Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

A.Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataiso namų -atvirojoje kolonijoje, teistas 5 kartus:

1) 2005-06-20 Kauno rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 284 str. 1d. - laisvės apribojimu 3 mėn., įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose;

2) 2010-03-10 Kauno rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 284 str. 1d., 180 str. 1d., - terminuotu laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.

3) 2010-05-27 Kauno rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 138 str. 2d. 8p. - terminuotu laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str., 1 d., 4 d., 9 d., pagal 2010-05-27 Kauno raj., apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2010-03-10 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 3 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m.

4) 2010-09-13 Kauno rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 138 str. 2d. 5p., terminuotu laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. pagal 2010-09-13 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirtą bausmė subendrinta su 2010-05-27 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo.

5) 2012-03-05 Kauno apygardos teismo, pagal LR BK 129 str. 1d., terminuotu laisvės atėmimu 11 m. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. pagal 2012-03-05 Kauno apygardos teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2010-09-13 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė 11 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str., 9 d., LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-04-05 iki 2009-06-05 ir visiškai įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2010-09-13 nuosprendį,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d. ir

D.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-03-02 Kauno rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 140 str. 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant 3 mėn. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti registravimąsi darbo biržoje arba pradėti dirbti, neatlygintinai išdirbti 10 val. per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėms. 2012-10-03 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Kauno APT Kauno probacijos skyriaus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. Z. 2010-10-06 apie 15 val., Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje, Vijūkų kaime, E. L. priklausančiame nebaigtame statyti name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su D. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo ir D. K. tariamą teisę atgauti 1151,99 litų skolą iš D. P., iš kurių 150 Anglijos svarų (551,99 litų) priklausė D. K. ir 600 litų priklausė jam, bendrais veiksmais su D. K. rankomis ir kojomis ne mažiau 9 smūgius sudavė D. P. į galvos sritį ir rankas, tuo sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir paėmė nuo palangės D. P. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1600“, - 100 Lt vertės, automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius ir registracijos liudijimą, dėl kurių turtinė žala nepadaryta, odinę piniginę - 200 Lt vertės, su joje buvusiais 30 Lt, vairuotojo pažymėjimu - 98 Lt vertės, metro nuolatiniu elektroniniu bilietu – 520 Lt vertės, Airijos banko AIB kortele, Didžiosios Britanijos banko RBS kortele, Didžiosios Britanijos banko HSBC kortele dėl kurių turtinė žala nepadaryta, kieme sėdo, bei išvažiavo su A. P. priklausančiu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 500 Lt vertės, bei jame buvusiais D. P. priklausančiais daiktais - navigacijos GPS įrenginiu „Tom Tom XL Router“ – 750 Lt vertės, nešiojamu kompiuteriu „HP 5730“ – 1 500 Lt vertės, mobilaus ryšio telefonu „Nokia 1600“ – 80 Lt vertės, A. P. priklausančia automagnetola „Medion“ su garso stiprintuvu – 700 Lt vertės, bei S. P. priklausančia striuke – 100 Lt vertės ir pinigine – 20 Lt vertės, kurioje buvo 40 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. P. 3278 Lt vertės turtinę žalą, bei didelę žalą jo teisėms ir teisėtiems interesams, nukentėjusiajam A. P. 4 200 Lt vertės turtinę žalą, nukentėjusiajam S. P. 160 Lt turtinę žalą, tokiais savo veiksmais panaudodamas fizinę prievartą savavaldžiavo, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d.

