Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-08-06 · Administracinė byla Nr. I-4308-789/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-06
Bylos Nr.
I-4308-789/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03299-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
V. I. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4308-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03299-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Ivetos Pelienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. I. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-09-11 nutartimi (b. l. 31) priėmė pareiškėjos V. I. B. 2014-08-18 patikslintą skundą (b. l. 19–24), kuriame prašoma: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2014-06-03 sprendimą Nr. (6.5)I-5030, 2014-07-11 sprendimą Nr. (6.5)I-6145, 2014-08-04 sprendimą Nr. (6.5)I-6679; 2) įpareigoti Valdybą išmokėti neišmokėtą senatvės ir valstybinės pensijos dalį – 16 671,85 Lt (4 828,50 Eur). Be to, pareiškėja prašo teismo atnaujinti praleistą terminą pateikti skundą Valdybai (b. l. 17–18).

Paaiškino, kad 2010–2011 m. gaudavo pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. sumažintą senatvės pensiją, nes minėtu laikotarpiu pareiškėja dirbo ir turėjo draudžiamų pajamų. Be to, atsižvelgiant į draudžiamąsias pajamas, pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. buvo sumažinta ir nukentėjusių asmenų valstybinė pensija. Nurodė, kad 2014-04-25 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (toliau – ir Skyrius) dėl 2010–2011 m. perskaičiuotų sumažintų valstybinio socialinio draudimo ir nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos grąžinimo. Pareiškėja savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 priimtu nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas), kuriame nuspręsta, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos didesniu mastu nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

Žemesnės instancijos teismas

Atkreipė dėmesį, kad priėmus ir paskelbus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą tikėjosi, jog nepagrįstai didesne apimtimi sumažintos pensijos bus grąžintos gera valia, t. y. nesikreipiant į teismą. Pareiškėjos nuomone, Valdyba 2014-06-03 sprendime neteisingai skaičiuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 str. (iki 2012-12-31 galiojusi redakcija) nustatytą 3 metų terminą, nes joks individualus sprendimas dėl sumažintų pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo nebuvo priimtas. Mano, kad terminas galėtų būti skaičiuojamas nuo Laikinojo įstatymo galiojimo pabaigos (2011-12-31) arba nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ar jo oficialaus paskelbimo (2012-09-21). Pabrėžė, kad į Valdybą dėl neišmokėtų sumų grąžinimo kreipėsi nepraėjus 3 metams nuo minėtų įvykių. Kadangi buvo įsitikinusi, kad termino nepraleido, termino atnaujinti neprašė ir kreipėsi į teismą. Paaiškino, kad 2014-07-21 kreipėsi į Valdybą su prašymu atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-07-07 nutartimi įpareigojo pareiškėją patikslinti savo reikalavimus ir pateikti įrodymus, ar kreipėsi į atsakovę dėl termino atnaujinimo. Nors mano, kad termino nepraleido, tačiau jeigu teismas nespręstų kitaip, prašė terminą atnaujinti atsižvelgiant į nesuprantamą, neaiškų, nesureguliuotą įstatymų taikymą.

Atsiliepimas

Atsakovė Valdyba atsiliepime (b. l. 53–56) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Pensijų įstatymu, o 2010–2011 m. – ir Laikinuoju įstatymu. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą taip pat reglamentuoja Valstybinių pensijų įstatymas. Atkreipė dėmesį, kad Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valdybai.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja apie Skyriaus sprendimus mokėti ne visas paskirtas pensijas sužinojo (turėjo sužinoti) atitinkamai 2010 m. sausio ir vasario mėnesiais, nes Skyrius pirmą sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjai išmokėjo 2010 m. sausio mėnesį, o pirmą sumažintą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją – 2010 m. vasario mėnesį. Valdyba, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėja, kreipdamasi į Skyrių su 2014-04-25 prašymu dėl nuo 2010 m. sausio ir vasario mėnesių negautų senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų dalių išmokėjimo, praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą Valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Valdybai 3 metų terminą. Todėl pasiūlė pareiškėjai iki 2014-07-03 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą Skyriaus sprendimams nuo 2010 m. sausio bei vasario mėnesių mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintas senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensijas praleido dėl objektyvių priežasčių, kurių pagrindu praleistas terminas būtų atnaujintas. Pareiškėjai jokių įrodymų ar paaiškinimų dėl praleisto termino nepateikus, Valdyba 2014-07-11 sprendimu priėmė galutinį sprendimą – atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-04-25 prašymą, kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą.

