Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

B. S. 1994 m. vasario 16 d., po patėvio A. A. J. mirties, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo įgijo didelį kiekį šaudmenų -116 vienetų 5,6 mm kalibro šovinių ir vieną 7,62 mm kalibro šovinį, kuriuos neturėdamas leidimo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu gabeno iš (duomenys neskelbtini) į Panevėžio mieste esantį butą adresu (duomenys neskelbtini), ir neturėdamas leidimo laikė minėtus šaudmenis šiame bute bei pagalbinėje patalpoje — rūsyje iki 2008 m. vasario 11 d., 14 val., kuomet šaudmenys buvo rasti ir paimti Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

Kaltinamasis B. S. prisipažino kaltu ir parodė, kad jo patėvis A. A. J., kuris gyveno (duomenys neskelbtini) kaime buvo medžiotojas ir SDAALR (savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti) pirmininkas. Turėjo mažo kalibro ir medžioklinį šautuvus, vaikystėje leisdavo pašaudyti. 1994 m. vasario 16 d., po patėvio mirties, jo namuose rado dėžutes su mažo kalibro šoviniais ir vieną didesnio kalibro šovinį. Suprato, kad šoviniai visi yra sportiniai, tik vienas didesnis. Šovinius motinos prašymu išgabeno ir parsivežė į butą Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini). Planavo juos atiduoti draugams medžiotojams, bet jų nesutiko, todėl tebelaikė. Laikydamas šovinius namie, nežinojo, kad pažeidžia įstatymus. Žmona liepė juos išmesti ar perduoti policijai. Tada šovinius išnešė į rūsį ir buvo visai užmiršęs apie juos. 2008 m. vasario 11 d. susipyko su žmona, ji iškvietė policiją ir atidavė šovinius. Policija rado ir signalinį pistoletą. Šį, karo laikų pistoletą, prieš 20 metų paliko senelis, o jis perdirbo į signalinį, kad galėtų pagąsdinti kiškius. Pistoletą laikė maišelyje kartu su šoviniais rūsyje. Mano, kad žmona juos surado rūsyje ir tyčia perdavė policijai, nes paskutiniu metu pykstasi, vyksta skyrybų procesas. Pistoletu ar šoviniais žmonos negąsdino. Mano, kad maišelį iš rūsio parnešė į butą ir padėjo koridoriaus sieninėje spintoje žmona. Žmona yra teismui pateikusi pareiškimą dėl ištuokos ir siekia, kad jai atitektų butas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Liudytoja R. S., kaltinamojo B. S. sutuoktinė, parodė, kad prieš 5-6 metus tarp vyro įvairių įrankių rado pistoletą, o prieš kokius 6-7 metus vyro portfelyje pamatė kelis šovinius. Vyras paaiškino, kad šoviniai skirti fejerverkams šaudyti. Prieš kelis metus išgirdo pranešimą dėl ginklų grąžinimo policijai ir liepė vyrui šaudmenis priduoti. Šaudmenų daugiau nematė, tačiau prieš įvykį vyras pyko ant lojančių šunų, kad trukdo jam miegoti, grasino juos iššaudyti. Tuo metu matė atviras antresolių duris, todėl, jausdama nelaimę, paieškojo ten ginklo ir rado jį, įdėtą į maišelį. Maišelį padėjo į kitą vietą. Prieš mėnesį antresolėse valė dulkes, tuo metu šautuvo ten nebuvo. 2008 m. vasario 11 d. vyras grįžo apie 11 valandą labai girtas ir konfliktavo su kaimynais. Kaimynai iškvietė policiją. Po pusvalandžio atvykus policijai, vyras buvo aprimęs. Jai išvykus, kurį laiką su kaimynais bendravo koridoriuje, jie priekaištavo dėl netinkamo vyro elgesio. Kai grįžo į butą, vyras vėl ėmė siautėti. Vėl iškvietė policiją ir perdavė maišelį su pistoletu ir šoviniais. Nužudyti ar nušauti niekada negrasino, tik paskutinį kartą, t.y., 2008 m. vasario 11 d. užsiminė, kad gali visus iššaudyti. B. S. nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu ir kelia vaidus namuose. Prieš du metus buvo ją sumušęs, todėl buvo padavusi pareiškimą į teismą dėl ištuokos. Vyras trumpam buvo įsidarbinęs, tačiau dabar vėl nedirba, girtuokliauja, todėl 2007 m. gruodžio mėnesį vėl padavė pareiškimą dėl ištuokos.

