- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- PK-122-873/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Kaltinamasis
- D. A., R. N.
- Advokatai
- Svetlana Naidenkas, Jūratė Kleinauskienė
- Kategorijos
dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei, kaltinamajai D. A.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, turinti aukštąjį išsilavinimą, išsituokusi, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymu,
D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. N. 2011 m. birželio 29 d., apie 15.00 – 15.15. val., prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilus žodiniam konfliktui, spyrė D. A., ne mažiau dviejų kartų sudavė ranka į galvos sritį, tempė D. A. už plaukų, tuo sukeldama D. A. fizinį skausmą, padarydama dvi kraujosruvas kairės akies srityje, odos nudrėskimą kairėje pažandinėje srityje, kaklo raumenų patempimą, tuo nežymiai sutrikdė D. A. sveikatą.
D. A. to paties konflikto metu, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, R. N. durimis privėrė dešinę plaštaką, ne mažiau dviejų kartų griebė ranka jai už veido, griebė ranka jai už dešinio dilbio, du kartus sudavė jai į krūtinės ląstą, spyrė į dešinio kelio vidinę pusę, tuo padarydama R. N. tris odos įdrėskimus ir nubrozdinimą kaktoje, odos įdrėskimą dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą ir odos įdrėskimą dešinėje plaštakoje, dvi poodines kraujosruvas krūtinės ląstos dešinėje pusėje, tris poodines kraujosruvas dešinio kelio sąnario srityje, tuo nežymiai sutrikdė R. N. sveikatą.
Šalies argumentai
R. N. kalta neprisipažino, paaiškino, kad birželio 29 dieną ji išvedė savo katiną, stovėjo, laikė praviras duris. D. A. nuėjo iki kitos laiptinės, bėgte grįžo, koja spyrė į duris, kurias R. N. laikė atidarytas. D. A. veidas jau buvo apdraskytas. R. N. ranka buvo smarkiai ištinusi, tampyti D. N. už plaukų, kaip ši teigia, negalėjo. Apžiūros metu R. N. nustatyti sužalojimai, padaryti iš nugaros, pati sau ji negalėjo pasidaryti sužalojimų ir iš priekio, ir iš nugaros. D. A. – jauna, R. N. – 70 metų, D. A. kaip norėjo, taip ją mušė. D. A. atbėgo, pasakė: „sena kalė su tais katinais“. R. N. patyrė stresą, buvo stuburo, dešinės kojos sužalojimai, gydosi iki dabar. Pareiškimą R. N. parašė tą pačią dieną, jį nunešė į komisariatą dukra. Įvykio metu R. N. kitų asmenų nematė, tik vakare buvo priėjusi moteris, kuri klausė, kaip ji jaučiasi, sakė, kad matė, tuo metu šėrė katinus. R. N. buvo sužalota dešinė koja, kurią sudaužė D. A., stuburas. Konfliktas įvyko dėl durų – dėl to, kad R. N. atidaro duris, kai išleidžia savo katiną, D. A. manymu, durys visada turi būti uždarytos. R. N. vos nuėjo iki suolelio atsisėsti, neatsimena, nežino ir neatliko jokių veiksmų D. A., iki to įvykio ji buvo apdraskyta. R. N. padarytos kraujosruvos krūtinės ląstos srityje. Mėlynės atsirado, kadangi ją sumušė, mušė rankomis, kumščiu, laikė už marškinėlių ir mušė. R. N. D. A. nemušė. R. N. stovėjo, laikė dešine ranka praviras duris, D. A. pribėgo, sudavė smūgį koja į duris, tuo metu, kai ji spyrė, durys prispaudė R. N. dešinę ranką. Po to D. A. atidarė duris, iš nugaros spyrė R. N. į dešinę koją, spyrė į šlaunį, dešinės pusės sėdmenis ne vieną kartą. D. A. sudavė R. N. ne vieną smūgį, mušė ją ir rankomis ir kojomis, į krūtinės ląstą, koją, nugara buvo sužeista, veidas, rankos sužalotos. Tai D. A. padarė ir rankomis, ir kojomis, smūgių R. N. neskaičiavo. D. A. rankos buvo laisvos, rankinė buvo permesta per petį. Skaudančia ranka R. N. negalėjo suduoti D. A. smūgio į antakį. Įvykio dieną R. N. skambino policijai, ji buvo atvykusi.
D. A. kalta neprisipažino, paaiškino, kad birželio 29 d., apie 15 val., ji išėjo į laiptinę, po stogeliu rūkė, laukė mamos skambučio. R. N. sėdėjo ant suoliuko, įvyko konfliktas dėl laiptinės durų. R. N. sėdėjo ant suoliuko, durys buvo atidarytos, D. A. šias duris uždarė. R. N. išveda katiną, palieka atidarytas duris, į laiptinę patenka asocialūs asmenys, nakvoja, šlapinasi. D. A. uždarė duris. R. N. atsistojo, duris atidarė, vėl atsisėdo, D. A. vėl uždarė duris, kilo žodinis konfliktas. R. N. ir D. A. barėsi, R. N. spyrė D. A. ir spruko į laiptinę, uždarė duris. D. A. atidarė laiptinės duris, įkišo galvą, norėjo pasakyti, kad R. N. gydytų galvą, ji tuo momentu stvėrė už plaukų, pradėjo tampyti į visas puses. Viskas įvyko po stogeliu, R. N. kaire ranka tampė D. A. už plaukų, o dešinės rankos kumščiu smūgiavo jai per galvą. D. A. šaukė, taip pat šaukė ir R. N.. D. A. išgirdo savo sutuoktinio tėvo balsą, pakėlė galvą pasižiūrėti, tuo metu R. N. jai sudavė į antakį, galimai žiedu, D. A. pradėjo bėgti kraujas, ji laikė nuleidusi galvą. Po kurio laiko, gal po minutės, išbėgo uošvis, pasakė ją paleisti, R. N. paleido ir atsisėdo ant suoliuko. D. A. išėmė iš rankinės telefoną, pradėjo rinkti policijos numerį, tada R. N. pasakė, kad ir ji paskambins, nubėgo į savo butą. Policijos patruliai atvažiavo po 15-20 minučių. R. N. pirma nusileido į apačią pasitikti patrulių, jie pirma nuėjo pas ją, po to, pas D. A., pasiūlė važiuoti į PK, rašyti pareiškimą. Nuvažiavusi į komisariatą D. A. parašė pareiškimą, vėliau vyras ją nuvežė pas gydytoją. D. A. nusiuntė pas neurologą, po to – pas chirurgą. Rentgeno nuotrauka rodė kaklo raumenų patempimą, dėl galvos svaigimo padarė kompiuterinę galvos tomografiją. D. A. pasakė, kad blogai mato, ją nusiuntė pas okulistą, nustatė trumparegystę, su šiuo įvykiu to nesusiejo, kadangi D. A. neseniai lankosi toje poliklinikoje. Kai D. A. regėjimas atsistatė, ji nuėjo pasitikrinti, buvo nustatyta, kad regėjimas yra geras. D. A. pasakė R. N., kad parašė pareiškimą, tada ir ji nubėgo ir parašė pareiškimą, sekančią dieną kreipėsi į specialistą apžiūrai. Ką ji veikė visą dieną, kur gavo mėlynes, D. A. neįsivaizduoja. D. A. uošvis gyvena antrame aukšte, jis išgirdo balsus. D. A. nesimušė, ji gynėsi. R. N. buvo su marškinėliais, D. A. laikė ištiestą ranką prie jos krūtinės, stengėsi neprisileisti. R. N. veržėsi prie D. A., smūgiavo, D. A. ją laikė, kitoje rankoje ji laikė rankinę, nes ten buvo visi jos daiktai, o R. N. ją mušė, nuo to, kad ją tampė, pradėjo viskas kristi. R. N. galėjo likti žymės ant krūtinės nuo to, kad D. A. laikė ją įsikibusi, laikė ištiestą ranką. Dešinės rankos sumušimas jai atsirado nuo to, kad R. N. jai smūgiavo per galvą. D. A. savo bute gyvena 9 metus, iš pradžių konfliktų nebuvo, po to R. N. pradėjo iš viršaus kratyti kilimus. R. N. D. A. padarė mėlynę, dešine ranka sudavė D. A. į kairę akį, kaire ranka tampė plaukus, dešine ranka smūgiavo. Kai D. A. pakėlė galvą, jai sudavė tiesiai į akį. Kiek smūgių sudavė, neskaičiavo, sudavė 6 ar 7, ar 8 smūgius į galvą. Prieš pat konfliktą R. N. spyrė ir įbėgo į laiptinę, tuo sužalojimų nepadarė.