Kaltinamasis D. K. 2010-10-06 apie 15 val., Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje, Vijūkų kaime, E. L. priklausančiame nebaigtame statyti name, veikdamas kartu su A. Z. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo ir A. Z. tariamą teisę atgauti 1151,99 litų skolą iš D. P., iš kurių 600 litų priklausė A. Z. ir 150 Anglijos svarų (551,99 litų) priklausė jam, bendrais veiksmais su A. Z. rankomis ir kojomis ne mažiau 9 smūgius sudavė D. P. į galvos sritį ir rankas, tuo sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir paėmė nuo palangės D. P. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1600“, - 100 Lt vertės, automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius ir registracijos liudijimą, dėl kurių turtinė žala nepadaryta, odinę piniginę - 200 Lt vertės, su joje buvusiais 30 Lt, vairuotojo pažymėjimu - 98 Lt vertės, metro nuolatiniu elektroniniu bilietu – 520 Lt vertės, Airijos banko AIB kortele, Didžiosios Britanijos banko RBS kortele, Didžiosios Britanijos banko HSBC kortele dėl kurių turtinė žala nepadaryta, bei bendrininkavo A. Z., kuris sėdo ir išvažiavo su A. P. priklausančiu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 500 Lt vertės, bei jame buvusiais D. P. priklausančiais daiktais - navigacijos GPS įrenginiu „Tom Tom XL Router“ – 750 Lt vertės, nešiojamu kompiuteriu „HP 5730“ – 1 500 Lt vertės, mobilaus ryšio telefonu „Nokia 1600“ – 80 Lt vertės, A. P. priklausančia automagnetola „Medion“ su garso stiprintuvu – 700 Lt vertės, bei S. P. priklausančia striuke – 100 Lt vertės ir pinigine – 20 Lt vertės, kurioje buvo 40 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. P. 3278 Lt vertės turtinę žalą, bei didelę žalą jo teisėms ir teisėtiems interesams, nukentėjusiajam A. P. 4 200 Lt vertės turtinę žalą, nukentėjusiajam S. P. 160 Lt turtinę žalą, tokiais savo veiksmais panaudodamas fizinę prievartą savavaldžiavo, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d.

Kaltinamasis A. Z. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad jau daug laiko praėjo nuo tų įvykių, detalių neprisimena. Prisimena, kad nuvažiavo pas nukentėjusįjį D. draugo automobiliu ir reikalavo, kad šis atiduotų pinigus. Nukentėjusysis tuo metu dirbo kažką namo statybose. Ten dar buvo P.. Jie įėjo į vidų. Pirmas D. paklausė dėl pinigų. D. nuėmė jo akinius ir trenkė į veidą. Tada nukentėjusysis atsitūpė. Po to jis (A. Z.) klausė, kada jam nukentėjusysis grąžins pinigus. Nukentėjusysis sakė, kad ryt grąžins, tačiau jie netikėjo, todėl reikalavo, kad jis duotų automobilį. Nukentėjusysis davė jam savo automobilio raktelius. Jie paklausė jo, ar automobilio dokumentai automobilyje, nukentėjusysis patvirtino tai. Jis vienas tuo automobiliu grįžo namo. Jokių daiktų, buvusių automobilyje, nelietė. Net nežiūrėjo, kokie daiktai ten buvo. Automoiblį pastatė prie namų. Nukentėjusysis jam buvo skolingas 600 Lt ir K. – 600 Lt. Jie su K. atsitiktinai apie tai išsikalbėjo. Neprisiminė, kiek laiko nukentėjusysis jam buvo negrąžinęs skolos. Su nukentėjusiuoju buvo pažįstami iš ankščiau. Sutarė, kad skolą grąžins mėnesio laikotarpyje, tačiau praėjo puse metų. Jis vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į petį. Įvykio metu buvo išgėręs. Su D. P. susipažino prieš 3 metus. Sesers draugė buvo jo žmona, todėl D. P. atvažiuodavo į svečius. Jis jam paskolino pinigus be jokio raštelio. Jis skambino D. P. ir klausė dėl pinigų grąžinimo, jis vieną kartą pakėlė telefono ragelį, o po to jau nekėlė. Suprato, kad negrąžins pinigų. Pripažįsta, kad elgėsi savavališkai. Nukentėjusysis turėjo kaip grįžti iš statybų namo, nes su kitu automobiliu buvo atvažiavęs P. su P.. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Viso sudavė 1-2 smūgius. Jis jokių daiktų iš P. automobilio neėmė, D. K. irgi negalėjo paimti daiktų. Neturėjo daugiau galimybių su nukentėjusiuoju bendrauti, nes jis tuo metu skyrėsi su žmona, todėl žmona nežinojo, kur jis yra. Nukentėjęs važinėdavo dirbti į Angliją. P. buvo girdėjęs, kad jis ieško D. P.. Pats P. ir pasakė, kur D. P. yra.

