- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- I3-7037-535/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07603-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2024-11-21 įsakymą Nr. G-436 (toliau – Įsakymas); 2) grąžinti jį į tarnybą; 3) priteisti iš Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) jo naudai už priverstines pravaikštas nuo atleidimo dienos iki grąžinimo į tarnybą dienos vidutinį tarnybinį atlyginimą, maistpinigius ir kitas privalomas išmokas.
Nurodo, kad Įsakymu jam, Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono Štabo kuopos elektrikui, už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, nustatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau - Drausmės statutas) 67 straipsnyje paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš tarnybos, nutraukta 2024-11-22 profesinės karo tarnybos sutartis ir jis išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą paskiriant po atleidimo iš profesinės karo tarnybos atlikti tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve.
Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu. 2024-08-30 tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 1TP-24 (toliau - Išvada), nurodoma, kad alkotesteris buvo naudojamas jau septintą mėnesį, t. y. alkotesteris buvo naudotas intensyviai ilgiau nei pusę metų. Jei blaiviam žmogui nuolat rodo 0,025 promilės ar panašius rezultatus, prietaisas reikalauja kalibracijos ir metrologinės patikros. Intensyviai naudojant alkotesterį, rekomenduojama kalibraciją atlikti dažniau nei kas 12 mėnesių, pavyzdžiui, kas 6-9 mėnesius. Tyrimą atlikęs karininkas nesigilino į šias aplinkybes ir nors karys buvo blaivus ir aiškiai vizualiai nebuvo girtumo požymių, nesiėmė aiškintis alkotesterio patikimumo ir neteisingai preziumavo, kad alkotesterio rodmenys yra teisingi.
Išvadoje nurodoma, kad jis buvo nušalintas nuo tarnybos faktiškai per tris minutes po pirmo įpūtimo į alkotesterį. Nušalinti reikalingi suforminti dokumentai, patvirtinimai, jog karys tikrai yra blaivus, antrą kartą pūtimas įvyko 10.16 val., tačiau jau iš anksto buvo nuspręsta, kad jis yra girtas ir nereikėjo aiškintis nei dėl sekančio rezultato, nei dėl paties alkotesterio patikimumo. Išvadoje surinktoje tyrimo medžiagoje nebuvo pateikti esminiai įrodymai, akivaizdžios, įvykių seka. Tyrimas atliktas paviršutiniškai, nenustatytos svarbios aplinkybės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad su juo buvo susidorota, pasitelkiant abejotino tikslumo alkotesterį, iš anksto paruoštą nušalinimą.
Išvadoje nurodoma, kad per dvidešimt minučių rodmenys pakito 0,04 dalimis. Tai tik įrodo, kad alkotesteris buvo netikslus. Pirmasis alkoholio matavimas užfiksavo 0,27 promilės, nors jis teigė nevartojęs alkoholio. Po 20 minučių atliktas antrasis testas parodė 0,23 promilės, t. y. alkoholio koncentracija sumažėjo. Toks staigus promilių kritimas yra neįprastas ir neatitinka medicininių normų, nes alkoholio koncentracija kraujyje paprastai mažėja lėčiau (vidutiniškai 0,1- 0,2 promilės per valandą). Remiantis medicininiais duomenimis, alkoholio koncentracija kraujyje negali sumažėti nuo 0,27 promilės iki 0,23 promilės vos per 20 minučių. Tai rodo, kad vienas ar abu matavimai buvo netikslūs, ir kyla rimtų abejonių dėl prietaiso rodmenų patikimumo. Kad jis buvo blaivus, patvirtina jo elgesys, fizinė būklė ir kiti faktiniai įrodymai. Didesnis sumažėjimas, pvz. iki 0,23 promilės, yra neįprastas ir pareikalautų labai greito metabolizmo, kas praktiškai nevyksta. Tokio rodmenų sumažėjimo priežastys gali būti dėl matavimo paklaidos: alkotesteris galėjo parodyti klaidingus rodmenis dėl techninių priežasčių, aplinkos sąlygų ar netinkamos kalibracijos. Šių aplinkybių tyrimą atlikęs karininkas nesiaiškino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad Išvadoje nurodyti įpūtimų čekiai turi skirtingo D. A. numerį nei pateiktas sertifikatas. Tai įrodo, kad buvo naudojamas nesertifikuotas D. A. Nr. ARLL-0063, o patikros sertifikatas Nr. 2070224, kurio kopija pridėta prie Išvados, skirtas kitam prietaisui Nr. ARKL-0746. Tai sustiprina prielaidas, kad buvo tyčia panaudotas nesertifikuotas D. A. Nr. ARLL-0063, o įteisinti neteisėtus veiksmus pateiktas kito alkotesterio patikros sertifikatas, kuris atliktas kitam alkotesteriui Nr. ARKL-0746.
