- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- N-62-1907-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-04711-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu V. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį skirta 300 Lt bauda už tai, kad 2010 m. liepos 31 d., apie 18 val., iš parduotuvės „Iki“, esančios Šeškinės g. 32, Vilniuje, ji paėmė ir pro kasas nesumokėjusi pranešė „Juodkrantės“ dešrą už 3,49 Lt. Teismas konstatavo, kad padarytą pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, parduotuvės pareiškimas, tarnybinis pranešimas.
II.
Apeliaciniu skundu V. M. prašo iš naujo išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Paaiškina, kad yra pensininkė, serga akių uždegimu ir už prekę nesumokėjo, nes jos nepamatė. Teigia, kad pažeidimą padarė netyčia, todėl prašo skirti mažesnę baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 50 straipsnyje numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo 300 iki 700 Lt arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. M. kaltė dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta, padaryta veika kvalifikuota tinkamai. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Nagrinėjamu atveju visuma byloje esančių įrodymų – UAB „Palink“ parduotuvės apsaugos darbuotojo pareiškimas (b. l. 2), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), V. M. paaiškinimas, kuriuo ji prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 4) bei policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 7) – patvirtina, kad V. M. 2010 m. liepos 31 d., apie 18 val., parduotuvėje „Iki“ paėmė ir pro kasas nesumokėjusi pranešė „Juodkrantės“ dešrą, kurios vertė 3,49 Lt, taip padarydama ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą. Apeliantės argumentas, jog už prekę ji nesumokėjo, nes jos nepamatė dėl akių uždegimo, nėra paremtas jokiais įrodymais ir vertinamas kritiškai, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog rašytiniame paaiškinime jis prisipažino dėl padaryto pažeidimo bei paaiškino, jog taip pasielgė pirmą kartą dėl sunkios materialinės padėties (b. l. 4).
Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Tai, kad apeliantė prisipažino ir gailėjosi padariusi pažeidimą, yra tik jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir ši aplinkybė jau buvo įvertinta skiriant minimalaus dydžio baudą. Tuo tarpu sunki apeliantės materialinė padėtis, kas nėra paremta jokiais įrodymais, nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Pažymėtina, kad neigiamų pasekmių dėl administracinės nuobaudos paskyrimo atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Tad, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. M. skirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl teisinga ir nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.