Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teistumas neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

II. Byloje surinkti įrodymai

Išvada dėl V. V. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis (duomenys neskelbtini), užgesintu varikliu, šviesos išjungtos. Matomi automobilio (duomenys neskelbtini). Automobilio pavarų dėžė yra mechaninė. Automobilis paliktas ant pirmos pavaros. Automobilio salone, degimo spynelėje nėra automobilio užvedimo raktelių. Automobilio rankinis stabdis yra neužtrauktas. Automobilio salonas yra (duomenys neskelbtini), odinis. Automobilio salono priekyje daiktų nėra, ant galinių sėdynių guli juoda „PUMA“ kuprinė, baltas „(duomenys neskelbtini)“ maišelis, juodos spalvos kompiuterio dėklas, dezodorantas. Už vairuotojo sėdynės, gale matosi įdėta tuščia, galimai alkoholinio gėrimo tara. Šalia ant grindų taip pat guli tuščia, galimai alkoholinio gėrimo tara. Automobilio bagažinėje guli kilimas, lipni juosta, skudurai, virvė, parduotuvės krepšelis prekėms susidėti, rūbai. Daugiau įvykiui reikšmingų objektų nepastebėta. Įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, galimai galėjusios užfiksuoti įvykį (1 t., b. l. 19-27).

Kitų objektų apžiūros protokoluose nurodyta, kad apžiūrėtos tarnybinio automobilio VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidaus vaizdo kameros. Apžiūrimi vaizdo įrašai – „V1722-(duomenys neskelbtini) 240924-194500-195206-20010400.mp4“, „V1722-(duomenys neskelbtini) 240924-195206-201500-20010200 (1).mp4“, „V1722-(duomenys neskelbtini) 240924-195206-201500-20010400.mp4“, taip pat vaizdo įrašai iš BODY kameros – „PSS-20240924-203623UTC+0300.mp4“, „PSS-20240924-195901UTC+0300“ (1 t., b. l. 42-45).

VĮ Regitra išrašo duomenimis automobilis AUDI A6, S6, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam V. V. (1 t., b. l. 34).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad kaltinamajam 2024 m. rugsėjo 24 d. 20.11 val. buvo nustatytas 2,89 promilių girtumas, o 20.29 val. – 2,90 promilių girtumas. Prie patikrinimo akto pridėtas alkotesterio Alcotest patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) bei patikros rezultatai (1 t., b. l. 28-31).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaip minėta, kaltinamasis V. V. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad paprašė pareigūnų perstatyti mašiną į kitą vietą, kur yra kameros, nes ji buvo sudaužyta ir be techninės apžiūros, jie leido. Taip, vairavo išgėręs, bandė prie kamerų pastatyti, kad ji būtų saugioje vietoje ir tik išvažiavus, jie „supakavo“. Dar po to sakė, kad jie nori mašiną nupirkti už 800 Eur. Tai buvo provokacija. Atsakydamas į prokurorės klausimus, nurodė, kad negali pasakyti kiek buvo išgėręs. Buvo taip, kad paprašė, jog draugas pavairuotų, jie važiavo pas tą draugą, kuris sudaužė tą mašiną, bet jo nebuvo. Jis nevairavo, o vairavo draugas, bet privažiavo ir matęs pareigūnus, jis metė jo mašiną, pasakė, kad bijo važiuoti ir pabėgo. Mašiną paliko viduryje kelio, gal 50 metrų atstumu nuo tos vietos, kur buvo sulaikytas. Jis metė mašiną ant gatvės, vyras paėmė ir vairavo mašiną iki „(duomenys neskelbtini)“. Draugai nuėjo pakalbėti su apsauga, atėję pasakė, kad čia, kur pastatė mašiną, kamerų nėra, kameros apšviečia gal tik 4 mašinas ir tuomet nusprendė perstatyti ten kur matoma, bet paprašė pareigūnų. Tuo metu, kai nuvairavo mašiną iki „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės, jau buvo išgėręs. Gėrė degtinę, tačiau kiek išgėrė negali pasakyti, nes ne vienas buvo, gal 300-400 ml. Norėjo pastatyti mašiną saugioje vietoje, kad ji nebūtų apvogta, jos priekis buvo sudaužytas. Vyras supranta, kad negalėjo vairuoti, bet mašina stovėjo viduryje kelio, negalėjo nieko iškviesti, todėl padarė klaidą, vairavo išgėręs. Pripažįsta, kad vairavo išgėręs. Gailisi, kad atsisėdo už vairo, tiesiog norėjo padaryti gerą darbą.

Teismas nustatė, kad kaltinamojo V. V. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: liudytojų A. J. ir L. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitų objektų apžiūros protokolais, neblaivumo nustatymo aktu, ir kita rašytine bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog V. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Taigi, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir / ar atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, veikiant tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neteistas, baustas, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), duomenų apie gydymą psichikos / psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – egzistavimas konstatuojamas tik tuomet, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011). Teismas nustatė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik teisiamojo posėdžio metu, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu davė klaidingus parodymus, kurie neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Be to, nėra duomenų, rodančių, kad kaltinamasis kažkaip išgyveno dėl savo padarytų veiksmų, kritiškai vertino savo elgesį. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis buvo linkęs minimizuoti savo atliktą nusikalstamą veiką. Taigi, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja kaltinamojo atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes kaltinamasis nuoširdžiai nesigaili. Teismo vertinimu, kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra gana deklaratyvus ir vertintinas labiau kaip siekis sulaukti palankesnės baudžiamojo proceso baigties, iš esmės suprantant, kad baudžiamoji atsakomybė yra neišvengiama.

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, 90 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pažeidė KET, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,89 prom. etilo alkoholio koncentracija, taip pat vairuotas automobilis neturėjo galiojančio draudimo ir techninės apžiūros paso. Nusikaltimas yra pavojingas ir kėlė realią grėsmę tiek paties kaltinamojo, tiek kitų asmenų turtui bei sveikatai ir / ar gyvybei. Tik atsitiktinumo dėka išvengta rimtų pasekmių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo (duomenys neskelbtini).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. V. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši kelių transporto priemonė laikytina nusikaltimo priemone. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra konfiskuotinas.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai, įrašyti į kompaktinę laikmeną, saugomą voke prie pirmojo bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. V. (V. V.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL, t. y. 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti V. V. (V. V.) 60 MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. V. (V. V.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. V. (V. V.) nuosavybės teise priklausantį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. V. (V. V.) nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

V. V. (V. V.) paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašus, įrašytus į kompaktinę laikmeną, saugomą voke prie pirmojo bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 2 (du) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801.Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.