Atkreipia dėmesį, kad įpūtimo kvituose matosi, jog alkotesteriu Nr. ARLL-0063 atlikti net 663/664 pūtimai, nors po patikros pūtimų skaičius „nunulinamas“ ir yra logiškai nepaaiškinama, kaip prieš 12 dienų sertifikuotas Drageris jau buvo panaudotas beveik 700 kartų arba 55 pūtimus per dieną. Paprastai rekomenduojama prietaisą kalibruoti arba patikrinti po 500-1500 pūtimų, kad būtų užtikrintas tikslumas. Akivaizdu, kad blaivumo nustatymas buvo atliekamas nesertifikuotu, nekalibruotu ir neteisingus rodmenis rodančiu alkotesteriu, o Išvadoje nurodytas kito alkotesterio patikros sertifikatas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos teisę, pavojingas įrenginys yra įrenginys, kurio naudojimas gali kelti pavojų sveikatai, gyvybei ar aplinkai, jei nėra laikomasi nustatytų saugos reikalavimų (pvz., presai, staklės, cheminiai reaktoriai). Kuopos budėtojo darbas niekaip nesusijęs su pavojingais įrenginiais. Įvykio metu jis buvo blaivas, ginklo naudojimo taisyklių nepažeidė, ginklas buvo neužtaisytas, dėtuvėje, jo elgesys buvo adekvatus. Tą paliudijo ir liudininkas. Jis vykdė kuopos budėtojo pareigas, kurios nėra susijusios su ginklo naudojimu pareigoms vykdyti. Todėl neužtaisyto ginklo nešiojimas su šoviniais dėtuvėje, kaip kuopos budėtojo pareigos, iš esmės neturi ryšio su ginklo naudojimu, negali būti prilyginamas darbui su pavojingu įrenginiu, nes jų pavojingumo pobūdis ir teisės aktuose nustatytas reguliavimas yra skirtingas. Kuopos budėtojo pareigos susijusios ne su ginklu, jo naudojimu. Budėtojas yra atsakingas už kuopos dienotvarkės vykdymą, iš esmės darbas nėra tiesiogiai susijęs su ginklu, jei ši funkcija aprašyme nėra nurodyta.
Pareiškėjas teigia, kad Įsakymas buvo priimtas išsamiai neištyrus visų aplinkybių, atliktas paviršutiniškai, nesigilinant į reikšmingas aplinkybes, buvo apsiribota formaliu tyrimu, todėl Įsakymas yra neobjektyvus, neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovė KAM atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Aptaria Drausmės statuto ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau - KASOKTĮ) nuostatas.
Paaiškina, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2024-07-17 pareiškėjas buvo paskirtas vykdyti Štabo kuopos budėtojo dienos tarnybą pagal Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų vado 2024-07-16 įsakymą Nr. DT-244 „Dėl skyrimo į dienos tarnybą“. Tarnybos metu 9 val. 57 min., Lietuvos kariuomenės karo policijai prevenciškai tikrinant dienos tarnybą, pareiškėjas, vykdydamas Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono Štabo kuopos budėtojo dienos tarnybą, buvo neblaivus - patikrinus blaivumą alkotesteriu D. A. 7510 (toliau - Alkotesteris), patikros Nr. 681 (patikros sertifikatas galiojo iki 2025-01-04) buvo nustatytas 0,29 promilių neblaivumas (paklaida +/- 0,017 prom.), antrojo patikrinimo metu 10 val. 16 min. buvo nustatyta 0,25 promilių neblaivumas (paklaida +/-0,017 prom.). Pareiškėjas su pažeidimu sutiko. Po pažeidimo užfiksavimo, pareiškėjas Bataliono budėtojo vyr. It. L. R. sprendimu buvo nušalintas nuo pareigų.
Motyvuojamoji dalis
Nurodo, kad Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal Krašto apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra ne daugiau kaip 0,2 promilės. Krašto apsaugos ministro 2012-01-09 įsakymu Nr. V-24 „Dėl pavojingų įrenginių ir pavojingų veiksnių sąrašų patvirtinimo“ patvirtintame pavojingų įrenginių sąrašo 1 punkte įvardyta - „visų rūšių ginklai, šaudmenys ir sprogmenys“, o paskyrimas į dienos budėtojo tarnybą su kariui priskirtu ginklu ir tarnybos vykdymas su juo gali būti pripažįstamas „vykdymu“, t. y. darbu su potencialiai pavojingais įrenginiais. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad dienos tarnybą vykdžiusiam budėtojui pareiškėjui ginklas buvo išduotas ir jis budėjimą atliko su juo. Taip pat, pavojingų veiksnių sąrašo 8 punkte nurodyta, kad budėjimas yra pavojingas veiksnys. Remiantis išdėstyta medžiaga, Išvadoje padaryta išvada, kad pareiškėjui leistina maksimali alkoholio koncentracija kraujyje, įvertinus, kad jis turėjo vykdyti Štabo kuopos budėtojo dienos tarnybą su jam išduotu ginklu, yra 0,2 promilės.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo argumentus dėl alkotesterio patikimumo vertina kaip gynybinę poziciją. Pareiškėjas nepateikia Alkotesterio nepatikimumą pagrindžiančių įrodymų, vadovaujasi vidiniu įsitikinimu ir kelia nepagrįstas teorijas. Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjo blaivumas budėjimo metu patikrintas patikima priemone - alkotesteriu „D. A. 7510“ Nr. ARKL-0746, kurio patikros sertifikato Nr. 2070224, ir dėl kurio patikimumo Išvadoje nebuvo keltas klausimas.
Atkreipia dėmesį, kad įvykio (neblaivumo tikrinimo) metu ir atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėjas neneigė ir sutiko su pažeidimu, dėl jo gailėjosi, Krašto apsaugos ministro prašė švelninti nuobaudą, todėl skunde nurodomi teiginiai, jog pareiškėjas buvo blaivas ir pažeidimo nepadarė, vertinami kritiškai.
