmonėje šaltkalviu. 2013 m. vasario 20 d., jis nuo pat ryto dirbo, kai apie 9 val. V. P. pristatė žmogų, vardu T., nurodęs, kad pažiūrės, ar pastarajam (T) pavyks įmonėje dirbti, ar tiks darbas. Tomas stovėjo ir žiūrėjo, kaip jis virina, o jam nuėjus prie lankstymo staklių, stovėjo ir žiūrėjo, kol jis lankstė. T. buvo įmonėje iki 14 val., darbinių rūbų nebuvo apsirengęs – vilkėjo džinsinėmis kelnėmis ir džinsiniu švarkeliu. Liudytojas R. K. parodė, kad jis pietavo viduje, T. P. irgi kartu su juo pietavo. Atėjus pareigūnams iš mokesčių inspekcijos, jis stovėjo prie lankstymo staklių, o T. – jam už nugaros ir žiūrėjo. Teritorija, kurioje dirba, kur stovi staklės, yra uždaras kiemas ir į jį patekti galima pro pastato duris.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Kauno VMI vyriausioji specialistė R. S. parodė, kad 2013 m. vasario 20 d., po pietų penkiese vyko į V. P. įmonę patikrinimui. Atvykę nuėjo į direktoriaus kabinetą, prisistatė. Tuo metu direktorius V. P. atleido kabinete buvusį žmogų, atidavė lapus ir greitu žingsniu su dokumentais išėjo pro duris į lauką, vidinį kiemą. Nuėję iš paskos direktoriaus, prie metalo pjaustymo staklių pamatė du darbuotojus, apsirengusius darbiniais drabužiais – kombinezonais, kurie sakė, kad ten dirba. Ji dalyvavo V. P. rašant paaiškinimą – jam buvo užduodami klausimai, į kuriuos jo paprašyta atsakyti raštu.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. U. parodė, kad pagal gautą anoniminį pranešimą 2013 m. vasario 20 d. dalyvavo V. P. įmonės patikrinime. Atvyko į įmonę po pietų, užėję į gamybos cechą ieškojo savininko, kuris greitu žingsniu ėjo iš vienos patalpos į kitą. Nuėję paskui savininką, prie metalo lankstymo staklių pastebėjo du darbuotojus, vilkinčius spec. žaliais darbiniais drabužiais. Pakvietus juos rašyti paaiškinimų, T. P. sakė, kad dirba pirmą dieną, jog dėl atlyginimo tarėsi su savininku. Liudytojas G. U. patvirtino, kad V. P. rašė paaiškinimą pats, jis tik uždavė klausimus, V. P. paaiškinimą rašė savanoriškai, tikrai nebuvo taip, kad jam kažkas būtų diktavęs ką rašyti.

Nelegalus darbas, kaip administracinės teisės pažeidimas, objektyviai pasireiškia realiai darbuotojo dirbamu darbu, darbdavio ir darbuotojo santykiams turint darbo sutarties požymių, tačiau nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pagal ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog 2013-02-20 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo metu V. P. įmonėje dirbo T. P., su kuriuo darbo sutartis sudaryta nebuvo. Šis faktas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas (b.l. 3-6), 2013-02-20 faktų fiksavimo pažyma Nr. 01100679 (b.l. 9-11), kurioje nurodyta, jog 2013-02-20 atlikus patikrinimą V. P. įmonės veiklos vykdymo vietoje Palomenės g., Gudienos k., Kaišiadorių r. sav., rasti du samdomi darbuotojai, t. y. T. P. ir R. K., iš kurių R. K. dirbo pagal sudarytą darbo sutartį, T. P. darbo sutarties bei darbo pažymėjimo nepateikė, abu darbuotojai dirbo prie lankstymo (metalo) staklių, tikrinimo metu pateiktas darbo sutarčių registracijos žurnalas, kurio paskutinis įrašas padarytas 22 eilės numeriu; T. P. 2013-02-20 rašytiniu paaiškinimu (b.l. 8), kuriame jis nurodo, kad jį į darbą priėmė V. P., dirbti pradėjo nuo 2013-02-20 9 val., tik nespėjo susitvarkyti dokumentų, darbo sutarties nesudarė ir nepasirašė, bet įmonės savininkas V. P. žadėjo įdarbinti 2013-02-20, su juo susitarė, kad už mėnesį jam mokės minimalią algą, t.y. 1000 Lt, įmonėje dirbs suvirintojo darbą, V. P. suteikė