Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-03-07 · Civilinė byla Nr. 2S-236-569/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-07
Bylos Nr.
2S-236-569/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-09229-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Vaidsta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-236-569/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09229-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18; 3.3.2.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidsta“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-12-08 nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. L2-4456-721/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau–UAB) „Vaidsta“ reikalavimų užtikrinimui prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės pinigines lėšas, esančias skolininkės bankų sąskaitose, o jų nesant, areštuoti atitinkamos vertės turtą, priklausantį skolininkei.

2. Prašymą motyvavo tuo, kad skolininkė neatsiskaito su kreditore, įsiskolinimas yra didelis, todėl teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė tenkinti kreditorės UAB „Vaidsta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkei UAB „Rudesta“.

4. Teismas vertino, kad prašymą skolininkės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreditorė iš esmės grindžia vienintele aplinkybe, jog skolininkė UAB „Rudesta“ vengs vykdyti prievolę, ir taip bus apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas.

5. Teismas sprendė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė piktybiškai vengia atsiskaityti su ja, slepia turtą ar lėšas, dėl ko gali padidėti teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu kreditoriaus UAB „Vaidsta“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-12-08 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti skolininko UAB „ Rudesta“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias skolininko banko sąskaitose.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog tai, kad dalį skolos skolininkas sumokėjo ir pasirašė skolos suderinimo aktą, reiškia, kad ši įmonė nevengs savo prievolės įvykdymo ir ją pripažįsta. Apelianto teigimu, įsiskolinimas yra labai didelis, skolininkas sumokėjo tik nedidelę skolos dalį, kitos dalies nemoka ir nesiruošia geranoriškai mokėti. Skolų suderinimo akto pasirašymas pats savaime neįrodo, kad skolininkas prievolės įvykdymo neignoruoja ir ji bus įvykdyta.

Šalies argumentai

6.2. Apelianto teigimu, jau 2015 kovo mėn. UAB „ Rudesta“ gavo visus pinigus iš užsakovų už apelianto atliktus darbus, tačiau su apeliantu neatsiskaitė, todėl sprendžia, kad atsakovė piktybiškai nemoka pinigų ilgą laiką.

6.3. Teismas neteisingai sprendė, jog kreditoriui prašant priteisti delspinigius, nereikia taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu.

10. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2013). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1905/2014). Nagrinėjamu atveju iš pareiškimo turinio akivaizdu, kad kreditorius aiškiai suformulavo pareiškimo pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas – kreditorius tikėtinai nepagrindė savo pareikšto pareiškimo reikalavimų atsakovės atžvilgiu.

11. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog atsakovei UAB „Rudesta“, kaip skolininkei, Lietuvos teismuose yra iškeltos 34 bylos dėl skolų išieškojimo, iš jų 13 bylų išnagrinėta priimant teismo įsakymus ar preliminarius sprendimus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apelianto argumentai, kad atsakovė geranoriškai įsiskolinimą mokėti atsisako ir negalima pagrįstai tikėtis, jog įsiskolinimą atsakovė tikrai padengs, vertintini pagrįstais. Taip pat paminėti duomenys rodo, kad atsakovės finansinė padėtis galimai yra sunki, todėl vertintina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės UAB „Rudesta“ turtui. Dėl to Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-12-08 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės –kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Todėl, siekiant užtikrinti ne tik kreditorės, bet ir atsakovės teisių bei turtinių interesų apsaugą, pirmiausia areštuotini atsakovei UAB „Rudesta“ priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai pareiškimo sumai – 17 146,06 Eur. Tik jų nepakakus, areštuotinos atsakovei priklausančios piniginės lėšos, esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, jei jos finansinė padėtis iš tikrųjų yra gera ir prašoma priteisti suma jai nėra didelė, gali pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 straipsnio 2 dalis) ir tokiu būdu išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, įstatymo nustatyta tvarka gali prašyti teismą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 146 straipsnis).

14. Kreditorius už atskirąjį skundą yra sumokėjęs 28 Eur žyminį mokestį, todėl atskirąjį skundą patenkinus, iš atsakovės UAB „Rudesta“ priteistina kreditoriui UAB „Vaidsta“ 28 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Rudesta“ (juridinio asmens kodas 166872121, buveinės adresas Mažeikiai, Melioratorių g. 1D) priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 17 146,06 Eur (septyniolika tūkstančių šimtas keturiasdešimt šeši eurai 06 centai) sumai, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o jų nesant, ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.

Atsakovės turtą surasti ir aprašyti pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnį ir 2005-10-27 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą, šį vykdomąjį dokumentą (nutartį) išsiųsti ieškovui, išaiškinant jam teisę pateikti nutartį vykdymui pasirinktam antstoliui, sumokant vykdymo išlaidas.

Šios nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai.

Apie nutarties priėmimą pranešti atsakovei ir išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 8 dalį nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytą apribojimų pažeidimą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Rudesta“ (juridinio asmens kodas 166872121) kreditoriui UAB „Vaidsta“ (juridinio asmens kodas 148191897) 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Lina Muchtarovienė