Atsakovė mano, kad Išvadoje padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas 2024-07-17 buvo neblaivus, o kadangi pareiškėjas buvo paskirtas į budėtojo pareigas su ginklu, jam leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu - ne daugiau kaip 0,2 promilės, todėl galima konstatuoti, kad karys tarnybos metu padarė šiurkštų drausmės pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis, nustatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje. Išvada pagrįsta ne tik minėtomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir duomenimis, susijusiais su pareiškėju, bet ir teisinėmis aplinkybėmis. Išvadoje nurodoma, kad karo tarnyba grindžiama pavyzdingumo ir atsakomybės principais. KASOKTĮ nustato kariams pareigą laikytis įstatymų ir statutų reikalavimų, sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių viršininkų) įsakymus bei reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai (KASOKTĮ 21, 25 ir 26 straipsniai). Taip pat KASOKTĮ įtvirtinta, kad karo tarnybos atlikimo tvarką ir sąlygas, karių drausminę atsakomybę, nustato statutai (KASOKTĮ 25 str.1 d.).
Drausmės statuto 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Šiurkštus drausmės pažeidimas yra šio statuto II dalies I skyriuje nustatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas)“.
Minimas Drausmės statuto 67 straipsnis įtvirtintas statuto II dalies I skyriuje, todėl tokios veikos padarymas automatiškai reiškia šiurkštų drausmės pažeidimo padarymo faktą.
Teismų praktikoje esmine žala krašto apsaugos sistemos institucijai ar nustatytai karo tarnybos tvarkai pripažįstami tokie atvejai, kai profesinės tarnybos kariai tarnybos ir ne tarnybos metu atlieka tokius veiksmus, kurie akivaizdžiai iššaukia neigiamą visuomenės bei tarnybos draugų reakciją, diskredituoja kario vardą, sukelia pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei ar padaro didelę materialinę žalą. Tokiomis veikomis laikytini karių veiksmai, kai jie būna neblaivūs tarnybos pareigų atlikimo metu, kėsinasi į kitų asmenų sveikatą ir gyvybę, savanaudiškai naudoja kariuomenės turtą, padaro nusikalstamas veikas ar rimtus administracinius nusižengimus (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT), administracinė byla Nr. eA-3301-552/2019).
Atsakovė teigia, kad nurodytos aplinkybės ir pateikiama medžiaga patvirtina, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo laikomasi Drausmės statuto ir KASOKTĮ keliamų reikalavimų, o tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti visi faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procese buvo pažeistos. Mano, kad gali konstatuoti, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo tinkamai įvertintos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodyta pažeidimo sudėtis, pateiktas tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, pasiūlyta tinkama drausminė nuobauda. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjo drausmės pažeidimas padarytas tarnybos metu tyčia, t. y. veiksmai nebuvo padaryti be kaltės, pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti galimas pasekmes. Pareiškėjui, kaip profesinės karo tarnybos kariui, neabejotinai buvo žinoma, kad jo elgesys tarnybos metu turi būti pavyzdžiu kitiems kariams ir visai visuomenei.
LVAT nagrinėdamas bylas, susijusias su profesinės karo tarnybos santykiais, yra ne kartą pažymėjęs, jog karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, reikalaujanti specialių ištikimybės ir pasiryžimo aukotis už valstybę ir jos piliečius santykių (2010-05-28 LVAT nutartis Nr. A146- 709/2010; 2011-09-22 Nr. A261-3200/2011; 2013-02-11 Nr. A520-85/2013; 2013-02-28 Nr. A492- 390/2013 ir kt.). Be specifinių reikalavimų, keliamų kariui tarnybos metu, karys ir ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, todėl kario veikla, kaip ir Krašto apsaugos sistemos institucijų veikla negali kelti abejonių valstybei, ar visuomenei dėl kurios gynimo ši sistema yra sukurta ir veikia, kas reiškia, kad kariai turi vengti bet kokių teisės pažeidimų.
Įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos, atitinka teisės aktų reikalavimus, jis paremtas tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo skunde nurodytas reikalavimas priteisti vidutinį atlyginimą už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką, maistpinigius ir kitas privalomas išlaidas, laikytinas išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Įsakymą, taigi netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir šio.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Dėsto faktines aplinkybes ir bylai aktualų teisinį reglamentavimą.
Teigia, kad įvertinus Išvadą ir Tarnybinio patikrinimo medžiagą, nekyla abejonių, kad atliktas Tarnybinis patikrinimas atitinka Drausmės statute nustatytus drausmės pažeidimų tyrimų principus, o pareiškėjo veika atitinka Drausmės statute nustatytus drausmės pažeidimo sudėties požymius, todėl tarnybinis patikrinimas, konstatavus drausmės pažeidimą, turėtų būti užbaigiamas taikant Drausmės statute už tokio pobūdžio pažeidimą numatytą sankciją.
Pažymi, kad specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas be kita ko (inter alia) ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, karių karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių krašto apsaugos sistemos institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos liudija apie karo tarnybos svarbą valstybės ir visuomenės saugumui bei keliamus itin aukštus reikalavimus asmenims atliekantiems karo tarnybą.
Be specifinių reikalavimų tarnybos metu, karys ir ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, privatų gyvenimą karys privalo tvarkyti taip, kad nenukentėtų karo tarnybos interesai ir kario reputacija (LVAT 2015-05-12 administracinėje byloje Nr. A-1456-143/2015).
Dėl šių priežasčių, kario buvimas apsvaigusiu tarnybos metu neatitinka kario statusui ir būdo savybėms keliamų reikalavimų, taip pat griauna pasitikėjimą kariu kaip valstybės gynėju ir verčia suabejoti jo galimybėmis tinkamai atlikti savo pareigas.
