Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Rokui Kaireliui, atsakovė atstovei Giedrei Vainauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Eternit Baltic“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl lėšų priteisimo, tretieji suinteresuoti asmenys – V. M., UAB „Roner Auto“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad UAB „Roner Auto" ir UAB „Eternit Baltic" 2010-03-16 sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendradarbiavimo sutartis), pagal kurią UAB „Roner Auto" įsipareigojo teikti pareiškėjai paslaugas reklamos srityje, o pareiškėja įsipareigojo atsiskaityti su UAB „Roner Auto" už minėtas paslaugas.

Pareiškėja ir UAB „Roner group" sudarė 2011-03-25 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. EBL (toliau - Pirkimo-pardavimo sutartis), pagal kurią UAB „Roner group" įsipareigojo pareiškėjai parduoti prekes (difuzinę ir antikondensacinę plėvelę), o pareiškėja - už jas atsiskaityti. Šios Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu UAB „Roner group" 2011-06-06 pateikė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 218 714, 54 Lt sumai. Pareiškėja jo pagrindu atliko du mokėjimo pavedimus: 2011-07-05 - 100 000 Lt sumai ir 2011-07-15 - 118 714,54 Lt sumai. Vėliau paaiškėjo, kad dėl minėtos sumos per klaidą buvo pervestos ne į UAB „Roner group", bet į UAB „Roner Auto" sąskaitą. Suklydimą iudija tai, kad mokėjimo pavedimuose nurodyta, jog mokėjimai atliekami pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Suklydimą įtakojo ir klaidinančiai panašūs įmonių pavadinimai. Pareiškėjai nepavyko surasti UAB „Roner Auto" atstovų, kadangi tiek pareiškėjos turimi, tiek viešuose šaltiniuose nurodomi UAB „Roner Auto" kontaktiniai duomenys buvo nebeaktualūs. Dėl to pareiškėja inicijavo ikiteisminį tyrimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės policijos komisariate (toliau - Akmenės RPK).

Antstolis V. M. 2011-10-12 pranešė pareiškėjai, kad jo kontoroje vykdomas išieškotojo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2011-02-09 pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl 267 448,29 Lt išieškojimo iš UAB „Roner Auto", dėl ko 209 013,61 Lt be pagrindo atiteko Inspekcijai, o 9 692,13 Lt - antstoliui V. M..

Nuosavybės teisės į 218 714,54 Lt pinigines lėšas UAB „Roner Auto" neįgijo, todėl lėšos negali būti laikomos skolininkui priklausančiais pinigais Civilinio proceso kodekso (CPK) 665 str. 2 dalies prasme, taigi, iš jų ir negali būti išieškoma. Pareiškėja nekvestionuoja Inspekcijos teisės reikalauti skolos padengimo iš UAB „Roner Auto" ir neginčija Vilniaus AVMI 2011-01-24 sprendimo Nr. 14-19-925 bei antstolio V. M. teisės vykdyti minėtą dokumentą, tačiau nesutinka su tuo, kad išieškojimas buvo nukreiptas į būtent pareiškėjui priklausantį turtą.

Pareiškėjos manymu, byloje yra akivaizdūs pagrindai turto gavimo be pagrindo institutui taikyti (Civilinio kodekso (CK) 6.237 str. 1 d.), kadangi pareiškėja neturėjo prievolės nei Inspekcijai, nei UAB „Roner Auto" naudai. Pareiškėjos veiksmai buvo teisėti, ji tik per klaidą atliko mokėjimo pavedimą įmonei klaidinančiai panašiu pavadinimu. Pareiškėja negali panaudoti kitų civilinių teisių gynimo būdų, kadangi piniginės lėšos nėra priskiriamos daiktų kategorijai ir dėl to negalima vindikacija (CK 4.95 str.). Tarp pareiškėjos ir Inspekcijos nebuvo sudaryta jokio sandorio, kurį būtų galima pripažinti negaliojančiu ar negalimu vykdyti dėl force majeure aplinkybių (CK 6.145 str.). Pareiškėjos veiksmai buvo atliekami išimtinai jos iniciatyva ir jos rizika, pareiškėja turėjo tikslą apmokėti UAB „Roner group" išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą.

