- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-06
- Bylos Nr.
- 1S-2-531/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- E. A.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. A. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. A., Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, laisvės atėmimu 14 metų, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, laisvės atėmimu 7 metams, ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 60 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė, apėmimo būdu, subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, E. A. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 16 metų.
2. Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, E. A. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 45 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir jam paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2014 m. sausio 23 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų. Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 17 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 17 d. 2022 m. lapkričio 17 d. atliko daugiau nei 2/3 paskirtos bausmės laiko. 2024 m. spalio 24 d. faktiškai atliko 12 metų 7 mėnesius 10 dienų paskirtos bausmės.
3. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. spalio 28 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. lapkričio 29 d. priėmė nutartį, kuria minėta nutarimą tvirtinti atsisakė.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo E. A. gynėjas advokatas V. Sirvydis pateiktu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2024 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą.
5.1. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo subsidiarumo principo. Be pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo atsisakė patvirtinti teisėtą ir pagrįstą Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiamą nutartį teismas pagrindė formaliais ir deklaratyviais motyvais, kurie lengvai pritaikomi bet kuriam nuteistajam. Jie nėra itin individualizuoti bei susieti su konkrečia nuteistojo E. A. situacija ir jo padaryta pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio ateityje riziką, kuri yra žema. Reikalavimas iš nuteistojo sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, kuri ir taip yra paties žemiausio lygmens, yra vieno iš esminių teisės principų – lex non cogit ad impossibilia (negalima reikalauti iš įstatymams privalančio paklusti subjekto tokio elgesio, kurio jis, net ir norėdamas, negalėtų užtikrinti) pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje demonstruoja akivaizdų nenorą taikyti lygtinio paleidimo institutą, nors visi pagrindai tam yra. Neieškoma tinkamų teisinių argumentų, tuo pačiu iškreipiama (neleistinai išplečiama) teismo diskrecijos samprata.
5.2. Pabrėžia, kad pats faktas, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo sumažinta iki žemiausio galimo lygmens, yra aiškiausias rezultatas, jog tokio rezultato pavyko pasiekti nuoseklios bausmės atlikimo vietos įstaigos ir paties nuteistojo veiksmų dėka. Komisijos nutarime minimi net šeši nuteistajam skirti paskatinimai, kuriuos derėtų vertinti kaip sistemingai gaunamus (visos drausminės nuobaudos yra išnykusios), taip pat duomenys apie nuteistojo lankytas ir pabaigtas resocializacijos programas. Neabejotinai, svarbiausias duomuo yra patvirtinimas, kad nuteistasis E. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Toks vykdymas reiškia ir teisėtą nuteistojo lūkestį būti lygtinai paleistam, kadangi nepriekaištingas elgesys turi būti vertinamas pagal bausmės paskirtį. Komisijos nutarimo išvados, skirtingai nei pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvai, yra pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis.
5.3. Skundžiamos nutarties motyvacija, kuomet teismas aiškina lygtinio paleidimo institutą kaip ypatingą malonę, taikytiną itin retais atvejais, iškreipia lygtinio paleidimo, kaip bausmių vykdymo instituto, esmę ir prasmę. E. A., visiškai įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas programas ir priemones, be pagrindo nesulaukė įstatymų leidėjo įtvirtinto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, kas demotyvuoja ne tik šį nuteistąjį, bet ir kitus nuteistuosius, stebinčius nuteistųjų likimą šiuo aspektu.
5.4. Teismas nepakankamai vertino fakto aplinkybes, jog nuteistasis E. A. yra atlikęs itin didelę terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį (suimtas dar 2012 m. kovo 17 d.), be to, realus laisvės atėmimas jam taikomas pirmą kartą. Atsižvelgus į nuteistojo amžių ((duomenys neskelbtini) metai), matyti, kad jis net daugiau kaip dvylika metų, t. y. didžiąją amžiaus dalį po pilnametystės, atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Taigi, atliktosios bausmės dalis šiuo atveju yra itin didelė, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo sureikšmina likusią neatliktos bausmės dalį, ir tai daro ydingu motyvu, esą, tokia neatliktos bausmės dalis gali formuoti klaidingą įsitikinimą dėl veikos baudžiamumo, nors turėtų būti vertinamas atliktos ir neatliktos bausmės dalių santykis.
5.5. Be to, nepakankamai vertintos ir aplinkybės, kad E. A. atlieka bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiaukelės namuose, naudojasi suteikta trumpalaikių išvykų į namus galimybe, vyksta atostogų, kas tik išimtinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.