Drausmės statute įtvirtinta, jog drausminė nuobauda yra atsakomybės įgyvendinimo priemonė, skiriama vado (viršininko) įsakymu kariui, padariusiam drausmės pažeidimą. Drausminės nuobaudos paskirtis – auklėti ir sulaikyti karius nuo drausmės pažeidimų ir nubausti karį, padariusį drausmės pažeidimą. Skiriant drausminę nuobaudą, vadas atsižvelgia į padaryto drausmės pažeidimo pobūdį, kaltės formą, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vadovaujantis teisinės atsakomybės neišvengiamumo principu, teisinė atsakomybė už padarytą pažeidimą negali būti išvengiama.
Drausmės statuto 67 straipsnyje numatyta pažeidimo sudėtis yra formali ir atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiama teisinė tvarka, išdėstyta straipsnio dispozicijoje. Formaliųjų sudėčių atvejais, pavojingų padarinių atsiradimas nėra būtinas, veika laikoma baigta ją padarius ar susilaikant nuo jos, nepriklausomai nuo to, ar veika sukėlė žalingas pasekmes, ar ne.
Esamu atveju, taikyta griežta drausminė atsakomybė proporcinga padarytam šiurkščiam drausmės pažeidimui. Profesinės karo tarnybos kariai, savanoriškai įsipareigoję tarnauti tam tikrą laikotarpį įstatymų, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis, privalo vykdyti visas kario pareigas ir užtikrinti šiai sistemai keliamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos kariai, kurie nesilaiko duotos priesaikos, aukštų elgesio standartų, nepaiso teisės aktų bei visuomenėje susiformavusių elgesio normų negali būti tokios sistemos dalimi. Savo veiksmais jie kelia nepasitikėjimą krašto apsaugos sistema, visuomenės nariams bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) sąjungininkams demonstruoja, jog nebus pasiruošę ginti ir negins valstybės ginklu.
Pažymi, kad pareiškėjo šiurkštus drausmės pažeidimas prieštarauja Drausmės statuto reikalavimams ir yra nesuderinamas su pareiškėjo duota bei KASOKTĮ 23 straipsnyje apibrėžta kario priesaika. Pareiškėjas diskreditavo ne tik kario vardą, bet ir krašto apsaugos sistemos institucijas.
Pareiškėjo šiurkštus drausmės pažeidimas patvirtintas Tarnybiniu patikrinimu, Išvada, alkotesterio parodymų kvitais, alkotesterio patikros sertifikatu Nr. 2070224, Protokolu, Pranešimu, Pareiškėjo 2024-09-05 prašymu sušvelninti drausminę nuobaudą. Atitinkamai, pareiškėjui skirta drausminė nuobauda proporcinga padarytam šiurkščiam drausmės pažeidimui. Bet kokius pareiškėjo argumentus, prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams, laiko pareiškėjo gynybine pozicija.
Lietuvos kariuomenė mano, kad Įsakymas – skirti drausminę nuobaudą ir atleisti pareiškėją iš profesinės karo tarnybos, yra priimtas tinkamai įvertinus pareiškėjo veiką bei surinkus (byloje esančius) įrodymus, atitinkamai, skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės prašė skundą atmesti atsiliepimuose išdėstytais argumentais.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad vykdydamas Lietuvos kariuomenės (toliau - LK) Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono (toliau - KM HB) vado plk. ltn. A. Ž. 2024-07-29 užduotį Nr. 144765386, paskirtą dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“, vyr. ltn. G. G., atliko tarnybinį patikrinimą dėl Štabo kuopos (toliau - ŠK) Valdymo grupės (toliau - VG) elektriko vyr. srž. D. V. buvimo neblaiviu tarnybos metu.
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2024-07-17 KM HB ŠK VG elektrikas vyr. srž. D. V. buvo paskirtas vykdyti ŠK budėtojo dienos tarnybą pagal KM HB vado 2024-07-16 įsakymą Nr. DT-244 „Dėl skyrimo į dienos tarnybą“. Tarnybos metu 9 val. 57 min., LK karo policijai prevenciškai tikrinant dienos tarnybą, profesinės karo tarnybos (toliau - PKT) karys vyr. srž. D. V., vykdydamas KM HB ŠK budėtojo dienos tarnybą, buvo neblaivus - patikrinus blaivumą alkotesteriu „D. A. 7510“, patikros Nr. 681 (patikros sertifikatas galioja iki 2025-01-04) buvo nustatytas 0,29 promilių neblaivumas (paklaida +/- 0,017 prom.), antrojo patikrinimo metu 10 val. 16 min. buvo nustatyta 0,25 promilių neblaivumas (paklaida +/- 0,017 prom.). Vyr. srž. D. V. su pažeidimu sutiko. Po pažeidimo užfiksavimo, vyr. srž. D. V. Bataliono budėtojo vyr. ltn. L. R. sprendimu buvo nušalintas nuo pareigų.
