Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl tėvystės nuginčijimo, ir atsakovui A. K. dėl tėvystės nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui J. V. procesiniai dokumentai (ieškovės ieškinys ir teismo pranešimas) įteikti tinkamai 2020 m. rugpjūčio 4 d., atsakovui A. K. – 2020 m. rugsėjo 30 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalis). Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Atsakovui (CPK 124 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė 2020 m. rugsėjo 4 d. išvadą Nr. 1SD-6424 (8.1.27) dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, kurioje nurodė, jog lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena bendrabučio tipo bute, kurį ieškovė nuomoja iš Vilniaus miesto būsto. Bute yra vienas kambarys apie 15 kv. m. dušas bendro naudojimo, nesutvarkytas, tualetas bendro naudojimo, švarus, tvarkingas. Apsilankymo metu butas buvo remontuojamas. M. V., gim. (duomenys neskelbtini), dėl amžiaus nelanko jokios ugdymo įstaigos, didelių sveikatos nusiskundimų neturi, vaiko amžius neleidžia jam įvertinti situacijos ir išsakyti savo nuomonės. Ieškovės teigimu, jos buvęs sutuoktinis J. V. nėra vaiko biologinis tėvas. Ieškovė viena rūpinasi vaiku, jį auklėja, ugdo ir išlaiko, biologinis mergaitės tėvas nerodo jokios iniciatyvos bendrauti su vaiku ir užmegzti ryšį su juo, neteikia jokio išlaikymo, vaiką buvo matęs vieną kartą. Išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, Tarnyba iš esmės neturi pagrindo prieštarauti dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad su A. K. artimai bendravo nuo 2017 m., yra įsitikinusi, kad jis yra vaiko M. V. tėvas. Ji informavo A. K., kad jie turi dukrą, jis žino, kad yra M. V. tėvas. Santykiai po kurio laiko nutrūko, A. K. neprisideda prie vaiko auginimo, išlaikymo. Ieškovė teigė, kad nori išlaikymo dukrai ir nori, kad kiekvienas vaikas turėtų tėvą. Dukrą M. V. pagimdė (duomenys neskelbtini), prieš nutraukiant santuoką su J. V., todėl mergaitės tėvu buvo įrašytas tuometinis sutuoktinis, nors su juo jau negyveno kartu nuo 2017 metų, todėl jis negali būti šios ieškovės dukters tėvas. Su buvusiu sutuoktiniu turi kitas dvi dukras – K. V. ir A. V.. Nurodė, jog kartu su visais trim vaikais gyvena iš savivaldybės nuomojamame bute. J. V. ateidamas aplankyti savo dviejų dukrų kartu atneša ką nors ir jauniausiai ieškovės dukrai. Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi ieškinyje nurodytais motyvais. Pastebėjo, kad bylos nagrinėjimo metu šalys elgėsi geranoriškai, nevilkino teismo proceso, todėl teismo išlaidos paskirstytinos teismo nuožiūra.

Atsakovas A. K. sutiko, kad būtų nustatyta jo tėvystė dukters M. V. atžvilgiu. Patvirtino, kad supranta giminystės ryšiais paremtas teises ir pareigas, įskaitant pareigą išlaikyti vaiką. Paaiškino, kad su ieškove bendravo prieš 3 metus, kai ji dar nebuvo nutraukusi santuokos. Su ieškove kartu negyveno, tačiau susitikinėjo, svečiuodavosi pas ją. Susitikimai vykdavo ieškovės namuose. Išvykdavo uždarbiauti į užsienį, šiuo metu gyvena ir dirba Lietuvoje. Kai ieškovė pradėjo lauktis vaiko, ji pranešė, kad laukiasi, todėl mano, kad jis gali būti mergaitės tėvas. Nemano, kad ieškovė tuo metu turėjo kitą vyrą. Nurodė, jog mergaitę matė gal 2–3 kartus. A. K. su ieškiniu sutinka, neprašo skirti DNR ekspertizę, jam yra žinomos visos teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu. Teigė, kad visus klausimus, susijusius su vaiku, kartu su ieškove išspręs notarine tvarka. Atsakovas prašė nepriteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų, kadangi turi dar vieną vaiką, kuriam 13 metų, šį vaiką augina, išlaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė (CK 3.141 straipsnio 2 dalis). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

Nagrinėjamu atveju remiantis bylos duomenimis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir šalių paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė O. V. ir atsakovas J. V. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų: K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovė susilaukė dukters. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) kūdikio M. V., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvais įrašyti: O. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimu buvo nutraukta O. V. ir J. V. santuoka.