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad jokių daiktų jis neėmė. Paaiškino, kad su A. susitiko prie parduotuvės ir nutarė nuvažiuoti pas D. P.. Draugas, kurį jis atsitiktinai sutiko, sutiko pavežti. Z. sužinojo, kur yra nukentėjęs. Važiavo keturiese: jis, T., jo draugas ir Z.. Jie su Z. įėjo į namą. Jis (D. K.) paklausė D. P., kada šis grąžins pinigus. Jis atsakė, kad rytoj. Tada jis nuėmė akinius ir trenkė jam. Nukentėjusysis atsitūpė. Po to jis (D. K.) išėjo. Nematė, ką darė A.. Negirdėjo kalbos apie automobilį. Jis sudavė vieną smūgį ir pavadino nukentėjusįjį „gaidžiu“. Jis kai dirbo Anglijoje, atsiuntė pinigus S. P., kad perduotų juos D. P. ir pasakė, kad kai grįš namo ir neturės pinigų, šis turės grąžinti pinigus. Po to kelis kartus kalbėjo su nukentėjusiuoju, kad jis grąžintų pinigus, tačiau jis tik žadėjo grąžinti. Tuo metu jis buvo blaivus. Kai grįžo namo, sužinojo, kad Z. suėmė. Z. buvo šalia jo, kai jis trenkė nukentėjusiajam. Nematė, kai P. sudavė smūgius. Su nukentėjusiuoju buvo pažįstamas 1-2 metus. Jis paprašė paskolinti pinigų ir jis paskolino. Su (duomenys neskelbtini) bendravo per skaipą. D. P. sakė, kad jis nusiųstų (duomenys neskelbtini) pinigus, tai jis ir nusiuntė 150 svarų. Nukentėjusysis suprato, kad jie atvažiavo atsiimti skolos. Jis išsigando. Jam A. sakė, kad nukentėjusysis ir jam yra skolingas. Jis į įvykio vietą tik pasišnekėti dėl skolos, neturėjo tikslo sužaloti. Savo skolos neatgavo. Nepripažįsta civilinio ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji kaltais prisipažino tik iš dalies, tačiau jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2010-10-06 15.10 val. jam paskambino sūnus ir pasakė, kad jį sumušė ir atėmė automobilį. Automobilis buvo jo (A. P.). Sūnus juo vyko į darbą, nes susisiekimas iki ten yra prastas. Sūnus automobilį turėjo tik kelias dienas iki įvykio. Automobilis buvo pirktas prieš 2-3 savaites iki įvykio. Jis buvo tvarkingas, vežė jį techninę priežiūrą. Automobilį sūnus laikė prie uošvienės namų. Jie su žmona nuvyko prie Giraitės. P. juos nuvežė iki tos vietos. Sūnus išėjo iš namo sužalotu veidu, visas drebantis. Vakare jiems paskambino iš policijos ir pasakė, kad automobilis yra surastas. Automobilis buvo gerokai aplamdytas, apdaužytas. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Turtinę žalą sudaro automobilio sudaužymas. Automobilio pirkimui buvo paimta paskola iš banko. Už automobilį mokėjo 5000 Lt. Atgavus automobilį buvo nuplėštas duslintuvas, durelės sulankstytos ir kt. Po įvykio sūnus buvo sukrėstas, jo veidas buvo sumuštas, visas virpėjo. Po įvykio jis negalėjo dirbti statybose. Sūnus gavo darbą užsienyje. Jis gydėsi neoficialiai. Yra specialistų išvados.