Lietuvos kariuomenės Karo policijos Šiaulių įgulos 2-ojo karo policijos būrio 1-ojo skyriaus vyriausiojo karo policininko gr. Ž. Ž. 2024-07-17 tarnybiniame pranešime „Dėl neblaivumo“ nurodoma, kad: „Pranešu Jums, kad 2024 m. liepos 17 d. vykdant paros patrulį pagal Jūsų 2024 m. liepos 16 d. įsakymų Nr. ST-230 „Dėl dienos tarnybos skyrimo“ kartu su vyr. eil. I. B. buvo vykdoma tarnyba pagal užduočių planų. Apie 9 val. 30 min, atvykome i Panevėžyje (Pajuostyje) esantį Karaliaus Mindaugo husarų batalionų (toliau - KM HB) vykdyti tarnybos vietų patikrinimų ir alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimų karinėje teritorijoje prevencinį patikrinimų. Apie 9 val. 50 min. užėjus į ŠK patikrinome KM HB ŠK Valdymo grupės (toliau - VG) elektriko vyr. srž. D. V., gim. m. (duomenys neskelbtini), tarnybinio pažymėjimo serija / Nr. (duomenys neskelbtini), blaivumų, kuris tuo metu buvo ŠK budėtojas. Tikrinome su „D. A. 5000“ alko sensoriumi. Alko sensorius parodė, kad karys galimai yra neblaivus. Kariui parodžiau rezultatų ir paprašiau atskiros patalpos, kur galėtumėme atlikti kitus procesinius veiksmus. Vyr. eil. I. B. nuėjo iki tarnybinės transporto priemonės paimti dokumentacijos ir alkotesterį. Kol vyr. eil. I. B. buvo išėjęs apklausiau karį. Karys teigė, kad alkoholį vartojęs savaitgalį, tarnauja Lietuvos kariuomenėje jau 30 metų. Karys gausiai prakaitavo. Apie 9 val. 57 min. buvo patikrintas blaivumas alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0746. kurio patikros sertifikato Nr. 2070224, nustatyta, kad asmuo yra neblaivus, pirmu pūtimu nustatyta 0,29 %. Po pirmo patikrinimo buvo pranešta KP budėtojui ir laikinai vykdančiam Šiaulių įgulos vado funkcijas ltn. P. P.. Antro patikrinimo metu apie 10 val. 16 min, buvo nustatytas 0,25 %. Kadangi karys budėjo su ginklu jis buvo perspėtas, kad bus surašomas pranešimas apie galimai padarytą teisės pažeidimą, pranešimas apie nušalinimą nuo tarnybos ir bus paimtas paaiškinimas. Apie antro patikrinimo rodmenis buvo informuoti KP budėtojas, kurio buvo paprašyta „pranešimo apie galimai padarytą teisės akto pažeidimą“ numerio, laikinai vykdantis Šiaulių įgulos vado funkcijas ltn. P. P. ir KM HB dalinio budėtojas vyr. ltn. L. R.. Po alkotesterio patikrinimo iš kario buvo paimtas ginklas ir perduotas ŠK VG kuopininkui padėti į ginklinę. Su kariu kartu nuėjome pas dalinio budėtoją užpildyti „pranešimą apie nušalinimą nuo tarnybos“ ir parvestas atgal į kuopą. Paliktas kuopininko žinioj. Visas patikrinimas buvo fiksuojamas su vaizdo ir garso įrašymo priemone „ BodyCam“. Alkotesteris „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0746 turi tikslumo paklaidą, kuri yra = 0,017 % (iki 1,00%) “.
KM HB ŠK VG elektrikas vyr. srž. D. V., susipažinęs su savo teisėmis pagal Drausmės statuto 22 straipsnį, 2024-08-14 pateiktame paaiškinime nurodė, kad: „Paaiškinu, kad 2024 m. liepos 17 d. stojau budėti Štabo kuopos budėtoju. Apie 10 val. ryte atvyko Karo policija dėl prevencinių tikslų. Pirmu putimu įpūčiau 0,29 promilės. Po 15 min. pakartojus buvo įpūsta 0,25 promilės. Kodėl alkotesteris parodė tokius rezultatus taip ir likau nesupratęs, nes išvakarėse nevartojau jokių alk. gėrimų. Paskutinį kartą alkoholį vartojau liepos 12-13 dienomis, tai yra penktadienio ir šeštadienio vakarais. Liepos 17 dienos ryte prieš tarnybą atsikėliau geros savijautos ir net minties nekilo, kad reikėtų keistis tarnybos laiką ar prašytis laisvos dienos, nes blogai jaučiuosi. Tad liepos 17 dieną 7 val. 50 min. atėjau į dienos tarnybos skirstymą rikiuotės aikštėje. Skirstyme taipogi niekam nekilo abejonių, kad negaliu stoti į tarnybą. Po skirstymo grįžau į kuopą kur perėmiau budėjimą ir tęsiau tarnybą. Persidavimo metu taipogi nekilo nesklandumų. Tad iki to lemiamo patikrinimo ir tęsiau budėjimą. Po patikrinimo kai buvau nušalintas nuo tarnybos tęsiau kasdienius darbus iki 17 val. 00 min. ir tik tada išvykau namo. Visoje šitoje susidariusioje situacijoje labai gaila ir ne ką mažiau gėda tiek prieš kolegas ir šeimos narius, kad po tiek tarnybos metų taip atsitiko“.
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad dienos tarnybą vykdžiusiam budėtojui vyr. srž. D. V. ginklas buvo išduotas vadovaujantis Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vado 2024-07-16 įsakymo Nr. DT-244 „Dėl skyrimo į dienos tarnybą“ 2.1 punktu, kuriame nurodyta, kad: „Bataliono apsaugos viršininkui išduoti priskirtus ginklus ir šaudmenis Bataliono apsaugos tarnybai, Bataliono budėtojui, Bataliono budėtojo padėjėjui, PP tarnybai. Kuopų budėtojams (tik PKT kariams) išduoti naujai kuopų budėtojų pamainai priskirtus ginklus ir šaudmenis“.
