Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-366/2013

Teisėja Vilija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00296-2009-8

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2013 m. balandžio 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. U. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., ir nubaustas dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nubaustas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 138 str. 2 d. 5 p., ir nubaustas dviejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Sutinkamai su BK 92 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant T. U. iki 2013-09-08 atlyginti nukentėjusiems A.V. V. padarytą turtinę žalą, šešis mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bei per keturis mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlikti 30 val. nemokamų viešųjų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir S. T., V. T., S. T., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Šiuo nuosprendžiu iš nuteistųjų solidariai priteista 4080,21 Lt turtinės žalos atlyginimas Panevėžio teritorinei ligonių kasai, 1140,38 Lt turtinės žalos ir 7000 Lt (2000 Lt A. V., 5000 Lt V. V.) neturtinės žalos atlyginimas bei 1200 Lt teisinės pagalbos išlaidos nukentėjusiųjų naudai.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. U. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrai su kitais nuteistaisiais, viešoje vietoje – ant kelio, esančio (duomenys neskelbtini) k., – demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką bei įžūliai prikibęs prie A. V. ir V. V. nesunkiai sutrikdė jų sveikatą, o būtent: S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)m.), vieną kartą kumščiu smogė A. V. į veidą bei sugriebęs už drabužių parvertė ją ant kelio ir kartu su kitais nuteistaisiais spyrė ne mažiau kaip 36 kartus į įvairias kūno vietas, tuo padarydami A. V. poodines kraujosruvas pakaušio – kaklo srityje, smakre, kakle, krūtinėje, dešinėje krūtyje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinėje ir kairėje šlaunyse, dešinio ir kairio kelių sąnarių srityse, kairės plaštakos IV-me piršte, odos nubrozdinimus dešinio kelio sąnario srityje, dešinio kelio sąnario išorinio menisko plyšimą ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. V. sveikatą, o po to, tęsdami nusikalstamą veiką, sumušė greta stovėjusį V. V. – V. T. spyrė jam į koją, o nuo smūgio ant kelio pargriuvusiam V. V. S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)m.), S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) bei T. U. spyrė bei sudavė smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 7 kartus, tuo padarydami V. V. dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžį, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, poodinę kraujosruvą kairiame viršutiniame voke, odos nubrozdinimus abiejų alkūnių ir kelių, kairio riešo srityse ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. V. sveikatą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti, tačiau iš nuosprendžio pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. padaryta iš chuliganiškų paskatų, kadangi tai yra kvalifikuojantis požymis. Nukentėjusieji prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistojo T. U. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais naikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendį ir T. U. išteisinti pagrindo nėra, tačiau dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, skundžiamas nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 328 str. 1 p., 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, pagrįstai nustatė, jog T. U. 2009 m. rugpjūčio 9 d. apie 23 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais nuteistaisiais, pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė A. V. ir V. V. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Nors nuteistasis T. U. apeliaciniu skundu neigia bendrininkavęs įvykdant nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, tačiau apelianto kaltumą patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja teismą išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, teisingai įvertinti įrodymus ir pagrįsti savo išvadas byloje ištirtais, patikimais, neginčijamais įrodymais. Patikrinusi byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai (nukentėjusiųjų A. V. ir V. V., liudytojų N. Ž., R. B., L. Ž., A. V., D. V., A. V., N. R., N. U., T. V. bei iš dalies kitų nuteistųjų S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)m.), V. T. ir S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) parodymai, akistatų tarp S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)m.), V. T., V. V., S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)m.), A. V., T. U. ir N. Ž. protokolai, 2009-08-12, 2009-09-29 specialisto išvados bei 2012-01-27 ekspertizės aktas ir kt.), kurie vieni kitus papildo, iš esmės yra nuoseklūs ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, sudaro vieningą visumą, pagrindžiančią T. U. kaltę. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad apylinkės teismas įrodymus vertino neatsietai, bet jungdamas juos į loginę grandinę, gretindamas nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus tarpusavyje bei su kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes.