5.6. Taip pat teismas netinkamai vertina ir ankstesnės teismo nutarties, priimtos nuteistojo E. A. atžvilgiu, teisinę reikšmę. Šeši mėnesiai, per kuriuos nuteistasis po minėtos nutarties priėmimo ir toliau atlikinėjo terminuoto laisvės atėmimo bausmę, negali būti vertinamas kaip trumpas laiko tarpas, kadangi asmens laisvė yra konstitucinė vertybė, juo labiau, ankstesnės nutarties motyvai negali reikšti, kad teismui tokiu būdu sudaroma galimybė paprasčiausiai juos perrašyti. Tokie skundžiamos nutarties motyvai rodo, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė tokio teisingumo, kurį gina ir saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija.
5.7. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad E. A. nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, dėl to svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Toks motyvas ne tik reiškia principo non bis in idem (teisė nebūti antrą kartą baudžiamam ar persekiojamam) pažeidimą, bet ir nepagrįstai pakartotinai atsigręžia į nusikaltimą, dėl kurio nuteistasis E. A. buvo pripažintas kaltu, kadangi už nusikaltimą įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo paskirta bausmė, kurios itin didelę dalį jis jau atliko. Padarytos veikos sunkumas lygtinio paleidimo aspektu įstatymų leidėjo yra įvertintas BVK 82 straipsnio 1 dalies teisiniame reguliavime: kuo sunkesnė nusikalstama veika yra padaryta, tuo didesnę realaus laisvės atėmimo bausmę nuteistasis privalo atlikti, kad atsirastų sąlygos taikyti lygtinį paleidimą, todėl teismas neturėjo dirbtinai ieškoti kriterijų, kuriais būtų dar kartą sunkinama nuteistojo teisinė padėtis.
5.8. Mano, jog teismas be pagrindo nuvertino ir išimtinai teigiamai nuteistąjį E. A. charakterizuojančias aplinkybes – ilgą ir nuoseklią jo darbinę patirtį ankstesnėje laisvės atėmimo bausmės vietoje, taip pat ir jam atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiaukelės namuose. Pažymi, kad E. A. ankstesnėje bausmės atlikimo vietoje dirbo autokrautuvo vairuotoju, o šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pusiaukelės namuose, sugrįžtant nakvynei iš darbo vietų, nuteistieji visuomet yra tikrinami alkotesteriu, taip pat atliekami ir testai dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Šiuo aspektu Komisijos nutarime aiškiai pasisakyta, kad nuteistasis suvokia alkoholio vartojimo žalą bei kokias pasekmes gali sukelti nesaikingas alkoholio vartojimas, toliau dalyvauja individualiose konsultacijose su priklausomybių konsultante, orientuojasi į alkoholio atsisakymą, o pirmosios instancijos teismas nurodo, jog šiuo metu nestebima identifikuojamų žalos rizikos veiksnių, tačiau jei nuteistasis pradės vartoti alkoholį, pateks į destabilizuojančią aplinką, žalos rizika gali didėti. Toks motyvas yra ne kas kita, kaip prielaida, kuriai nėra jokio objektyvaus pagrindo, kadangi nuo nusikaltimo padarymo praėjo itin didelis laiko tarpas, o nuteistasis alkoholio nevartoja ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ateityje pradės nesaikingai vartoti. Be kita ko, probacijos metu (jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas) probuojamieji asmenys nuolat yra tikrinami, o alkoholio net ir vienkartinis vartojimas nulemtų nuteistojo sugrąžinimą toliau atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, ne bet koks, o sistemingas paskatinimų gavimas, nepriekaištingo elgesio stabilus ir nepertraukiamas pasireiškimas, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nebuvimas, tinkamų gyvenimo sąlygų turėjimas laisvėje, asmens suvokimas būtinybės laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių yra tie kertiniai elementai, kurie negali būti paneigti formaliais teismo samprotavimais apie tai, kas galėtų atsitikti, jei nuteistasis pradėtų vartoti alkoholį ar patektų į destabilizuojančią aplinką.
5.9. Nuteistasis E. A. bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje (pusiaukelės namuose), išvyksta į trumpalaikes išvykas namo, kas reiškia, jog didelę paros dalį jis ir taip jau leidžia neizoliuotas nuo visuomenės ir sugeba tiek pusiaukelės namuose, tiek ir darbovietėje ar grįžęs trumpalaikėms išvykoms, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Be to, jis išvyksta trumpalaikių atostogų, kurios jam priklauso pagal įstatymą, kaip laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu dirbančiam asmeniui, taigi, jo reintegracija į visuomenę yra veiksminga ir leidžianti daryti išvadą, kad asmuo nebenusikals. Minėtina ir tai, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta ir 2024 m. kovo 8 d., ir 2024 m. rugsėjo 27 d., kas rodo nuoseklų ir neatsitiktinį tokios rizikos sumažėjimą. Mano, jog nuteistasis gali būti taisomas toliau, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, kaip ir sprendė Komisija. Ne bet koks, o nuosekliai stebimas nepriekaištingas jo elgesys bausmės atlikimo metu, jo nuoseklios pastangos pasitaisyti, pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis, būdamas laisvėje, sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistojo E. A. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nė kiek neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
8. Taigi, BVK nustatytas vienas formalus bei vienas materialus pagrindas, kuriems abiem egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.
9. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad E. A. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas, t.y. 2022 m. lapkričio 17 d. yra atlikęs 2/3 teismo paskirtos bausmės ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Tačiau, nepaisant šių aplinkybių, apylinkės teismas sprendė, kad E. A. dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Apygardos teismas su šia išvada sutinka.
10. Pažymėtina, kad minėtų sąlygų egzistavimas nėra absoliutus. Tad net ir joms esant, teismas gali, tačiau neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jam taikant lygtinio paleidimo institutą. Yra itin svarbu įvertinti, ar asmenį paleidus lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o tai nustatoma atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, psichologinės tarnybos išvadą ir kt.
11. Iš teismui pateiktos E. A. asmens bylos medžiagos nustatyta, kad atvykęs į įkalinimo įstaigą jis 2018 m. gegužės 31 d. sėkmingai baigė programą „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. dalyvavo Kalėdiniame (duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistųjų šachmatų turnyre, nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. spalio 6 d. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ programoje, 2021 m. gruodžio 13 d. baigė „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimus, lankė priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus (AA), 2022 m. išreiškė norą lankyti „(duomenys neskelbtini)“ programą, tačiau pakvietimo negavo. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) kalėjimo Pusiaukelės namus (perkeltas 2023 m. lapkričio 27 d.) 2023 m. lapkričio 27 d. dalyvavo grupiniame užsiėmime „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2024 m. sausio 15 d. pradėjo lankyti dailės terapijos užsiėmimus „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nebaigė dėl darbo grafiko (dirba vakarais), nuo 2024 m. kovo 1 d. lanko individualias priklausomybių konsultanto konsultacijas (iki 2024 m. rugsėjo 19 d. vyko 6 konsultacijos), 2024 m. kovo 20 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) magistrantės atliekamame tyrime, dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento bei Europos Parlamento rinkimuose, 2024 m. gegužės 23 d. dalyvavo renginyje „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. liepos 14 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) kalėjimo Pusiaukelės namų organizuotoje veikloje „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. liepos 18 d. savo iniciatyva pradėjo lankytis transporto priemonių C kategorijos mokymus (duomenys neskelbtini) mokymo centre, 2024 m. rugsėjo 8 d. savo iniciatyva, trumpalaikės išvykos į namus metu, lankėsi menininko A. K. kūrybos darbų parodoje (duomenys neskelbtini), laisvalaikiu dažniausiai sportuoja. Iki perkėlimo į (duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiaukelės namus, 2020 m. vasario 15 d. buvo perkeltas bausmę atlikti lengvos grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) kalėjime 2016/2017 m. mokėsi (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centre ir įgijo baldžiaus specialybę, nuo 2019 m. balandžio mėnesio dirbo gamybinėje zonoje autokrautuvo vairuotoju. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) kalėjimo Pusiaukelės namus nuteistasis kurį laiką dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. A. turi mamą, brolį, močiutę. Bausmės atlikimo metu palaikė su jais socialinius ryšius telefoninių pokalbių metu, laiškais, pasimatymų metu. Vyksta pas juos trumpalaikių išvykų į namus, bendrauja telefonu. Taip pat atnaujino santykius su buvusia žmona, su ja bendrauja telefoninių pokalbių metu, vyksta pas ją trumpalaikių išvykų metu, padeda jai auginti ir prižiūrėti jos vaiką, kartu planuoja ateitį. Nuteistasis bausmės atlikimo metu destruktyvių grupių vengė, savo nusikalstamo elgesio ir netinkamai pasirinktos aplinkos priežastinį ryšį suvokia. Pozityviai bendrauja su kitais nuteistaisiais, nekonfliktuoja su įstaigos darbuotojais, pareigūnais, įsitraukia į resocializacijos priemones. E. A. buvo 5 kartus skatintas. Jo savivaizdis iš esmės remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis, savo klaidas jis supranta, stengiasi keisti požiūrį į ankstesnį gyvenimo būdą. Geba nurodyti taisytinus savo charakterio bruožus. Impulsyvaus elgesio apraiškų yra sumažėję, geba apmąstyti pasekmes, nėra linkęs neigti klaidų, stengiasi iš jų mokytis. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai yra žymiai sustiprėję. Nėra linkęs pateisinti nusikalstamo elgesio.
