Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. K., A. K., institucija teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė prašė pareiškimą tenkinti. Pareiškėja nurodė, kad E. K. yra jos dukros tėvas, nors tėvystės nepripažino, tačiau gimus dukrai ją lankė, yra nupirkęs dukrai reikalingų daiktų. Atstovė nurodė, kad byloje neginčijamai moksliniais įrodymais nustatyta E. K. tėvystė, tai yra ekspertizės aktas patvirtina, kad E. K. yra mažametės G. D. tėvas.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. K. prašė pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdyje institucija išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja prašo nustatyti tėvystės faktą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Tokia nuostata nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011 ir kt.).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs.

CK 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. gimė G. D.. (duomenys neskelbtini) d. vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas, o tai patvirtina, kad vaiko kilmė iš konkretaus tėvo nėra nustatyta (CK 3.146 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja vaiko gimimo įraše nurodyta kaip G. D. motina (D. D. (duomenys neskelbtini) d. sudarė santuoką su E. D., pavardė po santuokos D.). E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) d. Bylos metu atlikta teismo genominė ekspertizė. 2025 m. vasario 19 d. ekspertizės aktas Nr. ES 12/2025(01) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) d. miręs E. K. yra G. D. tėvas su 99,99999 procentų tikimybe. Nesant dėl to jokių abejonių dalyvaujantiems byloje asmenims, visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad G. D. yra E. K. biologinė dukra, o E. K. yra G. D. biologinis tėvas.

Tėvystės nustatymo tikslu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. K., miręs (duomenys neskelbtini) d., yra G. D., gimusios (duomenys neskelbtini) d., biologinis tėvas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 391 straipsnis, 448 straipsnis).

Pagal 2024 m. rugsėjo 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų Administravimo skyriaus sprendimą pareiškėja byloje atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl byloje susidarę 23,79 Eur už procesinių dokumentų siuntimą ir 390 Eur už ekspertizės atlikimą atlygintina iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Byloje suinteresuotas asmuo R. K. teikė atsiliepimą ir prašo atlyginti 100 Eur sumokėtų advokatei. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. K. interesai sutapo, todėl teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. D., gimusi (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) d. mirusio E. K., gimusio (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinė dukra, o E. K. yra G. D. biologinis tėvas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas įgyvendinant vaiko teisę žinoti savo tėvus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, t. y. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui.

Valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti iš valstybės biudžeto.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.