Nukentėjusiųjų A. V. ir V. V. parodymai apie tai, jog prieš juos fizinį smurtą vartojo ir T. U. viso proceso metu buvo nuoseklūs. Byloje nėra nustatyta, jog tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo T. U. iki įvykio būta nesutarimų ar konfliktų, iki įvykio jie nebendravo, todėl kolegijos nuomone, dėl šių aplinkybių mažai tikėtina, jog nukentėjusieji galėtų siekti nepagrįstai apkalbėti T. U.. Be to, nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kiti šioje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės apie prieš juos vartotą fizinį smurtą (suduotų smūgių apytikslis kiekis, smūgių pobūdis ir lokalizacija) neprieštarauja specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini)bei ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)konstatuotam nukentėjusiųjų sužalojimui, kartu nenustatyta, jog sužalojimai galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis ar kitu laiku. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, smūgiuojant kumščiais, spardant kojomis ir pan. (I t., b.l. 22, 24-25, 63, III t., b.l. 132-139). Vien tai, jog nukentėjusieji negalėjo tiksliai įvardinti T. U. jiems suduotų smūgių skaičius bei tiksliai nurodyti kur tie smūgiai buvo suduoti, nešalina apelianto baudžiamosios atsakomybės, kadangi realu, jog fizinio (smurtinio) kontakto metu nukentėjusieji negalėjo įsiminti tikslaus jiems suduotų smūgių skaičiau bei šių smūgių lokalizacijos. Tai, jog prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą vartojo T. U. iš esmės patvirtino ir liudytojas N. Ž., kuris teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus pirminius parodymus (I t., b.l. 80-83) ir parodė, jog prasidėjus konfliktui tarp S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) ir A., V. V., iš kiemo atbėgo T. U., V., S. T., kurie pradėjo mušti nukentėjusiuosius A., V. V.. Kiek ir kas sudavė smūgių neįsidėmėjo, tačiau matė, kaip jie visi kojomis spardė A. ir V. V. bei sudavė smūgius kumščiais (IV t., b.l. 32). Nors įvykio metu N. Ž. buvo neblaivus, tačiau jo parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybės, be to, byloje nėra nustatyta, jog N. Ž. siektų nepagrįstai apkalbėti apeliantą, prieš įvykį tarp jų konfliktų ar nesutarimų nebuvo (I t., b.l. 89), todėl nėra pagrindo šiuos parodymus laikyti nepatikimais, kaip, kad teigiama apeliaciniame skunde. Iš karto po įvykio su nukentėjusiąja bendravę liudytojos E. B., L. Ž. taip pat patvirtino, kad A. V. įvardijo ją ir jos sutuoktinį sumušusius asmenis, tame tarpe ir T. U. (I t., b.l. 75-77, 94-97, IV t., b.l. 33). Tokiu būdu apeliaciniame skunde išdėstyta T. U. versija, kad jis prieš nukentėjusiuosius fizinio smurto nevartojo, o tik bandė nutraukti muštines, atmetama kaip nepagrįsta, prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamoje byloje jokių nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos jo naudai, nėra. Kadangi pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, įrodymų vertinimas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, nuteistojo T. U. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas su skundžiamame nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

Teisėjų kolegija įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybės, konstatuoja, jog nuteistojo T. U. veikoje yra BK 138 str. 2 d. numatytą nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai, numatyti 5 ir 8 punktuose, t.y. nesunkiai sužaloti du asmenys dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog T. U. be jokios priežasties pradėjo vartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, todėl jo padaryta nusikalstama veika pagrįstai pripažinta padaryta dėl chuliganiškų paskatų, nes ji įvykdyta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo. T. U. elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos.

Nusikalstama veika pagal BK 138 str. 2 d. kvalifikuojama tada, kai yra nustatomi šią veiką kvalifikuojantys požymiai numatyti 1-13 punktuose. Jeigu nusikalstama veika turi požymių, nurodytų dviejuose punktuose, kaip šiuo atveju 5 ir 8 p. (nesunkiai sužaloti du žmonės dėl chuliganiškų paskatų), veika turi būti kvalifikuojama pagal visus tuos punktus, tačiau bausmė tokiais atvejais skiriama bendra. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl nukentėjusiųjų A. ir V. V. nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nuteistojo T. U. veiką kvalifikavo kaip du atskirus nusikaltimus pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. Kadangi T. U. veika kvalifikuota netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, skundžiamas nuosprendis keistinas, veikas pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuojant į BK 138 str. 2 d. 5 p. 8 p. ir paskiriant naują bausmę (BPK 328 str. 1 p.).