Nukentėjusysis S. P. parodė, kad tą dieną su P. dirbo statybose – darė remontą. Atvyko kaltinamieji. Be jų buvo dar du asmenys, tačiau jie buvo toliau. Kaltinamieji priėjo ir paklausė, kur yra pinigai. K. nuėmė nukentėjusiajam akinius ir tada smogė. Tada P. pritūpė. Po to priėjęs Z. dar porą kartų smogė. P. sakė, kad bus pinigai. Tada Z. paklausė, kur yra automobilio rakteliai ir paėmęs juos nuo palangės išėjo. K. jau buvo išėjęs ankščiau. Jis nematė, kad kaltinamieji būtų spardę. Jis tik stebėjo, kad nepavogtų įrankių. Jis sakė, kad kaltinamieji baigtų. Smūgiai buvo suduoti staigiai. Jam jokia žala nepadaryta. Automobilyje buvo padėta piniginė ir striukė, bet jie viską jam grąžino. D. P. buvo paėmęs paskolą butui. Jis sakė, kad yra skolingas bankui. Tuo metu jis skyrėsi su žmona. Jis nenorėjo, kad bankas pasiimtų jam pervestus K. pinigus. Po visko jis paskambino P. tėvui. Nukentėjusysis buvo sukrėstas. P. prašė K. paskolinti pinigų. Pavedimą darė per jį. Jis nesitarė, kada atiduos skolą. Buvo pervesta 150 svarų. Jie juos iškeitė. Gavosi 550 Lt. Tada jis užsipylė kuro už 50 Lt ir nukentėjusiam padavė 500 Lt. Kelis kartus važiavo su nukentėjusiojo automobiliu. Tą dieną į darbą atvyko jis kitu automobiliu. Kai persirengė prie objekto, jis savo rūbus sudėjo į nukentėjusiojo automobilį. Neatkreipė dėmesio, kokie daiktai buvo nukentėjusiojo automobilyje. Nematė, kad po įvykio išvažiavo VW Golf. Jis matė, kai įėjo į namą vaikinai. K. pirmas išėjo iš namo ir po to negrįžo. Nematė, ar automobilio durelės buvo įlenktos. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. D. kasdien vežiodavosi kompiuterį. Kai jis policijoje atsiiminėjo savo daiktus, jam pasakė, kad nėra kompiuterio. Garliavoje buvo kalbama, kad tas kompiuteris buvo parduotas. Negali tvirtai pasakyti, ar Z. buvo išgėręs, nes kvapo nejautė.

Liudytojas V. P. parodė, kad kaltinamieji yra jo pažįstami. 2010-10-06 jis nieko daug nematė. Žinojo, kad gal P. buvo skolingas K. 2000 Lt. Tiksliai neatsimena, nes daug laiko praėjo. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo V. P. 2010-11-03 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2010-10-06 jis su savo draugu S. P., kuris jį paprašė padėti dėti gipsą, dirbo Kauno r., Vijūkų k. Jis S. pažįsta apie 10 metų, jis yra jo kaimynas. Šiame objekte jie dirbo trise – jis, S. ir D.). Kitoje namo pusėje dirbo dar keli žmonės, kurių jis nepažinojo. D. pavardės nežino, jis jį pažįsta tik iš matymo, jį pažįsta S.. 2010-10-06 apie 12 val. jis su S. išvažiavo pietauti. Po pietų grįžo atgal į objektą. D. pasakė, kad kažkas jį sumušė. Paklausus, kas jį sumušė, pastarasis pasakė, kad čia yra jo reikalai. Ant D. veido jis sumušimų nepastebėjo. Daugiau jie apie tai nekalbėjo, dirbo savo darbus. Kas sumušė D. jis nežino ir nematė (2 t., b.l. 121).Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas nurodė, kad šie parodymai yra teisingi. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo V. P. 2011-10-14 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad duodamas 2010 m. lapkričio 3 d. parodymus liudytojo apklausos metu jis nepasakė tiesos, kadangi nenorėjo duoti parodymus prieš savo draugus. Jis paprašė D. P., kad jis nesakytų, kad jis įvykio metu buvo name. D. P. ir pats pasakė, kad jis manęs ir S. P. nekiš į šiuos reikalus. 2010-10-06 apie 12.00 val. jam į jo mobilų paskambino A. Z. ir pasakė, kad nori pakalbėti su juo ir, kad atvažiuoja iki jo, t.y. iki statybų, kur jie dirbo. Apie ką jis norėjo pakalbėti, jis neprisimena, gali būti, kad apskritai nieko nesakė. Jis išėjo iš namo pasitikti jų. Kieno automobiliu jie atvyko, jis nežino, kokiu automobiliu jie atvyko, jis neprisimena. Žino, kad atvyko penkiese. Jis iš atvykusių asmenų pažįsta tik du – tai buvo A. Z. ir D. K., o kitų trijų jaunuolių jis nepažįsta. Apibūdinti jų jis tikrai negali, kadangi praėjo daug laiko. Jis su jais pasisveikino lauke ir tada jie, t.y. A. Z. ir D. K. bei dar du jaunuoliai įėjo į vidų. Jis įėjo paskui juos ir nuėjo į kitą namo pusę. Kas vyko tame namo gale, kur buvo A. Z. ir D. K. bei D. P. ir S. P. jis tikrai nematė ir nieko negirdėjo. Kokia kalba tarp jų vyko jis negirdėjo, negirdėjo ir suduodamų smūgių garso, niekas pagalbos nešaukė. Maždaug po 4 minučių jis atėjo į tą kambarį, kur buvo D. P. ir S. P. ir įėjęs pamatė, kad D. P. užsidengęs veidą. Kada jis atsidengė veidą, ant jo veido pamatė sumušimo žymes.Jo veidas buvo paraudęs nuo smūgių. Nei A. Z., nei D. K. irtų kitų dviejų jam nepažįstamų jaunuolių ten jau nebuvo. Jis nieko neklausė D. P., nes suprato pats, kad buvo sumuštas, o dėl sko, jis nesigilino. Vėliau atvyko D. P. tėvai ir policija. Jis tikrai D. P. tėvų neprašė, kad jie jo nekištų į tuos reikalus. Jis vėliau įvykio vietoje matė ir suprato, kad yra pagrobtas D. P. automobilis. Žino, kad A. Z. ir D. K. nukentėjęs D. P. pažinojo iš ankščiau, o kitų trijų jam nepažįstamų jaunuolių mano, jis nepažinojo. Jis nesigilino už ką jie sumušė D. P. ir kodėl pagrobėjo automobilį su daiktais. Apie jokias skolas jis tikrai tą dieną nieko negirdėjo, tokios kalbos tikrai tą dieną nebuvo. Jie atvyko į namą, kiek pamena, būdami apsvaigę nuo alkoholio, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Kas įsėdo į D. P. automobilį ir jį pagrobė, jis nematė. (2 t., b.l. 122-123). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino. Nurodė, kad galima remtis jo pirminiais parodymais. Patvirtino, kad kaltinamieji skambino jam ir, kad jis nenorėjo veltis į visą tą reikalą. Prie namo stovėjo P. automobilis. Jis buvo apdaužytas: šoniniai posūkiai ir sparnai. Jis jau seniai buvo apdaužytas. Kas buvo automobilio viduje, jis nežino. Automobilis buvo netvarkingas. Žinojo iš P., kad jis D. buvo skolingas 2000 Lt. Žino, kad P. neseniai buvo pirkęs tą automobilį. Jis gal mėnesį, gal tris savaites važinėjo su aplankstytu automobiliu. Jis nėra matęs nesulankstyto automobilio. Nežino automobilio įsigijimo aplinkybių.