Liudytojas N. A. paaiškino, kad R. N. pažįsta kaip kaimynę. Įvykio metu N. A. žiūrėjo televizorių, išgirdo triukšmą, išėjo į balkoną. Pamatė, kad R. N. kaire ranka tempė D. A., mojuoja dešine ranka. N. A. iš balkono kažką sušuko, greitai apsirengė ir išbėgo į lauką, kai atidarė duris, jos jau atsiskyrė. R. N. pasakė „ką, ji nemato, kad aš einu su katinu ir man prieš nosį uždarė duris“, D. A. pasakė, kad kvies policiją, nuėjo namo. Po kiek laiko atvyko policija, pirma nuėjo pas R. N.. N. A. kartu vyko į policiją, po to specialisto apžiūrai. Kaip R. N. sudavė smūgį, N. A. nematė, tačiau matė, kad veidas buvo sužalotas. Kai N. A. išėjo į balkoną, R. N. kaire ranka sugriebė D. A. už plaukų ir tempė, o dešine ranka mojavo. Dešine ranka sudavė smūgį D. A., į kur, tiksliai nurodyti negali. D. A. tuo metu šaukė, kad paleistų plaukus, jai ant dešinio peties buvo rankinė. Kai N. A. atidarė duris, jos atsiskyrė. R. N. atsisėdo ant suoliuko, jokių sužalojimų pas ją nematė. Kai N. A. paklausė, kas atsitiko, atsakė, kad įvykis buvo dėl katino. Papildomai N. A. paaiškino, kad sutuoktinė yra jam sakiusi, jog buvo atėjusi L. N., tuo metu N. A. kartu su D. A. buvo policijoje.
Liudytoja M. K. paaiškino, kad prieš 32 namą yra krūmai, buvo po trijų valandų, M. K. nuėjo prie tų krūmų, šėrė juodą katiną. R. N. stovėjo tarpduryje. Po kiek laiko išėjo kita moteris, D. A., ji greitai nuėjo į priekį, prie kitos laiptinės apsisuko, grįžusi atgal uždarė, atidarė duris, spyrė koja. Po to durys užsidarė, kas vyko toliau, M. K. nematė. Po kažkurio laiko matė, kad atvažiavo policija. Įvykį M. K. matė 5 metrų atstumu. D. A. išėjo per tas pačias duris, kur stovėjo R. N.. R. N. stovėjo, ranka laikė duris, D. A. uždarė duris. R. N. laikė duris, o D. A. sudavė smūgį koja R. N.. Jos abi užėjo į laiptinę, uždarė duris, kas už jų vyko, M. K. nematė. Kad būtų tampoma už plaukų, M. K. nematė, buvo ten, kol užsidarė durys, po to nuėjo toliau. Policija atvažiavo po 15-20 minučių. Sužinojo iš moterų kalbų, kad jos susimušė, R. N. labai sumušta, tada M. K. priėjo prie R. N., pasakė, kad gali liudyti.
Liudytoja L. N., R. N. duktė, paaiškino, kad birželio 29 dieną, grįžusi namo, rado savo motiną tokioje būklėje, kad ji negalėjo paaiškinti, kas atsitiko. L. N. nuėjo pas A., jai pasakė, kad D. A. nėra, po to L. N. nuėjo į pirmą aukštą, sužinoti, kas atsitiko, niekas neatidarė durų. L. N. bandė gydyti mamą, paskui abi nusprendė paduoti pareiškimą. R. N. pasakojo, kad D. A. kumščiais jai sumušė krūtinę, taip pat sumušė ją kojomis. Namo L. N. tą dieną grįžo apie 15 val., R. N. jai sakė, kad buvo iškviesta policija. Į policijos komisariatą L. N. vyko viena, nuvežė mamos pareiškimą, specialisto apžiūrai vyko kartu. Įvykis buvo dėl to, kad R. N. išvedė katiną, laikė atidarytas duris. Pas J. M. įvykio dieną L. N. buvo nuėjusi, nes žino, kad jie draugauja su A., namuose jo nerado. Įvykio dieną R. N. nebuvo daugiau išėjusi iš namų, kai L. N. grįžo, policija buvo ką tik išvykusi.
Liudytojas J. M. paaiškino, kad pažįsta D. A. ir R. N., yra kaimynai Birželio 29 d. J. M. buvo virtuvėje su vaiku, virė košę. Butas pirmame aukšte, orlaidė atidaryta, laiptinė šalia, išgirdo triukšmą, buvo įdomu pažiūrėti. Žiūrėjo 2-3 sekundes, matė, kaip viena kitą laiko ir daužo per galvą. R. N. laikė D. A. už plaukų kaire ranka, dešine daužė galvą, J. M. matė du- tris smūgius. Kad D. A. būtų trenkusi, nematė, ji bandė ištraukti savo galvą, J. M. žiūrėjo apie porą sekundžių, nukrito vaikas, teko bėgti. J. M. girdėjo cypimą. Vakare J. M. išvažiavo į kaimą, grįžo tą pačią dieną. Po kelių dienų sutiko D. A., ji papasakojo, kad kilo kivirčas ir ji „gavo į galvą“. Po to J. M. iškvietė tyrėjas. J. M. išvažiavo į kaimą po 17-18 val., kol jis buvo namuose, pas jį nekas nebuvo užėję, grįžo, kai buvo jau tamsu. Ar buvo atvažiavusi policija, nežino. Matė įvykį tada, kai buvo maudomas vienas vaikas, po to buvo maudomas kitas vaikas, žiūrėjo televizorių. N. A. įvykio metu J. M. nematė, lango neatidarinėjo, stebėjo per žaliuzes. Ar D. A. turėjo rankinę, neprisimena, R. N. ir D. A. yra panašaus ūgio, J. M. matė, kad D. A. buvo truputį palenkusi galvą, jos plaukai buvo paimti ties ausimi, ties kaklu, jeigu iš D. A. pusės – iš dešinės. D. A. viena ranka, lyg su kaire, bandė atsistumti, J. M. stebėjo 2-3 sekundes, kaip jos buvo apsirengusios, neatsimena.
Liudytojas R. B., policijos pareigūnas, paaiškino, kad jam yra tekę vykti pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Buvo gautas pranešimas apie konfliktą tarp gyventojų. Atvykus penktame aukšte rado pilietę, kuri paaiškino, kad užpuolė kaimynė iš 3 aukšto, kaimynė iš 3 aukšto paaiškino, kad ją užpuolė kaimynė iš 5 aukšto. Pilietė iš 3 aukšto sakė, kad vyks rašyti pareiškimą, pilietė iš 5 aukšto sakė, kad sulauks dukros, tada vyks į policijos komisariatą, jai paaiškino, kad adresas pasikeitęs. Kiek atsimena, konfliktas buvo dėl įėjimo durų. Nei ant vienos iš moterų sužalojimų nematė. Policijos automobilis stovėjo prie pat namo, aikštelėje, nuo įėjimo į namą 5-7 metrų atstumu. Pagal iškvietimą atvyko greitai, per 5-7 minutes, užtruko atvykę apie 5-10 minučių.
