Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Vitai Neverauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. S. Š. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutiko su atsakovės teiginiais, jog pareiškėjos nurodytos priežastys terminui atnaujinti nelaikytinos svarbiomis. Pareiškėjos teigimu, atsakovė neteisingai skaičiuoja terminus, t. y. terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo sužinojimo apie išmokėtą sumažintą senatvės pensiją, bet nuo sužinojimo apie Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame buvo konstatuoti pensijų sumažinimo neteisėtumai. Atkreipė dėmesį, kad apie pensijos sumažinimą nebuvo informuota ir tikėjosi, jog sumažinta pensijos dalis bus kompensuota nustačius kompensavimo mechanizmą. Skunde nurodė, kad labai trūko lėšų, nes jos vyras susirgo kritinėmis ligomis, todėl tuo laikotarpiu negalėjo galvoti, kaip susigrąžinti prarastą senatvės pensijos dalį. Manė, kad terminas turėjo būti atnaujintas.

Atsakovės vertinimu, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalies nuostatomis, Taisyklių 31 punktu, taip pat LVAT suformuota praktika bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2014-10-29 su prašymu kreipėsi į VSDFV, prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir išmokėti sumažintą senatvės pensijos dalį (b. l. 47–48).

Atsakovė 2014-11-17 sprendimu Nr. (6.5) I-9176, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-09-11 ir 2014-10-29 prašymus, ta apimtimi, kuria pareiškėja prašė išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį (b. l. 49–51).

Byloje ginčas kilęs dėl VSDFV 2014-11-17 sprendimo Nr. (6.5) I-9176 teisėtumo bei pagrįstumo.

Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 4 dalį, VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Ginčo laikotarpiu galiojusių Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 101 punktas nustatė, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti VSDFV per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad VSDFV administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Išaiškino, kad kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimų apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, tokių įstaigų sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti apskundžiami teismui. <..> Pareiškėjai dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui.

Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus argumentus, daro išvadą, kad rašytinio sprendimo mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV Vilniaus skyrius 2010–2011 metais nebuvo priėmęs. Apie tai, kad paskirta senatvės pensija buvo sumažinta, pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį, kai jai buvo išmokėta ne visa pensija. Šias teismo išvadas patvirtina ir LVAT praktika. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 konstatavo, jog pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Nurodė, kad panašios pozicijos LVAT laikėsi ir ankstesnėje praktikoje. Pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo momentas pripažįstamas svarbia aplinkybe, sprendžiant termino eigos pradžios klausimus.

Pareiškėja, prašydama išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010–2011 metais taikant Konstitucijai prieštaravusias Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, į VSDFV kreipėsi su 2014-09-11 prašymu (b. l. 40), t. y. praleidusi Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) 45 str. 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą.

Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2014-10-29 atsakovei pareiškė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, kuriame nurodė, jog tik Konstituciniam Teismui paskelbus 2012-09-21 nutarimą, ji sužinojo apie savo teisių pažeidimus; buvo neaiškus teisinis reguliavimas; negavo atskiro sprendimo mokėti sumažintą pensiją; nesinaudojo internetine bankininkyste; blogėjo vyro sveikata (b. l. 47–48).

LVAT savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios.

Pareiškėja skunde teismui iš esmės nurodė analogiškas termino praleidimo priežastis – tik Konstituciniam Teismui paskelbus 2012-09-21 nutarimą, ji sužinojo apie savo teisių pažeidimus; buvo neaiškus teisinis reguliavimas; negavo atskiro sprendimo mokėti sumažintą pensiją; nesinaudojo internetine bankininkyste; blogėjo vyro sveikata (b. l. 1–5).

Atsakant į šiuos pareiškėjos argumentus, teismas daro išvadą, kad, kaip jau buvo minėta, LVAT yra konstatavęs, jog pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia (LVAT 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013), todėl pareiškėjos argumentai, kad terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjos argumentas, jog vyravo teisinis neaiškumas taip pat atmestinas. LVAT akcentuojamas teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, kuris nulėmė tai, kad įstatymo leidėjas nebuvo sureguliavęs institucijų, mokančių pareigūnų ir karių valstybines pensijas, veiksmų apskundimo tvarkos. Pareiškėjai mokama valstybinė socialinio draudimo pensija, o šiems kilusiems ginčams, kaip jau buvo minėta yra teisės aktuose nustatyta aiški apskundimo tvarka (LVAT 2014-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-400/2014). Atskirų sprendimų dėl sumažintos senatvės pensijos mokėjimo 2010–2011 metais VSDFV skyriai nepriiminėjo, o sprendimu laikytini skyrių, vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, valiniai aktai (veiksmai) – perskaičiuotų senatvės pensijų išmokėjimas 2010 metų sausio mėnesį.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (2012-11-28 nutartis adm. byloje Nr. AS520-845/2012 ir kt.).

Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios, jos manymu, sudarė pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas konstatuoja, kad pagrindo, kaip teisingai nustatė atsakovė, atnaujinti pareiškėjai terminą paduoti skundą nebuvo. Tai, kad pareiškėja nesinaudojo internetine bankininkyste, blogėjo jos vyro sveikata, negali būti vertinamos kaip aplinkybės, nepriklausiusios nuo jos valios ir sutrukdžiusios laiku kreiptis į VSDFV. Teismo vertinimu, teisės aktų nuostatos nustatė pakankamai ilgą trejų metų terminą paduoti skundą VSDFV. Kitų aplinkybių, kurios sutrukdė pareiškėjai laiku kreiptis į VSDFV ir sudarytų pagrindą atnaujinti pareiškėjai terminą paduoti skundą, ji nenurodė.

Atsižvelgiant į tai, VSDFV 2014-11-17 skundžiamu sprendimu Nr. (6.5) I-9176 pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir pateiktų pareiškėjos prašymų dalyje dėl senatvės pensijos dalies priteisimo nenagrinėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovės 2014-11-17 priimtas sprendimas Nr. (6.5) I-9176 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl teismui konstatavus, kad ginčijamas VSDFV sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas dėl praleisto termino atnaujinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 dalimi, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos O. S. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.