Panevėžio m. VPK II Policijos komisariato vyr. patrulis D. Ž. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad atvykus pagal iškvietimą į butą (duomenys neskelbtini), buto šeimininkė nurodė, kad matė pas vyrą daiktą panašų į pistoletą ir paprašyta atnešė iš kambario plastikinį maišelį kuriame buvo suvyniotas į pistoletą panašus daiktas bei dėžutės su šoviniais (b.l. 19). Analogiškas aplinkybes savo tarnybiniame pranešime nurodė ir Panevėžio m. VPK II Policijos komisariato tyrėja J. Z. (b.l. 20).

Parodymų patikrinimo vietoje metu B. S. nurodė kelią į namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį. Rūsyje nuvedė prie sandėliuko, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), durų, atrakino jas ir parodė lentyną, ant kurios padėta medinė dėžė su raktais ir įrankiais. Už šios dėžės jis buvo padėjęs raketinį pistoletą ir šaudmenis (b.l. 34-37).

Įvykio vietos apžiūros metu bute (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, buvo rasta į plastikinius maišelius įvyniotas suplyšęs popierinis paketėlis, ant kurio šonų užrašyta „PATRONY“ (šoviniai). Popieriniame paketėlyje yra dvi popierinės mėlynos–raudonos spalvos dėžutės. Ant dėžučių yra užrašai: “PATRONY CELEVYJE“ (tiksliniai šoviniai). Ant dėžučių galų - skaičiai „5,6“. Ant dėžutės užpakalinės pusės yra užrašas „PATRONY VINTOVOČNYJE CELEVYJE, 50 št.“ (šautuvui skirti tiksliniai šoviniai, 50 vnt.). Dėžutėse į dėklus sudėti šoviniai – vienoje yra 50 šovinių, kitoje – 49 šoviniai. Plastikiniame maišelyje taip pat rasta popierinė dėžutė, ant kurios dangčio yra užrašas: „SPORTIVNO OXOTNIČJI, KALIBR 5,6 mm“ (sportinio tipo medžiokliniai, kalibras 5,6 mm.). Dėžutėje 11 vnt. 5,6 mm kalibro šovinių, 1 šovinys automato „AK“ bei viena 5,6 mm tuščia gilzė. Paminėtame plastikiniame maišelyje taip pat rasti 6 vnt. 5,6 mm kalibro šoviniai. Kitame plastikiniame maišelyje yra metalinis vamzdis su kiauryme ir daiktas, panašus į raketinį signalinį pistoletą (b.l. 5-10);

Panevėžio VPK Kriminalistinės policijos komisariato kriminalinės policijos pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktas pistoletas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas šaunamiesiems D kategorijos ginklams. Savadarbis įdėklas pateiktoje būklėje, įdėtas į signalinio pistoleto Nr. ŽI678 vamzdį, šaudyti netinkamas dėl priežasčių, nurodytų tiriamoje dalyje (eksperimentų metu šūvis neįvykdavo, nes daužiklis skelia į šovinio centrą, o ne į kraštą, kas turi būti naudojant 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius). Tyrimui pateikti 116 pirmos rūšies šovinių yra šaudmenys. Pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (22LR) žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti įvairiems graižtviniams ginklams, šaudymui tinkami, tačiau iš pateikto signalinio pistoleto Nr. ŽI678 jais šaudyti negalima. Tyrimui pateiktas vienas antros rūšies šovinys yra šaudmuo – pramoninės gamybos, kovinis, 7,62 mm kalibro, 1943 m. pavyzdžio šovinys „7,62x39“, skirtas įvairiems graižtviniams ginklams. Pateiktas antros rūšies šovinys buvo tinkamas šaudyti, tačiau iš pateikto signalinio pistoleto Nr. ŽI678, šaudyti negalima (b.l.13-16).

Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymoje Nr. (29)9R-784 nurodyta, kad B. S. patėvis A. A. J. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 23)

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Kaltinamasis B. S. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai. Jo išsamų prisipažinimą apie šaudmenų įsigijimą, gabenimą ir laikymą patvirtina byloje esantys įrodymai: liudytojos R. S. parodymai, tarnybinis pranešimas, parodymų patikrinimo vietoje bei įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvada. Privalomo leidimo pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (Žin., 2002, Nr. 13-467) B. S. neturėjo. Šaudmenų, kuriais B. S. disponavo, kiekis yra didelis – tai 116 vnt. 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo pirmos rūšies šovinių ir vienas pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro antros rūšies šovinys. R. S. parodymas, kad B. S. paskutinį kartą grasino visus iššaudyti, atsižvelgiant į skyrybų procesą, šovinių perkėlimą iš rūsio į butą bei tai, kad nei apklausos metu (b.l. 17-18), nei policijos pareigūnams (tarnybinis pranešimas, b.l. 4) apie grasinimus nekalbėjo, vertintinas kritiškai. Taigi, neginčytinai įrodyta, kad B. S., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį šaudmenų. Minėta veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d.

B. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir tai vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

B. S. padarė sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą nuo ketverių iki aštuonerių metų. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas, t.y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 253 str. 2d., sankcijoje nėra. Tačiau teismas, nustatydamas kaltinamajam bausmę, vertina nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei asmenybės pavojingumą. B. S. parsigabeno šovinius namo 1994 metais, t.y., prieš keturiolika metų, po patėvio A. A. J., kuris buvo medžiotojas bei SDAALR pirmininkas, mirties. Ketino juos atiduoti draugams medžiotojams, tačiau tuo metu draugų nesutiko, todėl šoviniai užsiliko pas jį. Šoviniai sportiniai, o ne koviniai, jų paskirtis ne žmonių žalojimui ar žudymui. Laikė keturiolika metų, bet nei karto nepasinaudojo ir negrasino panaudoti, juolab, kad perdirbtas signalinis pistoletas nebuvo tinkamas šaudyti. Kito šaunamojo ginklo, kuriuo galėtų šaudyti minėtais šoviniais, neturėjo, todėl jų panaudoti negalėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad buvo patikrintas tinkamumas tik 31 šovinio (b.l. 15-16). Minėtos nusikaltimo padarymo aplinkybės jį daro mažiau pavojingu, palyginus su rūšiniu tokių nusikalstamų veikų pavojingumu. B. S. brandaus amžiaus (55 metai), augina mažametį vaiką, iki 2008 m. sausio mėnesio dirbo statybininku. Iki šiol teisiamas nebuvo (b.l. 56), administracine tvarka nebaustas (b.l. 64), šaudmenis laikė naiviai manydamas, kad tai nėra nusikalstama veika. Kaltinamojo elgesys teisiamojo posėdžio metu teismui nekelia abejonių jo nuoširdumu. Byloje yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Visa tai rodo, kad kaltinamasis nėra neigiamai orientuota asmenybė, jo pavojingumas nėra didelis. Sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Įvertinus paminėta bei įstatymu nustatyto teisingumo principo viršenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 253 str. 2 d. sankcijoje (BK 54 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

B. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., nubausti laisvės apribojimo bausme 2 (dvejiems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 valandų ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2008 m. vasario 13 d. išbūtą sulaikyme, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – paketą Nr. 1 su 86 šaudmenimis, saugomą Panevėžio m. VPK (b.l. 71) perduoti Lietuvos ginklų fondui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.