Liudytojas A. V., policijos pareigūnas, paaiškino, kad 2011 m. birželio 29 d. buvo nuvykę pagal iškvietimą. Viename bute aiškino, kad sumušė kita, kitame bute – kad iš kito buto. Pasiūlė važiuoti į komisariatą, viename bute pasakė, kad sulauks dukros, tada nuspręs, kitame bute pasakė, kad patys nuvažiuos į komisariatą. R. N. sakė, kad konfliktai vyksta ne pirmą kartą, kiek atsimena, dėl laiptinės durų, sakė, kad ją sumušė. R. N. sunkiai vaikščiojo, A. V. nepasakytų, ar atrodė sumušta. Kaip atrodė D. A., ar buvo sumušimų, neatsimena. Pagal iškvietimą atvyko greitai, vietoje užtruko apie 20 minučių, mašiną pastatė prie laiptinės.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto 2011-07-07 išvados Nr. G 2054/11(01) duomenimis, tyrimas pradėtas 2011-07-07, 14.30 val., baigtas 2011-07-07, D. A. padaryta: kraujosruvos kairės akies srityje, odos nudrėskimas kairėje pažandinėje srityje, kaklo raumenų patempimas, galimai aplinkybėse nurodytu laiku ( 2011-06-29), sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 8-9).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto 2011-06-30 išvados Nr. G 2009/11(01) duomenimis, tyrimas pradėtas 2011-06-30, 11.15 val., ir baigtas 2011-06-30, R. N. padaryta: odos įdrėskimai ir nubrozdinimai kaktoje, odos įdrėskimas dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva ir odos įdrėskimas dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimas nugaros dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinio kelio sąnario srityje, paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-06-29), sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Aprašomojoje specialisto išvados dalyje nurodomos įvykio aplinkybės: 2011-06-29, apie 16.00-16.30 val., Minties g. 32, prie 63 buto, namo laiptinėje, kaimynė D. A. iš 54 buto užsipuolusi pradėjo mušti rankomis krūtinę, galvą, spardė kojas, privėrė durimis dešinę plaštaką, tampė už plaukų. Nuo smūgių buvo parkritus ant laiptinės aikštelės, buvo be sąmonės ( b. l. 31).
Specialistas V. K. paaiškino, kad D. A. apžiūros metu išoriškai buvo nustatytos trys žymės: dvi kraujosruvos ir vienas odos nudrėskimas. Kadangi kraujosruvos buvo viena šalia kitos, vienoje srityje, kairės akies voko išorinėje dalyje, jos gali būti padarytos vienu arba dviem trauminiais poveikiais. Odos įdrėskimas padarytas kitoje srityje - kairėje pažandinėje, jis padarytas vienu trauminiu poveikiu. Kraujosruvos yra smulkios, jos galėjo atsirasti dėl sugriebimo pirštais, užteko ir vieno trauminio poveikio. Nuo smūgio kumščiu jos būtų žymiai didesnės. Odos įdrėskimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, galėjo atsirasti nuo įdrėskimo nagu. Kaklo raumenų patempimas D. A. buvo nustatytas ne apžiūros metu, jis nurodytas medicininių dokumentų išraše. Jį galima įvardinti kaip atskirą sužalojimą. Buvo pateikta sveikatos istorija iš Antakalnio poliklinikos, ten yra įrašas, kad D. A. buvo apžiūrėta gydytojo, nustatyta diagnozė – sprando raumenų patempimas, liepos 1 d. neurologė patvirtino, kad yra kaklo raumenų patempimas. Šito sužalojimo V. K. nestebėjo. Šis sužalojimas padarytas tempimo jėgai paveikus kaklo raumenis, galėjo būti padaryta ir įvykio metu. Grumtynių metu galva galėjo būti palenkta į priekį, sužalojimas galėjo būti padarytas tempiant galvą į priekį. Galėjo pakakti vieno trauminio poveikio, palenkimo į priekį arba į šoną, galimas ir tempiant už plaukų. Šis sužalojimas nustatomas iš žmogaus nusiskundimų, to, kaip jis juda. D. A. kreipėsi į gydytoją tą pačią dieną, todėl V. K. daro išvadą, kad sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėmis. D. A. regėjimo sutrikimas, mano, nesusijęs su padarytais sužalojimais, kurie nustatyti specialisto išvadoje, nes akių trauma nebuvo nustatyta. Dėl kaklo patempimo, mano, negali atsirasti regėjimo sutrikimas. Sprendžiant iš gydytojos įrašo „akomodacijos sutrikimas ?“ gydytoja negalėjo nustatyti, dėl ko šiek tiek pablogėjo regėjimas. Akių traumos nebuvo nustatyta.
Specialistė J. G. – D. paaiškino, kad R. N. buvo apžiūrėta 2011-06-30,11.15 val. Išvadoje nurodyta, kad sužalojimai jai buvo padaryti paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Konkretus kontaktavęs paviršius neužsifiksavęs, galima kalbėti tik apie tikimybes. R. N. buvo nustatyti trys odos įdrėskimai ir vienas nubrozdinimas kaktoje. Vienas odos įdrėskimas – dešinėje kaktos pusėje, du odos įdrėskimai ir vienas nubrozdinimas – kairėje kaktos pusėje. Šie trys sužalojimai yra vienas šalia kito. Pagal sužalojimų formą, dydį – įdrėskimai ir nubrozdinimai nėra dideli, gali būti atsiradę nuo pirštų nagų poveikio, sugriebus veidą piršais. Įdrėskimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dvejais trauminiais poveikiais, nes yra skirtingose kaktos vietose, vienas – dešinėje kaktos pusėje, trys - kairėje. Analogiškas odos įdrėskimas, būdingas apdraskymui nagais, yra dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, jis padarytas vienu trauminiu poveikiu. R. N. taip pat nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje ir poodinė kraujosruva nugariniame paviršiuje. Tiriamoji pasakojo, kad ranka buvo prispausta durimis, tokia galimybė neatmestina, nes kontaktas buvo su riboto paviršiaus arba bukabriaunį paviršių turinčiais daiktais, liko odos nubrozdinimas, tuo pačiu, nuo suspaudimo išsiliejo kraujosruva. Delninėje pusėje sužalojimu nėra. Staktos briauna galėjo padaryti odos įdrėskimą, smūgis išprovokavo poodinę kraujosruvą. R. N. padarytos dvi poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos srityje. Jos padarytos dviem trauminiais poveikiais, tai galėjo būti kumštis, koja, ar kažkoks kitas, ribotą paviršių turintis daiktas. Sužalojimas labiau būdingas smūgiui, nei griuvimui. Odos nubrozdinimas nugaros pusėje, apatinėje dalyje, pereinantis į juosmenį, yra linijinis. Tai slystantis, dinaminis poveikis iš apačios į viršų, padarytas ribotu, mažą kontaktinį paviršių turinčiu, kažkokiu smailu daiktu, į sužalojimą nagu nepanašu. R. N. apžiūros metu nustatytos trys poodinės kraujosruvos dešinio kelio vidiniame paviršiuje. Jos lokalizavosi viena šalia kitos, nesusiliejančios. Galima spręsti, kad jos atsirado vieno ar trijų trauminių poveikių pasekoje. Gali būti suduota, taip pat tuo keliu atsitrenkta į ribotą paviršių turinčius daiktus. Sužalojimas vidinėje užpakalinėje pusėje, galėjo būti padarytas smūgiu koja. Sužalojimas dešinėje plaštakoje nebūdingas sudavimui kitam asmeniui į galvos sritį. Krūtinės sužalojimai nebūdingi kitam asmeniui laikant ir bandant sulaikyti nuo puolimo per ištiestą ranką, čia daugiau smūginis sužalojimas. Tam, kad kraujosruva atsirastų, reikia tam tikros jėgos, vien nuo laikymo kraujosruvos nesusidaro, turi būti sudavimas. Suspaudus pirštais turi būti nedidelės kraujosruvos, čia pagal dydį tikrai didelės, 5x6,5 cm, 5x1 cm kraujosruvos, suspaudimui nebūdinga. Dėl 2011-09-26 įrašo R. N. asmens sveikatos istorijoje specialistė J. G. – Dorošenko paaiškino, kad tą dieną buvo nustatyta diskogeninė juosmens – kryžkaulio radikulopatija, disko išvarža, nerimo paroksizmai. Kryžkaulio radikulopatija ir disko išvarža – tai sena stuburo patologija, ji buvo ir iki tiriamo įvykio, kaip sužalojimas nevertinama. Diagnozė paūmėjimas taip pat nevertinama nustatant sveikatos sutrikdymo mastą. Specialistė jo nesietų su įvykiu, nes praėjo daugiau nei trys savaitės. Nerimo paroksizmas yra psichikos sutrikimas, nerimas, teismo medicinos ekspertai jo nevertina. Osteochondrozė – ta pati stuburo patologija, nuo jos ir prasideda stuburo pakitimai, tai seni stuburo pakitimai. Kitas įrašas sveikatos istorijoje, kad ambulatoriniu būdu R. N. buvo reabilituota dėl lėtinės diskogeninės radikulopatijos paūmėjimo, nesiejamas su patirtu sužalojimu. Papildomai, atsakydama į klausimus, specialistė paaiškino, kad sutinka su V. S. paaiškinimais, D. A. regėjimo sutrikimas buvo funkcinės kilmės, nes jis buvo praeinantis. Tikslios priežasties negalima nurodyti, tai gali būti emocinis stresas, akių nuovargis, vaistų pavartojimas, pagrindinės priežasties negalima įvardinti. Regėjimo sutrikimas yra funkcinės kilmės ir nevertinamas kaip sužalojimas.