Atsakovės nuomone, Valdyba 2014-08-04 sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-07-21 prašymą atnaujinti terminą, kaip paduotą praleidus Valdybos nustatytą terminą įrodymams pateikti. Pabrėžė, kad pareiškėja išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nepasinaudojo, nes pareiškėjos reikalavimas dėl pensijų dalies išmokėjimo Valdyboje nebuvo išnagrinėtas, todėl jos reikalavimas įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valdybos, išmokėti neišmokėtų pensijų dalį teisme negali būti nagrinėjamas iš esmės. Valdybos nuomone, pareiškėjos teiginys, kad ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas, atmestinas, kadangi sprendimų pensijų klausimais apskundimo tvarka yra aiškiai sureguliuota įstatymų. Reikšdama reikalavimą dėl skundo padavimo Valdybai termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, kai šio klausimo pagal priskirtą kompetenciją nesprendė Valdyba (nes pareiškėja Valdybai per nustatytą terminą nepateikė įrodymų, patvirtinančių termino praleidimo priežastis), pareiškėja iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją, kuri neįeina į teismo kompetenciją. Paaiškino, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nes priimti tinkamai vadovaujantis teisės aktais ir suformuota teismų praktika. Jeigu pareiškėjos prašymas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautą 16 671,85 Lt senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijų dalį būtų patenkintas, prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2017-01-01.

Atsiliepimas

Atsakovas Skyrius atsiliepime (b. l. 34–39) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjos prašymo įpareigoti išmokėti 16 671,85 Lt neišmokėtas senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalis nutraukti, kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus, todėl nuo to momento ir yra skaičiuojamas 3 metų senaties terminas skundui paduoti. Pareiškėjos skundas, paduotas praleidus įstatymų nustatytus terminus, liko iš esmės neišnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl pareiškėja nelaikoma tinkamai pasinaudojusi teisės aktuose nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir šia tvarka pasinaudoti nebegalima. Pabrėžė, kad pareiškėja nebuvo aktyvi gindama savo pažeistas teises ir per protingą terminą nesikreipė į teismą. Atkreipė dėmesį, kad neaišku, kokiu būdu ir kaip buvo apskaičiuota pareiškėjos prašoma priteisti pensijos nepriemokos suma. Mano, kad ginčijami Valdybos sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies. Bylos dalis nutrauktina. Skundo dalis paliktina nenagrinėta.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėja. Paskirta senatvės pensija 2010–2011 m. buvo mažinama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str., nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija 2010–2013 m. – vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. 2014-04-25 Skyriuje gauti pareiškėjos 2014-04-25 prašymai išduoti pažymą apie pensijų mažinimą ir išmokėti pensijų nepriemoką (b. l. 42–43). Skyrius 2014-05-05 raštu informavo pareiškėją, kad jos prašymą dėl pensijų išmokėjimo persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Valdybai (b. l. 7). Skyrius 2014-05-06 raštu persiuntė pareiškėjos prašymą dėl pensijų išmokėjimo nagrinėti pagal kompetenciją Valdybai (b. l. 44). Skyrius 2014-05-16 raštu informavo pareiškėją apie pensijų mažinimą 2010–2013 m. ir susidariusios nepriemokos dydį (b. l. 8–11). Skundžiamame 2014-06-03 sprendime Valdyba konstatavo, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Valdybos teritorinio skyriaus veiksmus dėl pensijų mokėjimo, nes apie sumažintos pensijos mokėjimą sužinojo atitinkamai 2010 m. sausio ir vasario mėnesiais, kai buvo išmokėta sumažinta senatvės ir valstybinė pensija, todėl pasiūlė pareiškėjai iki 2014-07-03 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 4–6). Ginčijamu 2014-07-11 sprendimu Valdyba atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-04-25 prašymą dėl pensijų nepriemokos išmokėjimo, kaip pateiktą praleidus skundo pateikimo terminą, nes per nustatytą laiką V. I. B. nepateikė įrodymų, susijusių su termino praleidimo priežastimis (b. l. 27). 2014-07-24 Valdyboje gautas pareiškėjos 2014-07-21 prašymas atnaujinti terminą (b. l. 62–63). Valdyba 2014-08-04 sprendimu atsisakė nagrinėti minėtą pareiškėjos 2014-07-21 prašymą dėl termino atnaujinimo, kaip paduotą praleidus Valdybos nustatytą terminą įrodymams pateikti (b. l. 28).