jam visas darbo priemones ir įrangą; V. P. 2013-02-20 rašytiniu paaiškinimu (b.l. 7), kuriame jis nurodo, kad 2013-02-20 mokesčių inspekcijos patikrinimo metu jo įmonės dirbtuvėse prie lankstymo staklių dirbo Ramūnas ir pirmą dieną pasiprašęs į darbą T. P., kuris pradėjo dirbti šiandien, t.y. 2013-02-20, nuo 9 val., su T. P. sutarė, kad jis dirbs suvirintojo darbą, darbo sutarties su T. P. nespėjo sudaryti, nes įmonės buhalterė gyvena Žiežmariuose, sutarė rytoj važiuoti pas buhalterę ir surašyti darbo sutartį su minimaliu atlyginimu, V. P. nurodė, kad visos darbo priemonės yra jo, taip pat nurodė pripažįstantis, kad 2013-02-20 neįdarbinęs T. P. padarė pažeidimą, prašo sprendžiant jo atsakomybės klausimą atsižvelgti į tai, kad tai įvyko pirmą kartą ir jis kitą dieną tikrai būtų sudaręs darbo sutartį; teisme apklaustų Kauno apskrities VMI pareigūnų J. Ž., O. P., R. S., G. U., dalyvavusių 2013-02-20 atliekant patikrinimą V. P. įmonėje, paaiškinimais, patvirtinusiais 2013-02-20 faktų fiksavimo pažymoje nurodytas aplinkybes.

Nors teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. parodė, kad jis dirbti T. P. neliepė, T. P. tik leido pažiūrėti, kaip darbas jo įmonėje dirbamas, ir davė apsispręsti, ar tinka jam šis darbas, tik tada būtų sprendęs, ar šis darbuotojas jam tinka, o rašytinį paaiškinimą, kad T. P. dirbo jo įmonėje, rašė atvykusių VMI pareigūnų liepiamas, ištiktas šoko, tik vėliau, atsipeikėjęs pagalvojo, kad ne taip parašė, tačiau šie V. P. teisme duoti parodymai vertintini kritiškai, kadangi pirminis V. P. paaiškinimas buvo surašytas 2013-02-20 paties V. P. betarpiškai valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamo patikrinimo metu, V. P. 2013-02-20 paaiškinime nurodė ir teisme patvirtino, kad šį paaiškinimą surašė jis pats, teisme liudytojais apklausti mokesčių inspekcijos pareigūnai neigė, kad būtų nurodę V. P., ką jam rašyti, pats V. P. teismui negalėjo paaiškinti, kuo konkrečiai pasireiškė mokesčių inspekcijos pareigūnų spaudimas jam ir kaip, kokiais konkrečiais veiksmais mokesčių inspekcijos pareigūnai privertė jį parašyti tai, ko, V. P. teigimu, nebuvo ir jis nenorėjo rašyti, todėl teismas neturi pagrindo netikėti paties V. P. ranka surašytame ir pasirašytame jo pirminiame 2013-02-20 paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, įvertinęs ir tai, kad V. P. įmonėje užima vadovaujančias pareigas (yra direktorius), pats priima sprendimus įmonės valdymo klausimais, supranta atsakomybę už savo veiksmus, tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad 2013-02-20 V. P. nebūtų turėjęs galimybės laisvai nuspręsti, ką jam surašyti paaiškinime, be to, V. P. nurodė, kad, atsipeikėjęs po šoko, suprato, kad ne taip parašė, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl galimai netinkamų, neteisėtų patikrinimą jo įmonėje atlikusių mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų. Išdėstyto pagrindu teismas, priimdamas nutarimą, vadovaujasi pirminiais V. P. parodymais, užfiksuotais jo surašytame 2013-02-20 paaiškinime, ir nesivadovauja V. P. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, taip pat nesivadovauja teisme duotais T. P. bei R. K. parodymais, nes jie nesutampa su pirminiais jų parodymais, užfiksuotais jų rašytiniuose paaiškinimuose, be to, šių asmenų parodymai nesutampa ir tarpusavyje. Teismo posėdžio metu T. P. negalėjo argumentuotai ir logiškai paaiškinti, kodėl jis rašė ne tai, ką norėjo parašyti ir ne taip, kaip, jo nuomone, buvo iš tikrųjų, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kaip jo paties ranka surašytas paaiškinimas galėjo būti surašytas prieš jo valią. Teismas nenustatė byloje jokių duomenų, kad patikrinimą V. P. įmonėje atlikę mokesčių inspekcijos pareigūnai būtų turėję kokį nors suinteresuotumą ar išankstinį nusistatymą V. P. atžvilgiu arba darę neleistiną poveikį V. P. ir T. P. rašant paaiškinimus. Teisme apklausti liudytojais mokesčių inspekcijos pareigūnai patvirtino, kad 2013-02-20 T. P. rastas V. P. įmonėje dirbantis, jis buvo su darbiniais rūbais – tokiais pačiais kaip ir kitas legaliai dirbęs darbuotojas R. K., T. P. atvykusiems mokesčių inspekcijos pareigūnams nurodė, kad jis čia dirba nuo 9 val. Nors T. P. teisme pakeitė parodymus ir pradėjo neigti, jog V. P. įmonėje jis tą dieną dirbo, tačiau jis patvirtino, kad V. P. įmonėje buvo nuo 9 val. ir negalėjo suprantamai ir konkrečiai teismui paaiškinti, ką jis apie 5 valandas, jeigu tikėti, kad jis nedirbo, iki atvykstant mokesčių inspekcijos pareigūnams, veikė įmonėje. Tuo tarpu apklausiamas teisme V. P. negalėjo teismui nurodyti, per kiek laiko ir kaip konkrečiai T. P. turėjo įvertinti darbo tinkamumą jam, taip pat logiškai nepaaiškinama ir nesuprantama V. P., kaip darbdavio, pozicija, kodėl ne darbdavys vertino būsimo darbuotojo tinkamumą, o darbuotojui, nenurodant jam konkretaus apsisprendimo laiko, buvo palikta spręsti dėl darbo tinkamumo, tokiu būdu leidžiant pašaliniam asmeniui neapibrėžtą laiką būti įmonėje prie darbo priemonių.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis).

Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisme apklaustų liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, laikytina, kad T. P. nelegalaus darbo administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai yra įrodyti: T. P. realiai dirbo V. P. įmonėje suvirintoju nuo 2013-02-20 9 val.; buvo dirbama V. P. suteiktomis darbo priemonėmis (staklėmis); T. P. ir V. P. santykiai turėjo darbo sutarties požymius (buvo sutarta dėl 1000 litų mėnesinio darbo užmokesčio, darbo funkcija apibrėžta kaip suvirintojo ir kt.); nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (nei T. P., nei V. P. nepateikė darbo patikrinimo metu, abu nurodė, kad sutartis nebuvo sudaryta). Tokiu būdu, teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, sprendžia, kad V. P. neužtikrino savo įmonėje tvarkos ir laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 20 d. 9 val. iki 2013 m. vasario 20 d. 14 val., t.y. iki atvykstant mokesčių inspekcijos pareigūnams, leido darbuotojui – suvirintojui T. P. dirbti darbus jo įmonėje, nesudarius su darbuotoju darbo sutarties, nesupažindinęs pasirašytinai prieš darbo pradžią su darbo sąlygomis, neinstruktavęs ir neapmokęs saugiai dirbti, nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, t.y. leido T. P. dirbti nelegaliai ir tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimas – nelegalus darbas, užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą V. P., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį – administracinis teisės pažeidimas padarytas darbo srityje, tai pat į tai, kad nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (ATPK 31-32 str.), į asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmenybę – yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b.l. 44-48), ir mano, kad V. P. už vieną nelegaliai dirbusį asmenį skirtina nuobauda, numatyta ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje, artima minimaliai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.