12. Pateikti asmens bylos duomenys rodo, kad nuteistojo E. A. elgesyje neabejotinai yra teigiamų korekcijos požymių, tačiau tai tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip ir turi elgtis asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę bei besistengiantis koreguoti savo elgesį pozityvia linkme. Nurodytos aplinkybės šiuo atveju nėra pakankamos teigti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistasis jau laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, todėl jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
13. Pažymėtina, kad E. A. ankščiau buvo teistas 2 kartus. Pirmą kartą su teisėsauga susidūrė ir buvo nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Šią bausmę atlieka pagal du subendrintus nuosprendžius – 2014 m. sausio 23 d. Panevėžio apygardos teismo ir 2014 m. spalio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo. 2014 m. sausio 23 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu dėl dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymo – kvalifikuotų nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo, būnant apsvaigus nuo alkoholio. Iš aukščiau pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis deda pastangas dirbti su alkoholio vartojimo įpročiais, jo vartojimo atvejų nefiksuota, tačiau, įvertinus tai, kad jis minėtus, labai sunkius nusikaltimus padarė būdamas nuo jo apsvaigęs, taip pat jo asmens bylos duomenis, kuriuose nurodoma, jog pavartojus alkoholio susilpnėdavo E. A. savikontrolė, sustiprėdavo impulsyvaus elgesio apraiškos, išlieka rizika, kad paleistas lygtinai, vėl gali imti juo piktnaudžiauti, kas gali lemti jo netinkamą (neteisėtą) elgesį.
14. Teismo nuosprendžiais iš E. A. priteista 9 128,58 Eur turtinei žalai bei 66 033 Eur neturtinei žalai atlyginti. Jo atžvilgiu gauta vykdomųjų raštų 90 290,25 Eur sumos išieškojimui. Atlyginta suma sudaro tik 1 334,21 Eur. Nors šiuo metu nuteistasis dirba ir toliau dengia turimus įsiskolinimus, atskaičiuojant juos iš atlyginimo, matyti, kad reikalinga atlyginti suma yra dar labai didelė.
15. E. A. atliekant laisvės atėmimo bausmę vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 6 kartus, drausmine tvarka baustas 5 kartus (nuobaudos išnyko suėjus senaties terminui). (duomenys neskelbtini) kalėjimo Pusiaukelės namuose 2 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus (drausminės nuobaudos neskirtos) – 2024 m. birželio 26 d. nebuvo individualioje dienotvarkėje numatytoje vietoje ir laiku (pravestas individualus pokalbis), o 2024 m. liepos 31 d. neplaninės kratos metu gyvenamajame kambaryje rasti draudžiami daiktai (pravestas drausminio pobūdžio pokalbis).
16. E. A. nusikalstamo elgesio riziką didina smurtinis elgesys alkoholio poveikyje, turimi įsiskolinimai, silpnokas probleminių sričių atpažinimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka. Visi šie kriminogeniniai veiksniai priskirtini dinaminiams, taigi juos nuteistasis savo elgesiu dar gali koreguoti, tačiau tam reikalingas laikas.
17. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atlikus didelės žalos rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė žalos rizika visuomenei, o atlikus pakartotinį smurto rizikos vertinimą pagal HCR-20, nustatyta vidutinė smurto rizika.
18. Iš to, kas išdėstyta matyti, jog E. A. rodo pastangas taisytis, tačiau jo teigiamų elgesio pokyčių dar vienareikšmiškai vertinti negalima. Asmens bylos duomenimis, nors E. A. bendras socialines problemas ir geba įvardinti, jas spręsti, tačiau individualių psichologinių veiksnių indėlio tiek nusikaltimo padarymui, tiek galimų problemų atsiradimui suvokimas išlieka siaurokas. Išryškėja polinkis kai kurių problemų sprendimus atidėlioti ar spręsti savaip. Apygardos teismo vertinimu, šiuo metu E. A. lygtinis paleidimas, atsižvelgiant į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, jo veiksmų negrįžtamas pasekmes, prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams, neatitiktų visuomenės intereso ir būtų neefektyvus. Jam ir toliau privalu stengtis padengti turimus įsiskolinimus, dirbti su alkoholio vartojimo įpročiais, kas iš esmės ir buvo jo neteisėto elgesio priežastis.
19. Minėtų teismo išvadų nekeičia tai, jog E. A. šiuo metu yra atlikęs itin didelę dalį jam paskirtos bausmės (didesnę nei reikalaujami 2/3), ši aplinkybė dar nereiškia, jog jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
20. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas,
nutaria:
E. A. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.