BPK 320 str. 3 d. numatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Nagrinėjamu atveju iš kitų nuteistųjų – S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)m.), V. T., S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) apeliaciniai skundai nėra gauti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jie veikė bendrininkų grupėje kartu su T. U., kurio veika, kaip nurodyta aukščiau, yra perkvalifikuojama, analogiškai šioje dalyje keistinas nuosprendis ir dėl jų nuteisimo. Taip pat pažymėtina, jog veiką kvalifikuojanti aplinkybė tuo pačiu metu negali būti pripažinta ir atsakomybę sunkinančia aplinkybę, todėl T. U. ir kitiems nuteistiesiems pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 3 p.), iš nuosprendžio šalintina ir į tai atsižvelgiama ir skiriant bausmes.

BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Sąlygų taikyti nuteistiesiems BK 62 str. ar 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, byloje nenustatyta. Sutinkamai su BK 54 str., paskiriant nuteistiesiems T. U., S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)m.), V. T. ir S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) bausmes atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, stadiją (padarytas tyčinis baigtas apysunkis nusikaltimas), į veikos motyvus (iš chuliganiškų paskatų), į pažeisto teisinio gėrio svarbą (nukentėjusiesiems sveikata sutrikdyta nesunkiai), į nuteistųjų asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nurodytas skundžiamame nuosprendyje, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistiesiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei straipsnio sankcijoje numatyto minimumo ir maksimumo vidurkis, yra tinkama įgyvendinant BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį.

Nuteistasis T. U. apeliaciniame skunde be pagrindo tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pritaikė bendrininkavimo institutą. Nagrinėjamoje byloje išvada apie T. U. bendrininkavimą su kitais nuteistaisiais daryta atsižvelgiant į bendrus nuteistųjų smurtinius veiksmus. Visi nuteistieji, tame tarpe ir T. U., matydami vienas kito smurtinius veiksmus, nukreiptus į nukentėjusiųjų sveikatos sužalojimo padarymą, jiems pritarė prisidėdami prie nusikalstamos veikos darymo taip pat smurtaudami. Tai reiškia, kad jie suprato, kad bendrai naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, numatė, kad gali juos sužaloti, ir to norėjo. Šiuo atveju tai, kad byloje, išnaudojus visas procesines galimybes, nepavyko nustatyti, kuris nuteistasis, kokius konkrečius veiksmus atliko, T. U. atsakomybės nešalina, nes bendrininkai atsako už visus bendrai padarytus veiksmus, o ne kiekvieno konkrečius veiksmus. Toks bendrininkavimo aiškinimas atitinka teismų praktikoje suformuotą aiškinimą, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad bendrininkavimo institutą reguliuojančios BK nuostatos šioje byloje būtų aiškintos ir taikytos netinkamai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jis nepadarė BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo ir todėl turi būti išteisintas, tačiau apelianto argumentai, kuriais jis siekia būti išteisintas yra nepagrįsti ir atmetami.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d., taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti būtinieji nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta (viešoji vieta), padarytos veikos pobūdis (įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios ar vandališki veiksmais) bei kilę padariniai (visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas). Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus.

Byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje – ant bendro naudojimo kelio, esančio (duomenys neskelbtini)k. Nuteistojo T. U. ir kitų nuteistųjų veiksmai prieš garbaus amžiaus nukentėjusiuosius A. ir V. V. – viešoje vietoje pavartotas fizinis smurtas, vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip veikdamas, būdamas sąmoningas ir psichiškai sveikas asmuo, T. U. suvokė, kad savo veiksmais ne tik žemina nukentėjusiuosius, sukelia jiems skausmą, tačiau pažeidžia ir visuomenėje priimtas elgesio normas, demonstruoja nepagarbą viešoje vietoje esantiems ir galintiems į ją patekti aplinkiniams. Nors pagal bylos aplinkybes T. U. veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais neabejotinai turėjo numatyti ir numatė, kad visuomenės rimtis ar tvarka dėl jo veiksmų bus sutrikdyta, todėl padarinių atžvilgiu veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką jau pats fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje kito asmens atžvilgiu savaime sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką. Byloje nustatyta, jog įvykį matė N. Ž., įvykio metu kilusį triukšmą girdėjo E. B. ir L. Ž., o atėjusios pažiūrėti kas vyksta, matė sužalotus ir susijaudinusius nukentėjusiuosius, dėl ko pasijuto nejaukiai, tai sukėlė neigiamas emocijas. Taigi byloje esančių įrodymų visuma neabejotina nustatyta, kad nusikalstamos veikos metu T. U. veikdamas kartu su kitais nuteistaisiais nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiųjų sveikatą iš chuliganiškų paskatų, savo įžūliu, nepagarbiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu T. U. veikoje yra visi viešosios tvarkos pažeidimo požymiai ir pagal BK 284 str. 1 d. jo veika kvalifikuota teisingai. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką viešosios tvarkos pažeidimas dėl visumos ir dalies konkurencijos apima tik nežymų sveikatos sutrikdymą, kitais atvejais, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio, veika turi būti kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų idealioji sutaptis pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str., ir pan. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiesiems konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl perkvalifikuoti nuteistojo T. U. veiką iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 284 str. bei panaikinti jam kaltinimus dėl A. ir V. V. sužalojimo, remiantis aptartomis nuostatomis, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija įvertinusi T. U. pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą bausmę konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, t.y. T. U. nepagrįstai ir nemotyvuotai paskirta pati griežčiausia BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Bylos duomenys patvirtina, kad T. U. praeityje nėra teistas (II t., b.l. 118). Atsižvelgusi į tai bei įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą (padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), nuteistojo T. U. asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, yra jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, charakterizuojamas teigiamai), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veika padaryta bendrininkų grupėje) teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. U. švelnesnės rūšies bausmę – minimalaus dydžio arešto bausmę (BK 48 str.).

Skundžiamu nuosprendžiu kitiems nuteistiesiems už BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą taipogi nemotyvuotai paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė rūšis, nors bylos duomenys patvirtina, kad jie praeityje nėra teisti (II t., b.l. 27, 58, 89). Tokiu būdu dėl netinkamai paskirtos bausmės, vadovaujantis BPK 320 str. 5 d. nuostatomis, analogiškai šioje dalyje keistinas nuosprendis ir dėl kitų nuteistųjų. Teisėjų kolegija įvertinusi nuteistųjų S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)m.), V. T. ir S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) asmenybes apibūdinančius duomenis, kurie yra aptarti skundžiamame nuosprendyje, jų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimą, taip pat atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą (padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), į tai, kad S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) nusikalto būdamas nepilnametis, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) skiriant minimalaus dydžio arešto bausmę, o S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) ir V. T. arešto bausmes artimas minimaliai.

Remiantis išdėstytu, Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 d., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

NUSPRENDŽI A:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendį pakeisti:

T. U. nusikalstamas veikas iš BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 138 str. 2 d. 5 p., perkvalifikuoti į nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. 8 p., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. U. pagal BK 284 str. 1 d., paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti 15 (penkiolikos) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir T. U. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) nusikalstamas veikas iš BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 138 str. 2 d. 5 p., perkvalifikuoti į nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. 8 p., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) pagal BK 284 str. 1 d., paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir S. T. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

V. T. nusikalstamas veikas iš BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 138 str. 2 d. 5 p., perkvalifikuoti į nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. 8 p., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. T. pagal BK 284 str. 1 d., paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. T. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) nusikalstamas veikas iš BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 138 str. 2 d. 5 p., perkvalifikuoti į nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. 8 p., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) pagal BK 284 str. 1 d., paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti 15 (penkiolikos) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir S. T. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti T. U., S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), V. T. ir S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 3 p.).

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.