Specialistė V. S. paaiškino, kad ji patikrino D. A. regėjimo aštrumą, jis nebuvo šimtaprocentinis. Akių dugno pažiūrėti nepavyko, nes pacientė negalėjo dalyvauti tyrime, žiaukčiojo. Specialistė V. S. galvojo, kad regėjimo sutrikimas, kuris buvo rastas, tikriausia bus dėl akomodacinių dalykų, galėjo būti funkcinės kilmės. Ambulatorinėje kortelėje yra pažymėta, kad po dviejų mėnesių regėjimo aštrumas buvo normalus, V. S. gali galvoti, kad tai funkcinis sutrikimas. Nėra konkrečios patologijos, tai praeinantis dalykas, gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, dėl kokių konkrečiai, atsakyti negali. V. S. nustatė regos aštrumo sumažėjimą, bet tai nėra visiškai objektyvu, tai pacientės atsakas į rodomus ženklus.
Medžiagos Nr. 12-At-02678-11 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą duomenimis D. A. 2011-06-29 kreipėsi dėl to, kad 2011-06-29, apie 15-15.15 val., ji išeidama iš laiptinės susidūrė su savo kaimyne, ji užsipuolė plūsti necenzūriniais žodžiais, jai D. A. taip pat atsakė negražiai. Tada kaimynė jai spyrė ir užsidarė laiptinėje. D. A. atidarė laiptinę, pasakė, kad jai reikėtų gydyti psichinę būklę, o ji kibo D. A. į plaukus, pradėjo mušti į veidą ir per galvą, išrovė kuokštą plaukų ir apdraskė. Įvykį matė D. A. uošvis ( l. 3).
Bendrosios pagalbos informacijos registravimo centro duomenimis D. A. dėl to, kad ką tik įvyko konfliktas, muštynės tarp kaimynių, pranešė 2011-06-29, 15.29 val. ( l. 4).
R. N. pareiškimo pirmojo policijos komisariato viršininkui, gauto iš L. N. 2011-06-29 ( l. 8) duomenimis birželio 29 dieną ji išleido į lauką savo katiną, atidarė duris. Tuo metu iš 54 buto išlėkė jauna moteriškė ir ją puolė, kad atidarė duris. Ji trinktelėjo, durys sudavė R. N. per ranką. Moteris pradėjo mušti R. N., griebti už plaukų, mušti per veidą. R. N. stūmė ją nuo savęs, ji ištempė R. N. į lauką. Moters šešuras, būdamas balkone, liepė jai sustoti, tik tada ją paleido ( l. 5).
Bendrosios pagalbos informacijos registravimo centro duomenimis R. N. dėl konflikto tarp kaimynių – kaimynė prispaudė pranešėjai ranką ir dar užpuolė, pranešėja nori rašyti pareiškimą, bet pati į PK nuvykti negali, serga skleroze, senyva, registruotas 2011-06-29, 15.35 val. ( l. 9).
N. A. patikslinimo duomenimis 2011-06-29, apie 15.00 val., jis buvo namuose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Išgirdęs triukšmą išėjo į balkoną, ten pamatė, kad R., gyvenanti 63 burte, tempia už plaukų Danguolę. N. A. suriko ant jos, išbėgo į lauką, tuo metu jau ją paleido. N. A. nematė, kad Danguolė muštų R. į veidą ( l. 11-12).
J. M. patikslinimo duomenimis 2011-06-29, apie 15.00 val., jis buvo bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Išgirdo, kad lauke kažkas triukšmauja. Pro virtuvės langą pamatė R. ir D.. R. viena ranka tempė Danguolę, už kur ją buvo paėmusi, tiksliai neprisimena, o kita ranka daužė. Matė suduotus apie 2-3 smūgius. Prie lango buvo apie 5-10 sekundžių, kadangi pradėjo verkti vaikas, nuėjo į kitą kambarį (l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, vertindamas tarpusavyje prieštaraujančius kaltinamųjų ir privačių kaltintojų parodymus, tiki ir remiasi jais tiek, kiek jie yra patvirtinti kita bylos medžiaga.
D. A., duodama parodymus apie konfliktą su R. N., paaiškino, kad iš pradžių kilo žodinis konfliktas, po ko R. N. jai pirma spyrė ir užsidarė laiptinėje, D. A., norėdama jai pasakyti, kad pastaroji gydytųsi, įkišo galvą į laiptinę, tuo metu ją R. N. stvėrė už plaukų. D. A. R. N. tampė už plaukų po stogeliu. D. A. tik gynėsi.
Priešingai, R. N. paaiškino, kad pirmoji fizinę jėgą panaudojo D. A. – spyrė į duris, jomis privėrė R. N. ranką. Būdama jaunesnio amžiaus, mušė R. N., kaip norėjo.
Tuo būdu, tiek D. A., tiek R. N. patvirtino buvus tarpusavio konfliktą, fizinio smurto naudojimą, tačiau, nurodydamos patirtą smurtą, neigė vartojusios jį pačios.
Specialistų, atlikusių D. A. ir R. N. apžiūrą, išvadų duomenimis, tiek D. A., tiek R. N. patyrė sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, 2011-06-29.
Teismas neturi pagrindo netikėti specialistų išvadų, kuriomis objektyviai nustatyti D. A. ir R. N. padaryti sužalojimai, duomenimis. Teismas atmeta tiek D. A., tiek R. N. parodymus, kad jos nevartojo smurto, kadangi tokie parodymai prieštarauja tiek minėtoms specialistų išvadoms, tiek pranešimų bendrosios pagalbos centrui, kuriam apie įvykį pranešė abi pareiškėjos, duomenimis, tiek liudytojų N. A., J. M., M. K., L. N. parodymams.
Teismas pažymi, kad viso konflikto tarp D. A. ir R. N. liudininkų nėra. M. K. parodė mačiusi, kaip R. N. stovėjo tarpduryje. Po kiek laiko išėjo kita moteris, D. A., ji greitai nuėjo į priekį, prie kitos laiptinės apsisuko, grįžusi atgal uždarė, atidarė duris, spyrė koja. D. A. išėjo per tas pačias duris, kur stovėjo R. N.. R. N. stovėjo, ranka laikė duris, D. A. uždarė duris. R. N. laikė duris, o D. A. sudavė smūgį koja R. N.. Jos abi užėjo į laiptinę, uždarė duris, kas už jų vyko, M. K. nematė.