Pareiškėjos manymu, būtent Inspekcija, o ne UAB „Roner Auto" laikytina įgijusia pinigines lėšas pareiškėjos sąskaita, kadangi vien tik piniginių lėšų pervedimas į UAB „Roner Auto" sąskaitą nesukūrė pastarajai nuosavybės teisės į gautas lėšas. UAB „Roner Auto" šioje situacijoje atliko tik pasyvaus tarpininko vaidmenį.

Vykdydamas išieškojimą Inspekcijos naudai, antstolis V. M. 9 692,13 Lt įskaitė į savo sąskaitą kaip vykdymo išlaidas. Pagal CPK 610-611 straipsnius vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko, kaip vykdomosios bylos šalies, nurodytos vykdomajame dokumente. Pareiškėjas nėra skolininkas Vilniaus AVMI 2011-01-24 sprendime Nr. 14-19-925, todėl neturi pareigos apmokėti vykdymo išlaidų.

Išieškojimas vykdymo procese gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, tuo tarpu antstolis V. M. tiek skolos, tiek vykdymo išlaidų išieškojimą nukreipė į pareiškėjai priklausančias pinigines lėšas (b.l.1-7).

Paaiškina, kad Inspekcijos Integruotos mokesčių informacinės sistemos 2011 m. sausio 24 d. duomenimis UAB „Roner Auto" mokestinė nepriemoka buvo 267 448,49 Lt. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MA[) 33 str. 8 punkte yra įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestines nepriemokas.

Priverstinis mokestinių nepriemokų išieškojimas yra vykdomas MAĮ nustatyta tvarka (MAĮ 105 str. 1 d. 2 p., 106 str. 1 d. 4 p.). UAB „Roner Auto" nesumokėjus įsiskolinimo į valstybės biudžetą, Vilniaus AVMI viršininkas 2011 m. sausio 24 d. pagrįstai priėmė sprendimą Nr. 14-19-925 išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „Roner Auto" turto. Šis sprendimas Vilniaus AVMI 2011 m. sausio 26 d. raštu Nr. (14.2)-46-3921 buvo pateiktas vykdyti antstoliui V. M.. Pareiškėja nekvestionuoja mokesčių administratoriaus teisės reikalauti skolos padengimo iš UAB „Roner Auto" ir neginčija Vilniaus AVMI 2011 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 14-19-925 bei antstolio V. M. teisės vykdyti minėtą dokumentą. Vilniaus AVMI viršininko 2011 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. Nr. 14-19-925 neginčijo ir skolininkas UAB „Roner Auto".

Kadangi į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 209 013,61 Lt buvo išieškoti iš UAB „Roner Auto", kuri buvo skolinga valstybės biudžetui 267 448,49 Lt, o ne iš UAB „Eternit Baltic", todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad 209 013,61 Lt buvo išieškota iš UAB „Eternit Baltic" priklausančio turto. CPK 640 straipsnyje nenumatyta, kad išieškotojas nustatinėtų, kam priklauso lėšos skolininko banko sąskaitose.

Pareiškėja lėšas pervedė į UAB „Roner Auto", o ne Vilniaus AVMI sąskaitą. Vilniaus AVMI pagrįstai vykdė išieškojimo veiksmus iš skolininko UAB „Roner Auto", o ne iš pareiškėjos. Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką vykdė ne pats mokesčių administratorius, o antstolis V. M.. Apie tai, kad UAB „Roner Auto" sąskaitoje esančios piniginės lėšos gali priklausyti kitam asmeniui (t. y. pareiškėjai) mokesčių administratorius nežinojo ir negalėjo žinoti.

Taigi, šioje situacijoje išieškotojas, kurio naudai buvo pervesti pinigai, laikytinas trečiuoju asmeniu. Pagal CK 6.239 straipsnio nuostatas, jeigu be pagrindo įgijęs turtą asmuo šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, tai tik tais atvejais pareiga jį grąžinti pereina trečiajam asmeniui. Būtent turto perleidimo trečiajam asmeniui neatlygintumas ar atlygintumas lemia CK 6.239 straipsnio taikymą. Neatlygintinės yra tos sutartys, kurios šalis už savo pareigų įvykdymą iš kitos šalies jokio priešpriešinio patenkinimo negauna. Vilniaus AVMI lėšas iš UAB „Roner Auto" išieškojo pagal Vilniaus AVMI viršininko 2011 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 14-19-925, todėl negalima laikyti, kad pareiškėjos per klaidą pervestos piniginės lėšos neatlygintinai perėjo trečiajam asmeniui Vilniaus AVMI. Taigi, pareiškėja negrįstai teigia, kad pareiga grąžinti lėšas perėjo mokesčių administratoriui.

Pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų, kad bandė per klaidą pervestas lėšas išsireikalauti iš UAB „Roner Auto" kitais civilinių teisių gynybos būdais, pvz., taikant nuostolių atlyginimo institutą, restituciją ir panašiai. Pareiškėjos teiginiai, kad negalėjo panaudoti kitų civilinių teisių gynimo būdų, nes tarp pareiškėjos ir Inspekcijos nebuvo sudaryta jokio sandorio, kurį būtų galima pripažinti negaliojančiu ar negalimu vykdyti dėl force majeure aplinkybių, yra nepagrįsti, nes pareiškėja per klaidą pervedė lėšas ne į mokesčių administratoriaus sąskaitą, o į UAB „Roner Auto" sąskaitą. Šiaulių apygardos prokuratūros 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimas neįrodo, kad pareiškėja bandė per klaidą pervestas lėšas išsireikalauti iš UAB „Roner Auto" kitais civilinių teisių gynybos būdais (b.l. 40-41).

Pareiškėjos atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog lėšos bendrovei „Roner Auto" pervestos be sutarties, todėl nuosavybės teisės nesukurtos, be to, „Roner Auto" lėšų ir neįgijo, nes pinigai iš karto perėjo VMI žinion. Pareiškėja atsakovės nelaiko sąžininga įgijėja. Kitų kreditorių, išskyrus valstybę, kuriems galėjo būti pervesti pareiškėjos pinigai, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad UAB „Roner Auto“ ir UAB „Eternit Baltic“ 2010-03-16 sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų reklamos srityje teikimo (b.l.10-12).

UAB „Eternit Baltic“ 2010-03-25 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo iš UAB „Roner group“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) prekes (difuzinę ir antikondensacinę plėvelę bei logotipą) ir įsipareigojo už jas sumokėti (b.l.13-16, 17, 18-19).

Apmokėjimui už prekes UAB „Roner group“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) išrašė UAB „Eternit Baltic“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 218 714,54 Lt sumai (180 755,82 Lt ir 37 958,72 Lt PVM) (b.l.20).

UAB „Eternit Baltic“ pagal 2011-07-05 mokėjimo nurodymą Nr. 88 ir 2011-07-15 mokėjimo nurodymą Nr. 141 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB „Roner Auto“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 100 000 Lt ir 118 714,54 Lt pagal išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 21, 22).

Vilniaus AVMI, vadovaudamasi MAĮ 33 str. 8 punktu, 106 str. 1 d. 4 punktu, 2011-01-24 priėmė sprendimą Nr. 14-19-925 išieškoti į biudžetą iš UAB „Roner Auto“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 267 448,49 Lt sumą (b.l. 46) ir 2011-01-26 raštu Nr. (14.2)-46-3921 išsiuntė sprendimą vykdyti antstoliui V. M. (b.l. 48).

Pareiškėja 2011-10-10 pareiškimu kreipėsi į Akmenės RPK, nurodydama, kad pinigai buvo pervesti į UAB „Roner Auto“ sąskaitą be jokio teisinio pagrindo. Susisiekti su UAB „Roner Auto“ atstovais nepavyko, todėl pareiškėja paprašė surasti ir nubausti asmenį, pasisavinusį jo žinioje buvusį svetimą turtą (b.l. 23).

Šiaulių apygardos prokuratūra 2011-11-16 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 51-1-00334-11 pagal pareiškėjos pareiškimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, nes sąskaitos turėtojai pinigais nedisponavo ir jokių operacijų su jais neatliko. Nutarime nurodė, kad piniginės lėšos iš areštuotos UAB „Roner Auto“ sąskaitos automatiškai buvo pervestos į antstolio V. M. depozitinę sąskaitą, kuris juos pervedė Vilniaus AVMI (b.l. 26-28).

