Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant ieškovei P. J., jos atstovui advokatui Antanui Jarašiui, nedalyvaujant atsakovui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad nuo 1998 m. atsikraustymo gyventi į (duomenys neskelbtini), atsakovas iš tingumo niekur nedirba, nuolat geria, draugauja su valkatomis, valgo ieškovės maistą, niekuo neprisideda prie buto išlaikymo. Ieškovė yra neįgali, epileptikė, ir atsakovo netinkamas elgesys, jo nuolatinis girtavimas prisideda prie ligos paūmėjimo. Ieškovė tik dabar kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, nes anksčiau naiviai tikėjosi dar išsaugoti šeimą, tačiau atsakovas bet kokias viltis sužlugdė. Mano, kad jos reikalaujama 5000 Lt neturtinė žala bent iš dalies atlygins jos patirtą skriaudą.

Atsakovui V. J. ieškinys su priedais bei teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį įteikti tinkamai, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškovės paaiškinimu, atsakovas žino apie teismo procesą, tačiau į tai nereaguoja, aiškina, kad jam vis vien.

Liudytojas E. J., šalių sūnus, teismo posėdyje parodė, kad motina P. J. nors ir ligota, tačiau visą gyvenimą tik ji viena rūpinosi šeima. Tėvas V. J. niekada prie šeimos išlaikymo materialiai neprisidėjo, tinginiavo, tik gėrė. Liudytojas yra matęs, kad tėvas po motinos priekaištų dėl girtavimo yra ją bent du kartus sumušęs 2000 m. ir 2010 m. Liudytojo nuomone, tėvo toks būdas dirgina motinos sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis LR CK 3.53 str. 1 d., teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. LR CK 3.53 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka laikoma faktiškai iširusia, jeigu sutuoktiniai daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (LR CPK 384 str. 6 d.).

LR CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (LR CK 3.60 str. 2 d.).

Remiantis ieškovės ir liudytojo paaiškinimais teisme, civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais – ieškovės asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijomis (b.l. 6-7), santuokos liudijimu III-OK Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė P. J. ir atsakovas V. J. susituokė (duomenys neskelbtini) Kėdainių raj. CMS, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), ir yra sutuoktiniai. Ieškovės teigimu, nuo 2005 m. viskas ėmė keistis, jos sutuoktinis vis mažiau skirdavo jai laiko, tapo grubus, dažnai girtaudavo, prieš ją smurtaudavo. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi sutuoktinis žiauriai su ja elgėsi, nedirbdavo, neprisidėdavo prie šeimos išlaikymo. Dėl šių aplinkybių atsakovui ji priekaištaudavo jog jis nevykdo savo sutuoktinio pareigų ir ja nesirūpina, nesiekia išlaikyti šeimyninių santykių bei smurtauja. Atsakovas, neapsikęsdamas jos priekaištų, pradėjo naudoti fizinį bei psichologinį smurtą. Ieškovė mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

LR CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos CK straipsniuose (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, bei vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 str. 1d.), neprašė santuokos nutraukti dėl ieškovės kaltės. Laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo V. J. kaltės, nesugebėjimo gyventi darniai, būti lojaliam sutuoktinei, remti ją moraliai ir materialiai, drauge spręsti svarbius šeimyninio gyvenimo klausimus (CK 3.60 str. 3 d.).

Šalys susitaikyti ir tokiu būdu išsaugoti santuoką nepageidauja, todėl laikytina, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir nutrauktina. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo V. J. kaltės. Dėl to ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės tenkintinas visiškai ir šalių santuoka nutrauktina, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės.

Vadovaujantis LR CK 3.69 str. 1 d., sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Santuoką nutraukus, ieškovės reikalavimu po santuokos nutraukimo jai paliktina pavardė – J., o atsakovui – J..

CK 370 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti ir neturtinę žalą. Ji suvokiama kaip dvasiniai išgyvenimai, patirtas stresas ir emocinis skausmas dėl kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė (CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinęs tai, kad ieškovė yra neįgali, sunkios turtinės padėties, ilgą laiką (per 10 metų) kentėjo atsakovo girtavimą, jo nelojalumą šeimai, paties atsakovo atsainų požiūrį į šį procesą, jo netinkamo elgesio šeimoje pobūdį ir trukmę, teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala yra teisinga, jos 5000 Lt dydis telpa į protingumo ir sąžiningumo rėmus, yra objektyviai pasvertas.

VĮ Registrų centro pažyma rodo, kad santuokos metu šalys bendrąja jungtine nuosavybe įgijo nekilnojamąjį turtą – 2 kambarių butą, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė sprendimo priėmimo dienai yra 12 804 Lt. Nutraukiant šalių santuoką, šis jų butas dalintinas pusiau, kiekvienam priteisiant po 6402 Lt vertės ½ buto dalį.

Kadangi sutuoktiniai nepilnamečių vaikų šiuo metu neturi, vaikai suaugę, bendrų ar asmenių kreditorinių prievolių teigė neįgiję, šie klausimai nespręstini.

Remiantis byloje esančiu 2014-07-21 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-T-2836-3360 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b.l. 3) nustatyta, kad ieškovei P. J. šioje civilinėje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Dėl to buvo patirta 416,80 Lt išlaidų (pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų b.l. 26). Ieškovė yra atleista ir nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal pareikšto ieškinio kategoriją už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtinas 145,00 Lt žyminis mokestis, o už reikalavimą dėl turto padalijimo mokėtinas 192,06 Lt (3 proc. nuo prašomo priteisti turto vertės, viso mokėtinas 337,06 Lt žyminis mokestis. Kadangi ieškovės pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai, remiantis LRCPK 92 str. ir 96 str. 1 d. valstybei iš atsakovo priteistina 337,06 Lt nesumokėto žyminio mokesčio, 7,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 416,80 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str., 96 str., 259-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp P. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono CMS, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo V. J. kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei palikti pavardę – J., o atsakovui – J..

Priteisti ieškovei P. J., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Padalinti šalių P. J. ir V. J. santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą taip:

Priteisti P. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį dviejų kambarių buto(duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė yra 12 804,00 Lt.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 337,06 Lt (tris šimtus trisdešimt septynis litus 06 ct) nesumokėto žyminio mokesčio, 7,99 Lt (septynis litus 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 416,80 Lt (keturis šimtus šešiolika litų 80 ct) arba 120,71 eurų išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630).

Sprendimo kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.