Nepilnametės dukra gimė ieškovei ir atsakovui J. V. esant santuokoje, todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo įraše vaiko tėvu buvo įrašytas ieškovas. Nagrinėjamu atveju šalys DNR ekspertizės tėvystei nustatyti skirti neprašė. Remiantis kasacinio teismo praktika, šalims neprašant skirti ekspertizės, teismas remiasi kitais įrodomaisiais faktais. Nagrinėjasmu atveju šalių paaiškinimai tarpusavyje buvo neprieštaringi ir nuosekliai patvirtino, jog J. V. nuo 2017 metų nebegyveno kartu su ieškove, nevedė bendro ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo, kad ieškovė tuo metu artimai bendravo su A. K., kuris pas ją lankydavosi, turėjo artimų santykių. Ieškovė patvirtino, kad J. V. neišlaikė nepilnametės M. V., retkarčiais bendraudavo, kuomet atvykdavo aplankyti savo dukrų, tačiau atsižvelgiant į nedidelį vaiko amžių, iš esmės dar nėra užsimezgęs artimas tėvo-dukters ryšys. Byloje nesant jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovės dukters tėvas galėtų būti ieškovės buvęs sutuoktinis J. V., atsižvelgiant į tai, kad nėra konstatuota susiformavusi socialinė tėvystė, vertinant, kad tikėtinai nėra ir biologinės atsakovo tėvystės fakto, vertintina, kad nėra būtina byloje atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančią ar paneigiančią, kad atsakovas J. V. nėra ieškovės dukters tėvas, kadangi byloje pakanka kitų įrodymų (šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų), paneigiančių atsakovo tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Teismas sprendžia, jog yra pagrindas nuginčyti ieškovės (vaiko motinos) sutuoktinio J. V. tėvystę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu patvirtinama vaiko tėvystė iš atsakovo A. K., laikytina, kad tėvystės nuginčijimas nepilnamečio vaiko interesų nepažeis.

CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant visas šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką, yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; kt.). Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 straipsniai, CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo nustatyti, kad A. K. yra nepilnamečio vaiko M. V. tėvas.

Kaip šiame sprendime jau konstatuota, atsakovas J. V. nėra laikytinas M. V. tėvu. Byloje iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė nuo 2017 metų palaikė artimus santykius su A. K.. A. K. posėdžio metu patvirtino, kad prieš trejus metus pradėjo bendrauti su ieškove, atvykdavo pas ją, sutiko, kad jis gali būti ieškovės vaiko tėvas, neprašė skirti DNR ekspertizės, nurodė, kad supranta, jog patvirtinus tėvystę, jis turės visas tėvo teises ir pareigas vaiko M. V. atžvilgiu. Taigi, atsakovas A. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis yra nepilnamečio vaiko M. V. biologinis tėvas. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė ir atsakovas A. K. nuosekliai laikosi vieningos pozicijos, jog ieškovei nenutraukus santuokos, jie susitikinėjo, bendravo intymiai, po ko ieškovė pradėjo lauktis vaiko, todėl šalių nurodytas ir bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178, 185, 187 straipsniai).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei šalių paaiškinimus teismo posėdyje, aplinkybę, jog A. K. pripažįsta savo tėvystę nepilnamečio vaiko M. V. atžvilgiu ir neprieštarauja dėl jo tėvystės šiam vaikui nustatymo, taip pat Tarnybos išvadą ir vaiko interesą žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tėvystė nustatytina tuo pačiu sprendimu, kuriuo buvo nuginčyta. Atsakovas A. K. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko M. V. tėvu, o nepilnametė M. V. – atsakovo A. K. dukra (CK 3.148 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu buvo suteikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) antrinė teisinė pagalba, remiantis 2020 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-3-303. VGTPT 2020 m. spalio 26 d. pažymoje Nr. (12.32)PT-5018 nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 286,00 Eur suma (el. bylos priedas, l. 13).

Taip pat teismas patyrė 8,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Už ieškinio neturtinius reikalavimus nuginčyti ir nustatyti tėvystę taip pat mokėtinas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė VGTPT sprendimu yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įskaitant žyminio mokesčio mokėjimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju būtinybė reikšti ieškinį ir, atitinkamai, bylinėjimosi išlaidos, atsirado dėl to, kad ieškovė, nenutraukusi santuokos su atsakovu J. V., susilaukė vaiko nuo kito asmens – atsakovo A. K., dėl ko ieškovei atsirado būtinybė nuginčyti atsakovo J. V. tėvystę bei nustatyti atsakovo A. K. tėvystę vaiko – dukters M. V. atžvilgiu. Abu atsakovai į teismo posėdį atvyko, pripažino jiems reiškiamus reikalavimus, neprašė skirti DNR ekspertizės ir tokiu būdu nepagrįstai ilginti bylos nagrinėjimo procesą, didinti bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neprieštaravo proceso dalyvių prašymams, dalyvavo teismo posėdžiuose, konstatuotina, kad jų procesinis elgesys buvo tinkamas. Abu atsakovai turi kitų išlaikytinių (nepilnamečių vaikų), todėl papildomų išlaidų netekimas gali turėti įtakos nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir į šalių procesinį elgesį, šalių turtinę padėtį, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo J. V. ir atsakovo A. K. valstybės naudai nepriteisti, taip pat atleisti atsakovus nuo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo ir žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškovės O. V. ieškinį.

Nustatyti, kad J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsitesėjusį teismo sprendimą išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam vaiko gimimą.