Pareiškėja su 2012-03-28 pareiškimu kreipėsi į Inspekciją (gautas 2012-04-03), prašydama grąžinti jai be pagrindo išieškotas pinigines lėšas 209 013,61 Lt (b.l.29, 49).

Inspekcija pareiškėjai atsakė 2012-04-23 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-17938, kad neturi pagrindo pervesti pareiškėjai prašomą sumą, kadangi Vilniaus AVMI turėjo materialinį teisinį pagrindą gauti lėšas. Išieškojimo priemonių taikymo pagrįstumą privalo vertinti antstolis, o ne išieškotojas (Vilniaus AVMI). Todėl antstolio veiksmai galėtų būti pripažinti negaliojančiais CK 1.80 str. 2 dalies pagrindu ir turėtų būti sprendžiamas restitucijos taikymo klausimas. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens (Vilniaus AVMI). Neįrodžius išieškotojo (Vilniaus AVMI) nesąžiningumo, išreikalauti vykdymo procese gautas sumas negalima (b.l. 8, 51).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šios bylos dalykas iš esmės yra atsakovės 2012-04-23 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-17938 išreikšto atsisakymo pervesti pareiškėjai prašomą sumą, kurią pareiškėja per klaidą už kitos bendrovės (UAB „Roner group“) atliktas paslaugas pervedė UAB „Roner Auto“, kuri yra valstybės iždo skolininkė dėl nesumokėtų mokesčių, teisėtumas.

Mokesčių administratoriaus teisė, atliekant jam pavestas funkcijas, priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas yra nustatyta 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau - MAĮ) 33 str. 8 dalyje. MAĮ 106 str. 1 d. 4 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Minėta, kad toks sprendimas (2011-01-24 Nr. 14-19-925) išieškoti į biudžetą iš UAB „Roner Auto“ 267 448,49 Lt sumą yra priimtas ir kad atsakovė 2011-01-26 raštu Nr. (14.2)-46-3921 išsiuntė sprendimą vykdyti antstoliui V. M.. Tad mokestiniai teisiniai santykiai šiuo atveju susiklostė ne tarp pareiškėjos ir atsakovės, bet tarp atsakovės ir UAB „Roner Auto“.

Pareiškėja mano, kad kreditorius Valstybė, kurią šiuo atveju atstovauja Inspekcija, gavusi pareiškėjos Bendrovei „Roner Auto“ pervestas pinigines lėšas, be teisinio pagrindo praturtėjo, todėl privalo pinigus grąžinti pareiškėjai. Aptariamus teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (CK), kurio 6.237 str. 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šios išimtys nustatytos CK 6.241 str. 1 dalyje: negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta: 1) turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu šios prievolės pagrindas nenumato ko kita; 2) turtas, perduotas prievolei įvykdyti pasibaigus ieškinio senaties terminui; 3) turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas; 4) sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. CK 6.239 straipsnyje nustatyta, kad jeigu be pagrindo įgijęs turto asmuo šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, tai pareiga jį grąžinti pereina trečiajam asmeniui.

Įvertinęs faktinių aplinkybių atitikimą cituotam reglamentavimui, teismas sprendžia, jog 1) nėra pagrindo teigti, kad valstybės iždas, atstovaujamas atsakovės, praturtėjo be teisinio pagrindo (t.y. įgijo tai, ko neturėjo gauti), nes tarp Bendrovės „Roner Auto“ ir valstybės susiklostė mokestiniai (mokesčių skolos) teisiniai santykiai (MAĮ 33 str. 8 d., 106 str. 1 d. 4 p.), įforminti nenuginčytu VMI prie FM 2011-01-24 sprendimu Nr. 14-19-925); 2) šiuo atveju be pagrindo praturtėjo ne valstybė, o UAB „Roner Auto“, nes ginčo suma pareiškėjos sąskaita susimažino savo skolą valstybei; 3) pagal cituotą CK 6.237 str. 1 dalį pareiškėja ginčo pinigų turėtų reikalauti iš be teisinio pagrindo praturtėjusio asmens - Bendrovės „Roner Auto“ CK ir Civilinio proceso tvarka inter alia inicijuojant įmonės bankroto procedūrą.

Įvertinus pasakytą, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėja

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.