Išvadoje konstatuota, kad vyr. srž. D. V. ginklas iš ginklinės buvo išduotas prieš pradedant jam vykdyti SK budėtojo dienos tarnybą 2024-07-17 apie 7 val. 50 min., tikslaus laiko nustatyti nėra galimybės, kadangi knygoje nėra rašomas išdavimo laikas. Vertino, kad pavojingų veiksnių sąrašo 8 punkte nurodoma, kad budėjimas yra pavojingas veiksnys, todėl darė išvadą, kad vyr. srž. D. V. leistina maksimali alkoholio koncentracija kraujyje, įvertinus, kad jis turėjo vykdyti ŠK budėtojo dienos tarnybą, t. y. budėjimą, taip kaip jis apibrėžiamas Karo tarnybos statuto 68 - 78 punktuose, su jam išduotu ginklu, yra 0,2 promilės.
Patikrinimo medžiagoje nurodoma, kad alkotesterio „D. A. 7510“, kuriuo karys buvo tikrinamas, matavimo paklaida - iki 1,00 promilės yra +/- 0,017 promilės, o virš 1,00 promilės yra +/- 1,7 procentai.
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad vyr. srž. D. V. įvertinus paklaidą +/- 0,017 prom. 9 val. 57 min. nustatytas girtumo laipsnis yra 0,27 prom. ir 10 val. 16 min. - 0,23 prom., t. y. visais nustatymo atvejais jis buvo didesnis nei leidžiamas (didesnis nei 0,2 promilės girtumas).
Išvadoje konstatuota, kad vykdant užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių su potencialiai pavojingais įrenginiais (ginklu); karys, kaip ir bet kuris kitas vykdantis paskirtas užduotis, tarnybos metu privalo būti blaivus. Esamu atveju kario kaltė dėl pažeidimo neginčytinai įrodyta šiuo patikrinimu surinktais įrodymais. Vyr. srž. D. V. drausminę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytus faktus, padaryta išvada, kad KM HB ŠK VG elektrikas vyr. srž. D. V. tarnybos metu, kai pagal KM HB vado 2024-07-16 įsakymą Nr. DT-244 „Dėl skyrimo į dienos tarnybą“ vykdė ŠK budėtojo tarnybą, 2024-07-17 buvo neblaivus, t. y. patikrinus kario blaivumą patikima priemone alkotesteriu „D. A. 7510“, patikros Nr. 681 (patikros sertifikatas galioja iki 2025-01-04) 9 val. 57 min., pritaikius+/- 0,017 prom. paklaidą buvo nustatytas 0,27 promilių neblaivumas, antrojo patikrinimo metu 10 val. 16 min. pritaikius +/- 0,017 prom. buvo nustatytas 0,23 promilių neblaivumas, kadangi karys vyr. srž. D. V. buvo paskirtas į budėtojo pareigas su ginklu, jam leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra ne daugiau kaip 0,2 promilės, todėl galima konstatuoti, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus ir tokiais savo veiksmais karys padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje (neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kario buvimas tarnyboje arba blaivumo, apsvaigimo ar narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo patikrinimo vengimas).
Išvadoje, atsižvelgus į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, be kita ko, pasiūlyta už drausmės pažeidimo, numatyto Drausmės statuto 67 straipsnyje, padarymą vyr. srž. D. V. skirti drausminę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos.
Krašto apsaugos ministras Įsakymu, vadovaudamasis Drausmės statuto 67 straipsniu, KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Krašto apsaugos ministro 2021-03-22 įsakymu Nr. V-199 „Dėl įgaliojimų Ministerijos kancleriui ir viceministrams suteikimo“ ir atsižvelgdamas į Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vado Išvadą, pareiškėjui, Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono Štabo kuopos elektrikui, už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje, paskyrė drausminę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos, nutraukė 2024-11-22 profesinės karo tarnybos sutartį ir išleido iš profesinės karo tarnybos į atsargą paskiriant po atleidimo iš profesinės karo tarnybos atlikti tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve.
Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu, savo poziciją grindžia abejone dėl alkotesterio patikimumo, jo sukalibravimo, teigia, jog budėjimo metu buvo blaivus ir nepažeidė ginklo naudojimo taisyklių. Be to jo atliekamos pareigos nebuvo susijusios su pavojingais veiksniais.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Drausmės statutas, KASOKTĮ ir kiti teisės aktai.
Drausmės statuto 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kariui gali būti skiriama drausminė nuobauda tik tuo atveju, jeigu jis savo padaryta veika pažeidė įstatymus, statutus, kitus teisės aktus, galiojusius drausmės pažeidimo metu, taip pat vadų (viršininkų) įsakymus ir tokia veika atitinka Drausmės statute nustatytus drausmės pažeidimo sudėties požymius.
Drausmės statuto 67 straipsnyje nustatyta, kad jeigu karys tarnybos metu yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengia teisės aktų nustatyta tvarka tikrintis, arba atsisako medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kai siekiama nustatyti, ar karys yra blaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus atvejus, kai asmuo pats teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra, jeigu karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas (aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariui ir rezervo kariui), arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos; kariūnas už tokią veiką pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo ir karių aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos krašto apsaugos sistemoje ypatumus nustato KASOKTĮ (1 straipsnis). Minėto įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad karys yra Lietuvos valstybės gynėjas. Kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Detalius tarnybos dienos reikalavimus, kariui suteikiamą paros ir savaitės poilsį, užtikrinantį jo sveikatos bei darbingumo atgavimą, nustato statutai ir kiti krašto apsaugos sistemą reglamentuojantys teisės aktai (21 straipsnio 4 dalis). Įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad karo tarnybos atlikimo tvarką ir sąlygas, karių drausminę atsakomybę, karinės jėgos panaudojimą nustato statutai. Detalias kariuomenės statutų vykdymo ir tarnybos atlikimo procedūras nustato kariuomenės vadas. Kariuomenės vienetų, karinių mokymo ir kitokių įstaigų vidaus tvarką nustato vadų ir karinių viršininkų patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės.