J. M. paaiškino, kad jis žiūrėjo 2-3 sekundes, matė, kaip viena kitą laiko ir daužo per galvą. R. N. laikė D. A. už plaukų kaire ranka, dešine daužė galvą, J. M. matė du, tris smūgius. Kad D. A. būtų trenkusi, nematė, ji bandė ištraukti savo galvą.
N. A. paaiškino, kad tuo metu, kai jis išėjo į balkoną, R. N. kaire ranka sugriebė D. A. už plaukų ir tempė, o dešine ranka mojavo. Dešine ranka sudavė smūgį D. A., į kur, tiksliai nurodyti negali. D. A. tuo metu šaukė, kad paleistų plaukus, jai ant dešinio peties buvo rankinė. Kai N. A. atidarė duris, jos atsiskyrė.
Liudytojai, tiesiogiai nedalyvavę įvykyje, L. N., R. B., A. V., patvirtino girdėję apie sumušimus iš jiems tai pasakiusių asmenų. L. N. paaiškino, kad jai mama pasakojo, kad D. A. kumščiais jai sumušė krūtinę, taip pat sumušė ją kojomis. R. B. ir A. V., policijos pareigūnai, paaiškino, viename bute moteris aiškino, kad ją sumušė kita, kitame bute – kad, priešingai, sumušė ją.
Teismas vertindamas bylos duomenų visumą, remiasi liudytojų parodymais, kadangi šie atitinka objektyviems duomenims – nustatytiems sužalojimams, o D. A. ir R. N. parodymus apie tai, kad jos pačios nevartojo smurto, atmeta. Aplinkybė, kad liudytojai matė ne visą konfliktą, o tik atskirus momentus, ar tik girdėjo apie jį, šios išvados nekeičia.
Aplinkybė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto 2011-06-30 išvadoje Nr. G 2009/11(01), aprašomojoje specialisto išvados dalyje, nurodomos įvykio aplinkybės: 2011-06-29, apie 16.00-16.30 val., Minties g. 32, prie 63 buto, namo laiptinėje, kaimynė D. A. iš 54 buto užsipuolusi, pradėjo mušti rankomis krūtinę, galvą, spardė kojas, privėrė durimis dešinę plaštaką, tampė už plaukų; nuo smūgių buvo parkritus ant laiptinės aikštelės, buvo be sąmonės, - nevertintina paneigiančia R. N. parodymų teisingumą.
Pranešimo apie įvykį laikas yra užfiksuotas objektyviai: tiek D. A., tiek R. N. telefonu pranešė apie įvykį, pranešimai registruoti 2011-06-29, 15.29 val., 15.35 val. Vieta, kurioje buvo konfliktas, taip pat nustatyta tarpusavyje sutampančiais D. A., R. N., M. K., N. A., J. M. parodymais – Vilniuje, prie Minties g. 32 namo laiptinės. Teismas atkreipia dėmesį, kad R. N. yra senyvo amžiaus, rusakalbė, įvykio aplinkybių specialisto tiriami asmenys raštu nenurodo, jokių duomenų apie kitoje vietoje, kitu laiku buvusį konfliktą nei D. A., nei R. N. nenurodė, todėl vertina specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodytą aplinkybę, jog įvykis buvo apie 16.00-16.30 val., Minties g. 32, prie 63 buto, namo laiptinėje, kaip netikslumą, neįtakojantį parodymų teisingumo. Taip pat teismas daro išvadą, kad konflikto laikas, nurodytas R. N. pareiškime, tikslintinas.
Apklaustos teisiamajame posėdyje D. A. ir R. N. tiksliai nenurodė joms padarytų sužalojimų mechanizmo.
D. A. paaiškino, kad ji atidarė laiptinės duris, įkišo galvą, tuo momentu R. N. ją stvėrė už plaukų, pradėjo tampyti į visas puses. R. N. kaire ranka tampė D. A. už plaukų, o dešinės rankos kumščiu smūgiavo jai per galvą. R. N. jai sudavė į antakį, galimai žiedu. R. N. veržėsi prie D. A., smūgiavo, D. A. ją laikė. R. N. D. A. padarė mėlynę, dešine ranka sudavė D. A. į kairę akį, kaire ranka tampė plaukus, dešine ranka smūgiavo. Kai D. A. pakėlė galvą, jai sudavė tiesiai į akį. Kiek smūgių sudavė, neskaičiavo, sudavė 6 ar 7, ar 8 smūgius į galvą. Prieš pat konfliktą R. N. spyrė D. A., tuo sužalojimų nepadarė.
R. N. paaiškino, kad D. A. koja spyrė į duris, kurias R. N. laikė atidarytas. D. A. kaip norėjo, taip ją mušė. R. N. padarytos kraujosruvos krūtinės ląstos srityje, mėlynės atsirado, kadangi ją sumušė, mušė rankomis, kumščiu, laikė už marškinėlių ir mušė. R. N. stovėjo, laikė dešine ranka praviras duris, D. A. pribėgo, sudavė smūgį koja į duris, tuo metu, kai ji spyrė, durys prispaudė R. N. dešinę ranką. Po to D. A. atidarė duris, iš nugaros spyrė R. N. į dešinę koją, spyrė į šlaunį, dešinės pusės sėdmenis ne vieną kartą. D. A. sudavė R. N. ne vieną smūgį, mušė ją ir rankomis ir kojomis, į krūtinės ląstą, koją, nugara buvo sužeista, veidas, rankos sužalotos. Tai D. A. padarė ir rankomis, ir kojomis, smūgių R. N. neskaičiavo.
Apklausti teisiamajame posėdyje specialistai konkretizavo trauminių poveikių, kuriais buvo padaryti sužalojimai D. A. ir R. N., skaičių.
Specialistas V. K. paaiškino, kad D. A. apžiūros metu išoriškai buvo nustatytos trys žymės: dvi kraujosruvos ir vienas odos nudrėskimas. Kadangi kraujosruvos buvo viena šalia kitos, vienoje srityje, kairės akies voko išorinėje dalyje, jos gali būti padarytos vienu arba dviem trauminiais poveikiais. Odos įdrėskimas padarytas kitoje srityje - kairėje pažandinėje, jis padarytas vienu trauminiu poveikiu. Kraujosruvos yra smulkios, jos galėjo atsirasti dėl sugriebimo pirštais, užteko ir vieno trauminio poveikio. Nuo smūgio kumščiu, jos būtų žymiai didesnės. Odos įdrėskimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, galėjo atsirasti nuo įdrėskimo nagu. Kaklo raumenų patempimą D. A. galima įvardinti atskiru sužalojimu. Šis sužalojimas padarytas tempimo jėgai paveikus kaklo raumenis, galėjo būti padaryta ir įvykio metu. Grumtynių metu galva galėjo būti palenkta į priekį, sužalojimas galėjo būti padarytas tempiant galvą į priekį. Galėjo pakakti vieno trauminio poveikio, palenkimo į priekį arba į šoną, galimas ir tempiant už plaukų.