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovė Valdyba ginčijamuose sprendimuose tinkamai nustatė Pensijų įstatymo 45 str. nustatyto 3 metų termino skaičiavimo pradžią, ar teisėtai konstatavo, kad pareiškėja yra praleidusi terminą kreiptis į Valdybą dėl pensijų nepriemokos išmokėjimo, ir ar pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-04-25 ir 2014-07-21 prašymus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valdybai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 konstatavo, kad Pensijų įstatymo 45 str. nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje, o šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Minėtoje nutartyje LVAT taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į Valdybą (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į jos teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į Valdybą diena.

Pareiškėja dėl senatvės ir valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo, į Skyrių kreipėsi su 2014-04-25 prašymu, kuriame suformulavo reikalavimą išmokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. dėl Laikinojo įstatymo taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką ir nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. dėl Laikinojo įstatymo taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 43). Taigi būtent ši data laikytina pareiškėjos kreipimusi į Valdybą Pensijų įstatymo 45 str. bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. prasme. Pagal nuoseklią teismų praktiką Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytas 3 metų terminas senatvės pensijos atžvilgiu šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo pagrindu sumažinta senatvės pensija.

Tačiau situacija dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mažinimo vertintina atskirai. Iš sumažintos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimo metu galiojusio teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais šio įstatymo pakeitimais jos galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). Taigi pareiškėjos teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, skunde apibrėžtas bendru terminu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl kreipimosi į Valdybą aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai.

Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėja apie 2010–2011 m. mokamą sumažintą valstybinę pensiją sužinojo 2010 vasario mėn., kai jai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo pagrindu sumažinta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija. Tačiau apie Laikinojo įstatymo taikymo pratęsimą pagal Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatas pareiškėja galėjo sužinoti tik priėmus atitinkamą įstatymo pakeitimą ir remiantis juo išmokėjus pirmą sumažintą pensiją. Pareiškėja apie jos valstybinės pensijos sumažinimą pagal 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-1821, kuriuo Laikinojo įstatymo taikymas pratęstas iki 2012-12-31, sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. vasario mėnesį, t. y. gavusi pirmą pagal aptartas nuostatas sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2012 m. sausio mėnesį. Todėl akivaizdu, jog 3 metų procesinis terminas dėl Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymų pagrindu 2012–2013 m. susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo 2014 m. pareiškėjai kreipusis į Skyrių, kuris persiuntė prašymą Valdybai, dar nebuvo pasibaigęs. Taigi Valdyba negalėjo atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2014-04-25 prašymo dalies, kurioje prašoma išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2012-01-01, remdamasi tuo, kad praleistas kreipimosi į Valdybą terminas, nes šioje dalyje skundas paduotas nepraleidus kreipimosi į Valdybą termino.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja ginčą ikiteismine tvarka inicijavo praleidusi Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, kiek tai susiję su prašymu išmokėti 2010–2011 m. mažintą senatvės ir valstybinę pensijas, tačiau ji nepraleido termino inicijuoti ginčą dėl 2012–2013 m. mokėtos valstybinės pensijos mažinimo. Pažymėtina, kad toks termino skaičiavimas atitinka taikytiną teisinį reglamentavimą ir neprieštarauja nuosekliai LVAT praktikai tokio pobūdžio bylose (LVAT 2015-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-513-575/2015).

Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 20 p. nustatyta, kad jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 p. nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos (Taisyklių 31 p.).

Minėtas reglamentavimas reiškia, kad, prieš priimdama sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo, Valdyba turi nustatyti terminą pareiškėjui, per kurį šis galėtų nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus. Tik tada, kai per nustatytą terminą nebuvo pateikta paaiškinimų ir / ar įrodymų, pateisinančių termino praleidimo priežastis, arba jei Valdyba mano, kad pateikti paaiškinimai ir / ar įrodymai nėra pakankami svarbioms priežastims pagrįsti, Valdyba turi teisę priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti iš esmės. Pažymėtina, kad skundžiami Valdybos 2014-06-03 ir 2014-07-11 sprendimai buvo priimti laikantis Taisyklių 20 ir 31 p. nustatytos procedūros, kiek tai susiję su prašymu išmokėti 2010–2011 m. mažintą senatvės ir valstybinę pensijas. Jau minėta, kad terminas inicijuoti ginčą dėl 2012–2013 m. mokėtos valstybinės pensijos mažinimo nebuvo praleistas, todėl Valdyba ginčijamuose 2014-06-03 ir 2014-07-11 sprendimuose nepagrįstai konstatavo termino praleidimą šioje dalyje ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-04-25 prašymo dalį, kurioje prašoma išmokėti 2012–2013 m. susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką. Atsižvelgiant į tai, Valdyba įpareigotina iš esmės išnagrinėti pareiškėjos 2014-04-25 prašymo dalį dėl reikalavimo išmokėti 2012–2013 m. susidariusią nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemoką.

Pareiškėja taip pat nesutinka su Valdybos 2014-08-04 sprendimu atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2014-07-21 prašymą dėl termino atnaujinimo, kaip paduotą praleidus Valdybos nustatytą terminą įrodymams pateikti. Pagal Taisyklių 23 p. Valdybos prašomas rašytinis paaiškinimas ar medžiaga, susijusi su skundu, turi būti pateikta per Valdybos nustatytą terminą. Pažymėtina, kad Valdyba 2014-06-03 sprendime pasiūlė pareiškėjai iki 2014-07-03 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Be to, Valdyba minėtame sprendime išaiškino pareiškėjai, kad nustatytu terminu nepateikus įrodymų ar nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, jos prašymas dėl pensijų išmokėjimo bus paliktas nenagrinėtas. Pati pareiškėja pripažįsta, kad 2014-07-21 prašymą dėl termino atnaujinimo Valdybai pateikė pasibaigus Valdybos nurodytam terminui. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad Valdyba 2014-08-04 sprendime pagrįstai rėmėsi Taisyklių 23 p. nuostatomis ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-07-21 prašymą dėl termino atnaujinimo, Valdyboje gautą 2014-07-24, kiek jis susijęs su prašymu atnaujinti terminą skundui dėl 2010–2011 m. sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos paduoti. Kadangi terminas inicijuoti ginčą dėl 2012–2013 m. mokėtos valstybinės pensijos mažinimo nebuvo praleistas, tai Valdyba ginčijamame 2014-08-04 sprendime nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-07-21 prašymą dėl termino atnaujinimo, Valdyboje gautą 2014-07-24, kiek jis susijęs su prašymu atnaujinti terminą skundui dėl 2012–2013 m. sumažintos valstybinės pensijos paduoti.