KASOKTĮ 10 straipsnio 2 dalies 19 punkte nustatyta, kad krašto apsaugos ministras turi kompetenciją priimti karius į profesinę karo tarnybą ir išleisti juos į atsargą.
KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai nustatyta, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat kai nustatyta, kad karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo.
Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2011-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011; 2013-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; ir kt.).
Pareiškėjas ginčija Įsakymą teigdamas, kad neblaivumas buvo nustatinėjamas nepatikimais, nekalibruotais alkotesteriais.
Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal Krašto apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra ne daugiau kaip 0,2 promilės. Viršijus šioje dalyje nustatytą leistiną normą, kariai laikomi neblaiviais.
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2024-07-17 pareiškėjas buvo paskirtas vykdyti Štabo kuopos budėtojo dienos tarnybą pagal Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų vado 2024-07-16 įsakymą Nr. DT-244 „Dėl skyrimo į dienos tarnybą“. Tarnybos metu 9 val. 57 min., Lietuvos kariuomenės karo policijai prevenciškai tikrinant dienos tarnybą, pareiškėjas, vykdydamas Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono Štabo kuopos budėtojo dienos tarnybą, buvo neblaivus - patikrinus blaivumą alkotesteriu D. A. 7510, patikros Nr. 681 (patikros sertifikatas galiojo iki 2025-01-04) buvo nustatytas 0,29 promilių neblaivumas (paklaida +/- 0,017 prom.), antrojo patikrinimo metu 10 val. 16 min. buvo nustatyta 0,25 promilių neblaivumas (paklaida +/-0,017 prom.).
Patikrinimo medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo neblaivumas (girtumas) buvo patvirtintas du kartus, t. y. 2024-07-17 9.57 val. ir 10.16 val. (atitinkamai, 0,07 promilės ir 0,23 promilės) alkoholio matuokliu D. A. 7510, patikros Nr. 681. Pažymėtina, kad alkotesteris „D. A. 7510“ Nr. ARKL-0746 2024-07-05, patikros Nr. 681 metu, patikrintas kontrolės įstaigos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų imega“ – patikros sertifikato Nr. 2070224, patikros metodo žymuo – BPM 8871101-78:2003, patikros protokolo registracijos Nr. MK-2307, patikros protokolo surašymo data – 2024-07-05. Konstatuotina, kad alkotesteris „D. A. 7510“ Nr. ARKL-0746 patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2025-01-04.
Iš byloje pateiktų paaiškinimų, teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į medicinos personalą dėl neblaivumo fakto paneigimo. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ketino (bandė) kreiptis į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros ir kraujo mėginio paėmimo (kad jis turėjo siuntimą vykti į medicininę apžiūrą dėl neblaivumo (girtumo) nustatymo ar pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas susipažino ir pasirašė 2024-07-17 protokolą, kuriame pareiškėjui buvo išaiškintas Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės Krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009-10-14 įsakymo Nr. V-978 „Dėl Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės Krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, 12 punktas, kuriame nurodyta, jog atsisakymas tikrintis ar atlikti medicininę apžiūrą bus laikomas neblaivumo įrodymu. Asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 1 valandą nuo tikrinimo, medicininės apžiūros atlikimo ar atsisakymo ją atlikti pačiam kreiptis į pageidaujamą asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ASPĮ) su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Jeigu asmuo šio punkto nustatyta tvarka kreipiasi į ASPĮ, jis privalo medicininės apžiūros aktą pristatyti krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio vadovui (viršininkui), karinio vieneto vadui tą pačią dieną, kurią jį gauna. Jei asmuo medicininės apžiūros aktą gauna po savo darbo dienos valandų ar ne darbo dieną, jis privalo aktą pristatyti kitą darbo dieną.
Be to, KM HB budėtojo 2024-07-17 pranešime apie nušalinimą nuo tarnybos/darbo nurodoma, jog pareiškėjas nuo 2024-07-17 10 val. 20 min. yra nušalintas nuo tarnybos įtarus, kad pareiškėjas neblaivus. Pranešime pakartotinai nurodoma, jog pareiškėjas turi teisę ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pasirašymo apie jo nušalinimą, kreiptis į pageidaujamą ASPĮ su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Pranešime dar kartą nurodoma, jog tokiu atveju pareiškėjas privalo medicininės apžiūros aktą pristatyti krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio vadovui (viršininkui), karinio vieneto vadui tą pačią dieną, kurią jį gauna. Jei pareiškėjas medicininės apžiūros aktą gautų po savo darbo dienos valandų ar ne darbo dieną, pareiškėjas privalo aktą pristatyti kitą darbo dieną. Pareiškėjas 2024-07-17 raštu patvirtino, jog su pranešimu susipažino.
Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas 2024-09-05 kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą su prašymu sušvelninti drausminę nuobaudą, prašyme nurodydamas (tekstas neredaguotas): „Už padarytą pažeidimą labai gailiuosi. Jaučiu didžiulę atsakomybę prieš savo kolegas, artimuosius kad savo elgesiu juos nuvyliau. Kaltės jausmas neapleidžia kiekvieną dieną. Tiesiog gėda. <...> Kadangi visą savo sąmoningą gyvenimo dalį esu paskyręs karo tarnybai, būtų neapsakomai skaudu ir gėda šitaip užbaigti šį gyvenimo etapą. Visas tarnybos laikas, įgyta patirtis ir kvalifikacija užbraukiama. Paslydau, suklydau... labai gailiuosi. Pamoką išmokau ateičiai“.
Pareiškėjo teiginius, kad jo blaivumas buvo tikrinamas nepatikima (nekalibruota) matavimo priemone, paneigia pareigūnų paaiškinimai tarnybinio patikrinimo metu, D. A. 7510 patikros sertifikatas, alkoholio matavimo kvitų duomenys. Pažymėtina, kad pareiškėjas tik dėsto samprotavimus, tačiau teismui nepateikia Alkotesterio nepatikimumą pagrindžiančių įrodymų.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo iškeltos abejonės dėl nekalibruotų alkoholio matuoklių yra jo siekis išvengti atsakomybės. Juo labiau, kad teismo posėdyje duodamas paaiškinimus, pats pareiškėjas nenurodė, nepatvirtino, kad nustačius jam 0,27 ir 0,23 promiles alkoholio, t. y. visais nustatymo atvejais jis buvo didesnis nei leidžiamas (didesnis nei 0,2 promilės girtumas), būtų nesutikęs su tokiais parodymais ir ėmęsis priemonių dėl galimybės nustatinėti alkoholio koncentraciją kraujyje kreipiantis į medikus.
Vertinant pareiškėjo neblaivumą minėto teisinio reglamentavimo kontekste, atsižvelgiant į patikrinimo medžiagą, pareiškėjo paaiškinimą, kuriame jis teigė, kad išvakarėse nevartojo alk. gėrimų; po patikrinimo, kai buvo nušalintas nuo tarnybos, tęsė kasdienius darbus iki 17 val. 00 min. ir tik tada išvyko namo; labai gailisi ir ne ką mažiau gėda tiek prieš kolegas ir šeimos narius, kad po tiek tarnybos metų taip atsitiko, t. y. pripažino pažeidimą, darytina išvada, kad pareiškėjas profesinės karo tarnybos metu, buvo apsvaigęs (neblaivus), todėl konstatuotina, jog Išvadoje pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Drausmės statuto 67 straipsnį, nes viršijo Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą leistiną alkoholio ribą (0,2 promilių).
Teismas taip pat atmeta pareiškėjo argumentus, kad Kuopos budėtojo darbas niekaip nesusijęs su pavojingais įrenginiais, ginklo nešiojimu.
Kaip minėta, Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal Krašto apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra ne daugiau kaip 0,2 promilės.
Pavojingų veiksnių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012-01-09 įsakymu Nr. V-24 „Dėl pavojingų įrenginių ir pavojingų veiksnių sąrašų patvirtinimo“, 8 punkte pavojingais veiksniais nurodyti budėjimas ir sargyba, o Pavojingų įrenginių sąrašo 1 punkte įrašyti visų rūšių ginklai ir šaudmenys.
Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kad dienos tarnybą vykdžiusiam budėtojui pareiškėjui ginklas buvo išduotas ir jis budėjimą atliko su juo, t. y. pagal pavojingų veiksnių sąrašo 8 punktą, budėjimas buvo pavojingas veiksnys, konstatuotina, kad Išvadoje pagrįstai spręsta, jog pareiškėjui leistina maksimali alkoholio koncentracija kraujyje, įvertinus, kad jis turėjo vykdyti Štabo kuopos budėtojo dienos tarnybą su jam išduotu ginklu, yra 0,2 promilės.
Teismo įsitikinimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje surašyti visi įrodymai, kurie patvirtino tai, kad vyr. srž. D. V., 2024-07-17 būdamas tarnybos metu neblaivus, padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, nustatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje.
Pažymėtina, kad LVAT pabrėžia, kad, be specifinių reikalavimų, keliamų kariui tarnybos metu, karys ir ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, karius (2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013).
Bylos medžiaga patvirtina, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo laikomasi Drausmės statuto ir KASOKTĮ keliamų reikalavimų, o tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti visi faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procese buvo pažeistos. Konstatuotina, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertintos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodyta pažeidimo sudėtis, pateiktas tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, pasiūlyta drausminė nuobauda. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovė neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių nustatant pareiškėjo neblaivumą. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjo drausminis pažeidimas padarytas tarnybos metu. Pareiškėjui, kaip privalomosios tarnybos kariui, neabejotinai buvo žinoma, kad jo elgesys kaip tarnybos metu, kaip ir ne tarnybos metu, turi būti pavyzdžiu kitiems kariams ir visai visuomenei.
Apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas šiukščiai pažeidė karių drausmę, nustatytą Drausmės statute, ir ginčijamu atsakovės Įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš tarnybos Lietuvos kariuomenėje, todėl krašto apsaugos ministro Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pripažinus ginčijamą Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, negali būti tenkinami ir pareiškėjo išvestiniai skundo reikalavimai dėl pareiškėjo grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką, maistpinigių ir kitų privalomų išmokų priteisimo.
Kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nevertintini, kaip neturintys esminės reikšmės bylos procesinei baigčiai.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.