Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą dėl 2007 m. liepos 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 1 d. ir nubaustas:

- už 2 vienetų 5,6 mm kalibro šovinių neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

- už 50 vienetų to paties kalibro šovinių neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą – laisvės atėmimu 2 metams.

Pagal BK 63 str., iš dalies sudedant subendrinus šias bausmes, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Pritaikius BK 75 str., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. Č. nuteistas už tai, kad :

1) 2006 m. rugsėjo mėnesį, nenustatytą dieną ir valandą, nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo įgijo šaudmenis – 2 pramoninės gamybos, sportinius ir medžioklinius 5,6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo WINCHESTER MAGNUM šovinius, skirtus graižtviniams ginklams, kuriuos neturėdamas leidimo gabeno, parsinešdamas į namus (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., kur neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė iki 2006 m. rugsėjo 27 d. 7.50 valandos, kol juos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai;

2) 2007 metais, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo įgijo šaudmenis – 50 pramoninės gamybos, sportinių ir medžioklinių, 5,6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo WINCHESTER MAGNUM šovinių, skirtų graižtviniams ginklams, kuriuos neturėdamas leidimo gabeno ir laikė Ž. P. automobilyje „VW GOLF“, valstybinis numeris CBP 316, kol 2007 m. balandžio 25 d. 14.40 val. policijos pareigūnai automobilio patikrinimo metu juos surado ir paėmė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BPK 212, 214, 217 str. taikymo

Apeliantas savo skunde prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo už neteisėtą 2 vienetų 5,6 mm šovinių įgijimą, gabenimą ir laikymą dėl to, kad baudžiamoji byla dėl šios veikos jam buvo nutraukta, o vėliau, jo nuomone, neteisėtai, t.y. nesant tam pagrindo, atnaujinta.

Su tokiu jo skundo argumentu negalima sutikti. BPK 212 str. 1 p. nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra Kodekso (BPK) 3 straipsnyje numatytų aplinkybių. BPK 212 str. 2 p. nurodoma, kad tyrimas nutraukiamas kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Viena iš aplinkybių, kurioms esant procesas turi būti nutrauktas, nurodytų BPK 3 str. 1 d. 1 p., yra nustatymas, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 214 str. 1 d. nurodoma, kad šio Kodekso 212 str. 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu. Tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusio, tiek šiuo metu galiojančio BPK 217 str. 1 d. nustato, kad pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu. BPK 217 str. 5 d. nurodyta, kad apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.

Taigi, baudžiamojo proceso kodekse nėra išvardinti konkretūs BPK 212 str. 1 ir 2 punktuose minimais atvejais nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo pagrindai. Vadinasi, tik prokuroras (proceso dalyvio ar savo paties iniciatyva) turi teisę įvertinti ir nuspręsti, ar yra pagrindas šiais atvejais atnaujinti kaltininkui nutrauktą ikiteisminį tyrimą.

Šioje baudžiamojoje byloje apeliantui 2006-10-17 prokurorės S. Š. nutarimu BPK 212 str. 1 p. pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto šaudmenų – 2 vienetų 5,6 mm šovinių, įgijimo, gabenimo ir laikymo jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nutarime nurodyta, kad tyrimas nutrauktas nesant BK 253 str. 1 d. nusikaltimo sudėties (subjektyvinės pusės), t.y. nenustačius, jog apeliantas neteisėtai įgydamas, gabendamas ir laikydamas šaudmenis (du 5,6 mm šovinius), veikė tiesiogine tyčia – suprato, jog tai jo įgyti, laikyti ir gabenti šoviniai yra šaudmenys. Po to, 2007-04-25 apelianto vairuotame automobilyje radus 50 vienetų to paties kalibro ir tipo šovinių, jam buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Akivaizdu ir natūralu, kad šis naujas įvykis (kiek daugiau nei po pusmečio nutraukus ikiteisminį tyrimą pas nuteistąjį vėl randami to paties kalibro, tipo, netgi markės, šoviniai, o vėliau ikiteisminio tyrimo metu – ir daugiau įvairių įrodymų, kad apeliantas puikiai išmano ne tik apie šaudmenis, bet ir šautuvus, įvairius jų priedus, netgi yra siejamas su neteisėtomis medžioklėmis, ir pan.) suteikė prokurorei realų pagrindą įtarti, jog ir pirmu atveju apeliantas puikiausiai suprato savo veiksmų neteisėtumą, t.y. tai, kad jis radęs du šovinius, kurie yra ne kas kita, o šaudmenys, juos neteisėtai pasiėmė, laikė ir gabeno, ir yra dėl tokių savo veiksmų kaltas. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia prokurorės išvada pilnai pasitvirtino teisiamajame posėdyje šioje baudžiamojoje byloje, kuomet V. Č. jau visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs abi nusikalstamas veikas – šią aplinkybę pirmos instancijos teismas netgi pripažino jo atsakomybę lengvinančia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2007-05-11 atnaujinus nutrauktą ikiteisminį tyrimą nuteistajam buvo raštu išaiškinta teisė prokurorės nutarimą apskųsti, bet jis šia teise nepasinaudojo nei iš karto, nei ikiteisminio tyrimo metu ar vėliau. Iš to taip pat galima spręsti, kad nuteistasis neprieštaravo atnaujintam tyrimui.

Todėl, šiuo atveju aptariamas ikiteisminis tyrimas V. Č. buvo atnaujintas teisėtai, ir jis skundžiamu nuosprendžiu dėl abiejų nusikalstamų veikų nuteistas visiškai pagrįstai ir teisingai.