Kadangi pareiškėja prašo teismo atnaujinti praleistą terminą pateikti skundą Valdybai, teismas vertins, ar yra svarbios priežastys, dėl kurių būtų galima atnaujinti pareiškėjos praleistą Valdybos nustatytą terminą įrodymams ir paaiškinimams dėl termino praleidimo priežasčių pateikti. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad tokį V. I. B. pasirinkimą (pateikti prašymą atnaujinti praleistą 3 metų terminą praleidus Valdybos nustatytą terminą) lėmė jos subjektyvus įsitikinimas, kad Valdyba nepagrįstai konstatavo, jog ji yra praleidusi 3 metų terminą skundui pateikti. Teismo nuomone, pareiškėja nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleido Valdybos nustatytą terminą įrodymams ir paaiškinimams dėl 3 metų termino praleidimo priežasčių pateikti, todėl terminas pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo neatnaujintinas. Atsižvelgiant į tai, Valdyba pagrįstai nepasisakė ir teismas šiame sprendime nevertins pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kurios, jos nuomone, yra svarbios sprendžiant praleisto termino pateikti skundą dėl sumažintos pensijos išmokėjimo paduoti Valdybai atnaujinimo klausimą.

Pareiškėja skunde suformulavo reikalavimą įpareigoti Valdybą išmokėti neišmokėtą senatvės ir valstybinės pensijos dalis – 16 671,85 Lt (4 828,50 Eur). Pažymėtina, kad šiuo reikalavimu pareiškėja iš esmės kelia ginčą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas dėl Skyriaus 2010–2011 m. neišmokėtos senatvės ir valstybinės pensijų dalies privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pagrįstai liko neišspręstas. Kadangi reikalavimas įpareigoti Valdybą išmokėti 2010–2011 m. neišmokėtą senatvės ir valstybinės pensijos dalis pateiktas nepasinaudojus privaloma ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir šia tvarka nebegalima pasinaudoti, nes pasibaigęs įstatymu nustatytas skundo padavimo terminas ir pareiškėjos prašymą dėl jo atnaujinimo atsisakyta spręsti, tai ši bylos dalis nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 8 p.). Tačiau kadangi pareiškėja nepraleido termino inicijuoti ginčą ikiteismine tvarka dėl 2012–2013 m. mokėtos valstybinės pensijos mažinimo, skundo dalis, kurioje prašoma įpareigoti Valdybą išmokėti 2012–2013 m. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, paliekama nenagrinėta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad naikintinos Valdybos 2014-06-03 sprendimo Nr. (6.5)I-5030, 2014-07-11 sprendimo Nr. (6.5)I-6145 ir 2014-08-04 sprendimo Nr. (6.5)I-6679 dalys, kuriose Valdyba neteisingai išsprendė klausimus dėl 2012–2013 m. mokėtos valstybinės pensijos mažinimo. Kita pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 101 str. 8 p., 103 str. 1 p. ir 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos V. I. B. skundą tenkinti iš dalies.

Nutraukti bylos dalį, kurioje prašoma įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmokėti neišmokėtą senatvės ir valstybinės pensijos dalis laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Palikti nenagrinėtą skundo dalį, kurioje prašoma įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmokėti neišmokėtą nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-06-03 sprendimo Nr. (6.5)I-5030, 2014-07-11 sprendimo Nr. (6.5)I-6145 ir 2014-08-04 sprendimo Nr. (6.5)I-6679 dalis, kuriose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konstatavo termino praleidimą, atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą ir spręsti prašymą dėl termino atnaujinimo, kiek tai susiję su prašymu išmokėti neišmokėtą nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš esmės išnagrinėti pareiškėjos 2014-04-25 prašymo dalį dėl reikalavimo išmokėti susidariusią nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasIveta PelienėRasa Ragulskytė-Markovienė