Specialistė J. G. – Dorošenko paaiškino, kad R. N. buvo nustatyti trys odos įdrėskimai ir vienas nubrozdinimas kaktoje. Vienas odos įdrėskimas – dešinėje kaktos pusėje, du odos įdrėskimai ir vienas nubrozdinimas – kairėje kaktos pusėje. Pagal sužalojimų formą, dydį, jie gali būti atsiradę nuo pirštų nagų poveikio, sugriebus veidą piršais. Įdrėskimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dvejais trauminiais poveikiais, nes yra skirtingose kaktos vietose, vienas – dešinėje kaktos pusėje, trys - kairėje. Analogiškas odos įdrėskimas, būdingas apdraskymui nagais, yra dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, jis padarytas vienu trauminiu poveikiu. R. N. taip pat nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje ir poodinė kraujosruva nugariniame paviršiuje. Neatmestina galimybė, kad sužalojimo mechanizmas atitinka R. N. nurodytas aplinkybes, kad ranka buvo prispausta durimis, staktos briauna galėjo padaryti odos įdrėskimą, smūgis išprovokavo poodinę kraujosruvą. R. N. padarytos dvi poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos srityje. Jos padarytos dviem trauminiais poveikiais, tai galėjo būti kumštis, koja, ar kažkoks kitas, ribotą paviršių turintis daiktas. Odos nubrozdinimas nugaros pusėje, apatinėje dalyje, pereinantis į juosmenį, yra slystantis, dinaminis poveikis iš apačios į viršų, padarytas ribotu, mažą kontaktinį paviršių turinčiu, kažkokiu smailu daiktu, į sužalojimą nagu nepanašu. R. N. apžiūros metu nustatytos trys poodinės kraujosruvos dešinio kelio vidiniame paviršiuje. Galima spręsti, kad jos atsirado vieno ar trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas vidinėje užpakalinėje pusėje galėjo būti padarytas smūgiu koja.
Abejonės, kurių negalima pašalinti išnaudojus galimybes papildomiems įrodymams surinkti, aiškintinos kaltinamojo naudai. Teismas, vertindamas, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog tiek D. A., tiek R. N. buvo padaryta daugiau trauminių poveikių, nei nustatyta objektyviais duomenimis – specialistų išvadomis, iš kaltinimų pašalina smūgius, kurių padarymas neįrodytas.
Teismas daro išvadą, kad D. A. parodymais, patvirtintais N. A., J. M. parodymais, specialisto V. K. išvados ir paaiškinimo duomenimis, nustatyta, kad R. N. spyrė D. A., ne mažiau dviejų kartų sudavė jai ranka į galvos sritį, tempė D. A. už plaukų, tuo sukeldama D. A. fizinį skausmą, padarydama dvi kraujosruvas kairės akies srityje, odos nudrėskimą kairėje pažandinėje srityje, kaklo raumenų patempimą, nežymiai sutrikdė D. A. sveikatą. Kaltinimas R. N. tikslintinas.
Taip pat R. N. buvo kaltinama tuo, jog sutrikdė D. A. regėjimą. Teisiamajame posėdyje apklausti specialistai V. K., J. G. – Dorošenko, V. S. paaiškino, kad D. A. akių traumos nebuvo nustatyta, trumpalaikis regėjimo sutrikimas, trumparegystė, specialistų paaiškinimais, buvo funkcinės kilmės, jo priežastis nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, aplinkybė, kad R. N. sutrikdė D. A. regėjimą neįrodyta, todėl iš kaltinimo šalintina. Veikos kvalifikavimui tai įtakos neturi. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. N. sukėlė D. A. skausmą, ją nežymiai sužalojo, jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Teismas daro išvadą, kad R. N. parodymais, patvirtintais M. K., taip pat ir N. A., J. M., mačiusių susikibusias D. A. ir R. N., parodymais, specialistės J. G. – Dorošenko išvados ir paaiškinimo duomenimis nustatyta, kad Danguolė A. R. N. durimis privėrė dešinę plaštaką, ne mažiau dviejų kartų griebė ranka jai už veido, griebė ranka jai už dešinio dilbio, du kartus sudavė jai į krūtinės ląstą, spyrė į dešinio kelio vidinę pusę, tuo padarydama R. N. tris odos įdrėskimus ir nubrozdinimą kaktoje, odos įdrėskimą dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą ir odos įdrėskimą dešinėje plaštakoje, dvi poodines kraujosruvas krūtinės ląstos dešinėje pusėje, tris poodines kraujosruvos dešinio kelio sąnario srityje, tuo nežymiai sutrikdė R. N. sveikatą. Kaltinimas D. A. tikslintinas.
Taip pat D. A. buvo kaltinama tuo, jog padarė R. N. odos nubrozdinimą nugaroje. Specialistė J. G. – Dorošenko paaiškino, kad odos nubrozdinimas nugaros pusėje, apatinėje dalyje, pereinantis į juosmenį, yra linijinis. Tai slystantis, dinaminis poveikis iš apačios į viršų, padarytas ribotu, mažą kontaktinį paviršių turinčiu, kažkokiu smailu daiktu, į sužalojimą nagu nepanašu. Teisiamojo posėdžio metu daiktas, kuriuo R. N. galimai padarytas odos nubrozdinimas nugaros pusėje, nenustatytas. Kadangi kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, aplinkybė, kad D. A. padarė nubrozdinimą R. N. nugaros pusėje - kuo, neįrodyta, todėl iš kaltinimo šalintina. Veikos kvalifikavimui tai įtakos neturi. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. A. nežymiai sužalojo R. N., jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
D. A. pareiškė ieškinį dėl 141,37 Lt dydžio turtinės ir 3000 Lt dydžio neturtinės žalos, prašė atlyginti 2000 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti ( b. l. 1-2).
Turtinei žalai pagrįsti teisiamajame posėdyje D. A. paaiškino, kad jai buvo daryta kompiuterinė galvos tomografija, ji kainavo 71,37 Lt, specialisto apžiūra kainavo 65 Lt, 5 Lt – banko mokesčiai. Taip pat D. A. nurodė, kad išlaidos advokato pagalbai jai kainavo 2000 Lt.
UAB Medicinos diagnostikos centro 2011-06-30 kvito ir sąskaitos Nr. MDC – 770766 duomenimis už atliktą smegenų kompiuterinę tomografiją sumokėta 71,37 Lt ( b. l. 3, 4).
2011-07-07 nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus duomenimis VTMT pervesti 65 Lt, komisinis mokestis – 5 Lt ( b. l. 5).
Pinigų priėmimo 2011-07-12 kvito Nr. 620713 duomenimis advokatei S. Naidenko sumokėta 1000 Lt ( b. l. 7).
Swedbank sąskaitos išrašo informacija D. A. 2011-09-10 sumokėjo Svetlanai Naidenko 1000 Lt už atstovavimą byloje ( b. l. 116).
D. A. prašė priteisti 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškime D. A. nurodė, kad dėl R. N. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, stresą, kuris atsiliepė sveikatai, tai yra pažymėta ir specialisto išvadoje.
Teisiamajame posėdyje D. A. nurodė, kad neturtinę žalą ji patyrė dėl to, kad R. N. įžeidinėjo ją ir vaiką, bijodama, kad R. N. neužpultų ir vaiko, D. A. turėjo jį vedžioti į kiemą, D. A. gydėsi nuo depresijos, išgėrė kursą vaistų nuo nerimo, stresinės būsenos, po sumušimo ji porą dienų gulėjo lovoje, jai svaigo galva, bijojo išeiti į lauką. Neturtinę žalą patyrė dėl sumušimo, dėl streso. Buvo sugadintos visos vasaros atostogos. D. A. negalėjo skaityti, neparuošė vaiko mokyklai. Iki rugsėjo pabaigos negalėjo nei skaityti, nei žiūrėti televizoriaus. Jaučia gėdą prieš kaimynus.
Ieškiniui dėl neturtinės žalos pagrįsti D. A. pateikė dokumentus.