Dėl BK 253 str. 1 d. taikymo

Pagal BK 253 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Nusikaltino sudėtis yra formalioji – nusikaltimas yra baigtas nuo neteisėto (neturint leidimo) šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Veikos (neteisėtai įgytų, gabentų ar laikomų šovinių) pavojingumo laipsniui neturi įtakos tai, kad kaltininkas šovinių nenaudoja pats. Šovinių naudojimas, t.y. šaudymas jais, yra kvalifikuojamas kaip atskira nusikalstama veika. Padarant nusikaltimus, kurių sudėtys yra formalios, tyčia gali būti tik tiesioginė. Vienas iš šio nusikaltimo dalykų yra šaudmenys (šoviniai) ir baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka neturint leidimo gaminti, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti ar realizuoti bent vieną šovinį, kuris tinkamas šaudymui. Į šaudmenų kiekį (jeigu tik jis neatitinka BK 253 str. 2 d. numatyto didelio šaudmenų kiekio požymio) paprastai atsižvelgiama tik skiriant bausmę.

Skundžiamu nuosprendžiu V. Č. nuteistas už du nusikaltimus, numatytus BK 253 str. 1 d. Abi nusikalstamos veikos pilnai įrodytos nuosprendyje išvardintais įrodymais, juos teismas aptarė, savo išvadas motyvavo, ir teismo išvados kolegijai jokių abejonių nekelia. Pačių nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei su tuo susijusių įrodymų neginčija ir pats apeliantas.

Skunde V. Č. tvirtina ketinęs rastus 50 šovinių nuvežti į policiją ir atiduoti, bet nespėjęs to padaryti. Ši jo versija ir bandymas įtikinti, jog jo paskatos buvo tik pozityvios (radęs šovinius jis privalėjo juos paimti ir perduoti teisėsaugos institucijoms), neįtikinami, nes ikiteisminio tyrimo pradžioje jis nurodė visiškai kitokias aplinkybes (šovinius jo paprašė parvežti draugas; nors buvo Panevėžyje, bet šovinius į policiją užvežti ir atiduoti tiesiog pamiršo; ir kt.). Tai yra ne kas kita, o jo bandymas sušvelninti savo atsakomybę.

Dėl bausmės

BK 253 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos dvi bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas. Nuteistajam teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjo. Apeliantas prašo taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, kokią konkrečiai – jis skunde nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis paaiškino, kad jam galėtų būti skirta bauda, arba sutrumpintas bausmės vykdymo atidėjimo laikas, nes jis turi butą Londone, kur norėtų laikinai vykti gyventi, o paskirtas įpareigojimas šią galimybę labai riboja.

BK 54 str. 3 d. numato, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 p. nurodyta, kad taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą (BK 54 str. 3 d.), teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas galima, kai nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galima kalbėti apie BK 54 str. 3 d. taikymą ir švelnesnės bausmės rūšies skyrimą nuteistajam. Apelianto skunde minimas motyvas, kad apylinkės teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, netinkamai įvertino jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, byloje nustatytas aplinkybes, subjektyviąją pusę (jo kaltę, motyvus ir tikslą), taip pažeisdamas teisingumo principą, yra niekuo nepagrįstas, nedetalizuotas ir tik deklaratyvus. Kaip jau buvo paminėta šioje nutartyje, apelianto „geranoriški“ ketinimai rastus šovinius paimti ir perduoti policijai nėra patvirtinti jo paties elgesiu jį sulaikius, o jo parodymų nenuoseklumas dėl šios aplinkybės taip pat verčia pagrįstai abejoti jo nuoširdumu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, t.y. parinkdamas bausmės rūšį (laisvės atėmimą) ir nustatydamas jos dydį už atskiras veikas bei galutinę subendrintą bausmę, tinkamai taikė BK 54, 61 str. nuostatas. Teismas teisingai įvertino tai, kad nuteistojo padarytos veikos yra apysunkiai, tyčiniai, baigti nusikaltimai. Veikos padarytos tiesiogine tyčia. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Vertindamas apelianto asmenybę teismas pagrįstai konstatavo, kad teisiamas ne pirmą kartą, yra recidyvistas, nes naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą. Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą nuteistajam už abi veikas paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, o galutinė subendrinta bausmė tik nedaug šį vidurkį viršija. Atsižvelgęs į tai, kad apeliantas dirba, išlaiko ir prižiūri mažamečius vaikus, teismas nusprendė, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, paskirdamas tik vieną iš įstatyme numatytų įpareigojimų bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos yra įvykdomos, nesudaro jokių realių kliūčių toliau ūkininkauti, rūpintis savo šeima ir įrodyti, kad jis taisosi ir daro teisingas išvadas.

Taikyti BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 3 p. ir jam, kaip prižiūrinčiam kelis mažamečius vaikus, skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, negalima, nes nėra visų įstatyme numatytų sąlygų taikyti šią teisės normą, t.y. nors jis ir išlaiko mažamečius vaikus, tačiau dėl skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės (atidėto laisvės atėmimo bausmės vykdymo) jis galės juos prižiūrėti ir jais rūpintis. Kita vertus, nors jis sumokėjo ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtas baudas, tačiau tai padarė gerokai pavėlavęs ir tik po to, kai ši baudžiamoji byla jau buvo perduota teismui.

Tokiu būdu aptariamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą atmesti.