Specialisto 2011-07-07 išvados Nr. G 2054/11(01) duomenimis D. A. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
VšĮ Antakalnio poliklinikos 2011-11-11 išrašo iš D. A. ambulatorinės kortelės duomenimis 2011-06-29, 17.50 val., konsultuota neurologo. Diagnozė: veido paviršinis sužalojimas. Kadangi buvo pykinimas, galvos svaigimas, paskirta galvos KT. 2011-07-01 atsirado regėjimo sutrikimai: neryškiai mato, nuolatinis pykinimas. 2011-07-01 oftalmologo konsultacija: V OD 0,66 OS 0,7. Pacientę pykina, vemia, ypač, kuomet pašviečia į akis, išprovokuoja vėmimą, žiaukčiojimą. Diagnozė: myopia (trumparegystė) (akomodacinis sutrikimas?), pakartotinė oftalmologo konsultacija 2011-09-21, diagnozė – akys sveikos ( b. l. 70).
Išrašo iš D. A. asmens sveikatos istorijos duomenimis 2011-07-04 D. A. lankėsi pas gydytoją neurologę I. P.. Diagnozė: būklė po veido sumušimo, kaklo raumens patempimo. Reakcija į stresą. D. A. 2011-07-07 lankėsi pas gydytoją psichoterapeutą V. Š.. Pykina, norisi vemti, norisi verkti ( b. l. 71-72, 91).
R. N. D. A. ieškinio nepripažino.
R. N. pareiškė ieškinį dėl 193 Lt dydžio turtinės ir 5000 Lt dydžio neturtinės žalos (b. l. 20-22, 115). Turtinei žalai pagrįsti R. N. paaiškino, kad ji mokėjo už medikų apžiūrą, poliklinikoje taip pat sumokėjo už pažymą. R. N. paaiškino, kad ji patyrė išlaidas transportui: važiavo į komisariatą, paliko pareiškimą, kiek kartų ten buvo, neatsimena. Po to važiavo į savivaldybę dėl teisinės pagalbos, vieną kartą vyko užsiregistruoti, kitą kartą pasakė pateikti pažymas. Nurodė, kad reikia pažymos iš mokesčių inspekcijos, vyko į mokesčių inspekciją. Kai gavo pažymą, vėl vyko į savivaldybę, ten davė nukreipimą juridinei konsultacijai. Ten nuvykus, važiavo į Sodrą, po to vėl į savivaldybę dėl pensijos padidinimo. Po to vėl vyko į juridinę konsultaciją. Po konsultacijos vyko susitikti su advokate, su ja buvo susitikusi du kartus, abu kartus reikėjo vykti. Taip pat R. N. vyko į teismo posėdžius, kiek buvo teismo posėdžių, tiek kartų važiavo. R. N. buvo nuvykusi į polikliniką, jai paskyrė gydymą, kelias pirmas dienas 2-3 kartus per dieną vyko į procedūras. Taip pat buvo skirtas gydymas lapkričio 3-25 d. Kai R. N. vyko specialisto apžiūrai, ten pasakė, kad reikės apmokėti pavedimu, važiavo apmokėti. Į apžiūrą vyko kartu su dukra. 2011-06-30 nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus duomenimis VTMT pervesta 80 Lt, komisinis mokestis – 5 Lt ( b. l. 48). Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.7.)-S-2290-11 duomenimis R. N. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka 2011 m. liepos 25 d. ( b. l. 24-26). VšĮ Antakalnio poliklinika 2011-11-14 kvito duomenimis sumokėta 12 Lt suma ( b. l. 69). R. N. pateikė Vilniaus miesto viešojo transporto vienkartinius bilietus: 1 Lt vertės – 83 vnt., 1,25 Lt vertės – 1 vnt., 2 Lt vertės – 2 vnt., 2,50 Lt vertės – 2 vnt. ( b. l. 102-104). R. N. prašė priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pareiškime R. N. nurodė, kad dėl įvykio patyrė labai didelį stresą, emocinę depresiją, ją paniekino, pažemino, įžeidė ir pakirto pasitikėjimą savimi, ji kentė fizinius skausmus, iki šiol kankina nemiga, kiti nepatogumai, dėl kūno sužalojimo sumažėjo bendravimo galimybės ( b. l. 20-22). Teisiamajame posėdyje R. N. paaiškino, kad patyrė žalą, gydosi iki šiol, taip pat patyrė stresą, ją sumušė į anūkes tinkanti moteris. Iki šiol nepasveiko. Dešinė koja buvo sumušta įvykio metu, ji labai silpna. Neturtinę žalą patyrė dėl to, kad buvo sumušta, pablogėjo sveikata, ją pažemino, labai blogai jaučiasi, patyrė nervinį stresą. Jai tai buvo siaubingas įvykis – sumušti seną moterį. Specialisto 2011-06-30 išvados Nr. G 2009/11(01) duomenimis R. N. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. VšĮ Antakalnio poliklinikos 2011-09-26 išrašo iš medicininių dokumentų duomenimis R. N. 2011-07-26 kreipėsi į šeimos gydytoją dėl stiprių skausmų juosmens-kryžkaulio srityje, galvos skausmų. Diagnozė: diskogeninė juosmens-kryžkaulio radikulopatija, L₅-S₁ disko išvarža, nerimo paroksizmai (b. l. 49, 90). VšĮ Antakalnio poliklinikos išrašo iš medicininių dokumentų duomenimis R. N. buvo taikyta ambulatorinė reabilitacija laikotarpiu 2011-11-03 – 2011-11-21. Ligos anamnezė: serga apie 4 metus, skausmas paūmėjo prieš 2 mėnesius. Diagnozė; lėtinė diskogeninė radikulopatija, paūmėjimas L5-Si disko išvarža ( b. l. 110). Danguolė A. R. N. ieškinio nepripažino. D. A. ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas, ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies. R. N. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkintinas iš dalies. D. A. pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog patyrė 141,37 Lt dydžio išlaidas – kompiuterinei tomografijai bei specialisto apžiūrai apmokėti. Teismas pripažįsta, kad šios išlaidos susijusios su R. N. veika, todėl pripažintinos turtine žala, jų dydis įrodytas, ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas. R. N. pateikė dokumentus, kuriais ji grindė reikalavimą atlyginti 193 Lt dydžio išlaidas – specialisto apžiūrai, išrašui iš medicininių dokumentų gauti, transporto išlaidoms apmokėti. Teismas daro išvadą, kad su D. A. veika yra susijusi dalis šių išlaidų. Teismas pripažįsta, kad R. N. išlaidos specialisto apžiūrai, 85 Lt, susijusios su D. A. veika, pripažintinos turtine žala. Specialistės J. G. – D. paaiškinimais vėlesnis gydymas, patvirtintas R. N. pateiktais išrašais iš medicininių dokumentų, nėra susijęs su patirtu nežymiu sveikatos sužalojimu. Teismas neturi pagrindo netikėti specialistės išvada, todėl nepripažįsta 12 Lt, 2011-11-14 išlaidų už išrašą iš medicininių dokumentų, turtine žala dėl D. A. veikų. Teismas vertina, kad dalis R. N. išlaidų, patirtų viešojo transporto paslaugoms apmokėti, yra susijusios su D. A. veika. Teismas vertina, jog R. N. paaiškinimai, kad ji vyko į policijos komisariatą, specialisto apžiūrai, apmokėjo už apžiūrą pavedimu, ne vieną kartą turėjo išvykti dėl teisinės pagalbos – užsiregistruoti, pateikti dokumentus, gauti nukreipimą, du kartus turėjo vykti pažymų, du kartus vyko susitikti su advokate, vyko į teismo posėdžius, specialisto apžiūrai vyko su dukra, kuri ją lydėjo, patvirtinti dokumentais ir bylos duomenimis, šios išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla, D. A. veika, todėl pripažintinos turtine žala, tenkintinos 32 Lt sumai. Teismas, remdamasis specialistės J. G. – Dorošenko paaiškinimais, jog vėlesnis gydymas nėra susijęs su patirtu nežymiu sveikatos sužalojimu, taip pat nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kitos išlaidos transportui susijusios su nagrinėjama byla, jų nepripažįsta turtine žala. R. N. ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies – 117 Lt sumai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė : ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. D. A. nusikaltimu patirtos neturtinės žalos dydį pagrindė patirtu fiziniu skausmu, dvasiniu sukrėtimu, stresu, kuris atsiliepė sveikatai, gėda, jaučiama prieš kaimynus. Taip pat D. A. nurodė, kad neturtinę žalą ji patyrė dėl to, kad R. N. įžeidinėjo ją ir vaiką, sutriko D. A. regėjimas, ji negalėjo paruošti vaiko mokyklai, skaityti, žiūrėti televizoriaus. Teismas vertina, kad tik dalis argumentų, kuriais D. A. grindžia patirtos neturtinės žalos dydį, yra susiję su nagrinėjama byla, taip pat patvirtinti objektyviais duomenimis. R. N. šioje byloje nėra kaltinama D. A. ir jos sūnaus įžeidimu, todėl šis D. A. argumentas nesusijęs su nagrinėjama byla. Bylos nagrinėjimo metu, apklausus tris specialistus, negauta duomenų, kad trumpalaikis regėjimo sutrikimas, nustatytas D. A., buvo susijęs su R. N. veika, todėl šis argumentas bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, atmestinas. Teismas daro išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, jog D. A. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo jautė skausmą, dvasinį sukrėtimą, stresą, pažeminimą, jai buvo padaryta neturtinė žala. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertina, kad nusikalstama veika buvo padaryta žala D. A. sveikatai – nežymiai sutrikdyta jos sveikata, bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai – sužalojimai padaryti veido srityje, taip pat padarytas kaklo raumenų patempimas. Neturtinė žala šioje byloje padaryta R. N. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, tarpusavio konflikto metu. D. A. nedirba, R. N. – pensininkė, padarytos turtinės žalos dydis nežymus. R. N. prašė priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. R. N. nusikaltimu patirtos neturtinės žalos dydį pagrindė dėl įvykio patirtu labai dideliu stresu, emocine depresija, paniekinimu, pažeminimu, įžeidimu ir pasitikėjimo savimi pakirtimu, fiziniu skausmu, po įvykio kankinama nemiga, kitais nepatogumais, dėl kūno sužalojimo sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis. Taip pat R. N. nurodė, kad neturtinę žalą ji patyrė dėl to, kad po įvykio ji gydosi iki šiol, patyrė stresą, nes ją sumušė į anūkes tinkanti moteris, šis įvykis jai buvo siaubingas įvykis – sumušti seną moterį. Teismas vertina, kad dalis argumentų, kuriais R. N. grindžia patirtos neturtinės žalos dydį, yra nesusiję su nagrinėjama byla, Specialistė J. G. – D. paaiškino, kad R. N. diagnozuota kryžkaulio radikulopatija ir disko išvarža – tai sena stuburo patologija, ji buvo ir iki tiriamo įvykio, kaip sužalojimas nevertinama, paūmėjimas taip pat nevertinamas nustatant sveikatos sutrikdymo mastą. Teismas neturi pagrindo netikėti specialisto išvada, paaiškinimu, todėl daro išvadą kad argumentas, jog R. N. dėl patirtų sužalojimų gydosi iki šiol, nepatvirtintas objektyviais duomenimis. Bylos duomenys patvirtina, jog R. N. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė stresą, pažeminimą, fizinį skausmą, nepatogumus, jai buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala šioje byloje padaryta D. A. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, tarpusavio konflikto metu. R. N. – pensininkė, D. A. – nedirba, yra jauna, sveika, darbinga, padarytos turtinės žalos dydis nežymus. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime byloje Nr. 33/3 suformuluota nuostata, kad vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į apeliacinės instancijos teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo analogiškose bylose. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-875-319/2011, kuriuo S. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiajai priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-534/2011 atmestas nuteistojo pagal BK 140 str. 1 d. skundas. Šioje byloje nukentėjusiajai priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-309/2010 atmestas nukentėjusiojo skundas. Šioje byloje P. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., nukentėjusiojo naudai priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1A-319-417/2007 atmesti nuteistosios I. Z. ir nukentėjusiosios I. J. apeliaciniai skundai. I. Z. šioje byloje nuteista pagal BK 140 str. 1 d., nukentėjusiajai priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-191--448/07 atmestas nuteistojo skundas, iš dalies patenkintas nukentėjusiojo skundas. Šioje byloje A. S.. nnuteistas pagal BK 140 str. 1 d., nukentėjusiajam priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, atlygintinos D. A. ir R. N. dydį, atsižvelgia ir į aplinkybę, kad R. N. padarytų trauminių poveikių kiekis viršija padarytų D. A., į R. N. ir D. A. amžiaus skirtumą – sužalojimai R. N. padaryti ženkliai jaunesnio asmens, tuo, be patirto fizinio poveikio, pensinio amžiaus R. N. padarytas pažeminimas, dėl ko ji patyrė didelį stresą, į aplinkybę, kad dėl senyvo amžiaus kūno sužalojimai R. N. objektyviai sukėlė didesnius fizinius nepatogumus, nei D. A.. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad D. A. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, atlygintina 2500 Lt neturtinės žalos, R. N. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, atlygintina 3000 Lt neturtinės žalos. D. A. prašė išieškoti iš R. N. 2000 Lt advokato paslaugoms apmokėti. Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d. numatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Šio kodekso 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. teismas turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Minėtos įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-410/2008) nuostatos suponuoja, kad gali būti priteisiamas tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) atitinkantis išlaidų advokato darbui apmokėti dydis. Teismas, spręsdamas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo klausimą, atsižvelgia į aplinkybę, kad šios bylos duomenimis tiek R. N., tiek D. A. padarė viena kitai nežymų sveikatos sužalojimą, R. N. šioje byloje teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 24-260, ji yra pensininkė. Teismas, vertindamas R. N. turtinę padėtį, D. A. pareikšto civilinio ieškinio dydį, aplinkybę, kad D. A. pati kaltinama priešpriešiniu privataus kaltinimo skundu, todėl šioje situacijoje galioja ir taisyklė „pralaimėjęs moka“ – atsižvelgiama į bylos rezultatą ( kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009 ir kt.), daro išvadą, kad pareikštas reikalavimas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl tenkintinas iš dalies, 1000 Lt sumai. Kaltinamosios R. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamosios D. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai R. N., atsižvelgia į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę. R. N. neteista (b. l. 88), administracine tvarka bausta 2007 metais ( b. l. 60), į Vilniaus miesto priklausomybės ligų ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašyta ( b. l. 82, 86), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta ( b. l. 84). R. N. teisiama pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą, yra 68 metų amžiaus, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam, taip pat skiriant įpareigojimą, galintį padėti pasiekti bausmės tikslus, teigiamai paveikti jos elgesį. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai D. A., atsižvelgia į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę. D. A. neteista (b. l. 88), bausta administracinėmis nuobaudomis, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 57-59), į Vilniaus miesto priklausomybės ligų ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašyta (b. l. 80, 86), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta ( b. l. 83). D. A. teisiama pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam, taip pat skiriant įpareigojimus, galinčius teigiamai paveikti jos elgesį. R. N., D. A. kardomosios priemonės nepaskirtos, iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtinos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas nusprendžia : R. N. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės apribojimą 4 mėnesiams, uždraudžiant visu laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su D. A.. D. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės apribojimą 4 mėnesiams, uždraudžiant visu laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su R. N., įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. D. A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti, ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisti iš R. N. D. A. 141,37 Lt turtinei žalai atlyginti, 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti. R. N. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš Danguolės A. R. N. 117 Lt turtinei žalai atlyginti, 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš R. N. D. A. 1000 Lt dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. D. A. sveikatos istoriją nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti VšĮ Antakalnio poliklinikai. Medžiagą Nr. 12-At-02678-11 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato prevencijos skyriui, baudžiamojoje byloje paliekant dokumentų kopijas. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą. Teisėja Nijolė Žimkienė