Liudytoja V. P. parodė, kad D. P. yra jos buvęs vyras. Ji nebendrauja su juo. Apie 2010-10-06 įvykį ji sužinojo iš draugės G. Z.. Ji yra A. Z. sesuo. Su D. po įvykio nebendravo, nematė jo. Įvykio dieną jie jau gyveno atskirai. Nieko nežino apie D. P. skolas. Ji bendravo tik su Z. seserimi. Su kitais asmenimis iš to rato nebendravo. T. G. yra jos vaiko tėvas. Tuo metu jie gyveno kartu, nes ji jau laukėsi. Iš matymo T. G. buvo pažįstamas su kaltinamaisiais. T. G. 2010 m. pažinojo tik A. Z..

Liudytoja B. P. parodė, kad D. P. yra jos sūnus. 2010-10-06 paskambino jai vyras ir pasakė, kad apvogė jų sūnų ir pavogė automobilį. Tada jie kartu su vyru nuvyko į tą vietą, kur buvo sūnus. P. juos pasitiko. Ten buvo sumuštas sūnus. Dar vaikščiojo keli vyrukai. Atvyko policija. Sūnus aiškino, kad atvažiavo kaltinamieji ir dar keli vyrukai ir paprašė pinigų. Kai sūnus pasakė, kad jų neturi, jie liepė jam nusiimti akinius. Tada K. jam trenkė per veidą. Tuo momento sūnus užsidengė veidą rankom ir atsitūpė į kampą. Jį mušė. Kadangi sūnus yra nedraustas, jis gydėsi privačiai. Nesąmonė, kad sūnus turėjo skolų. Jis tuo metu dirbo, jie jam nupirko automobilį. Sūnus dirbo brigadininku. Tą dieną sūnus turėjo gauti atlyginimą už darbą. P. pasakė, kad bus pinigai. Pinigų neatvežė, todėl kaltinamieji pasiėmė automobilį. Jie automobilį atgavo. P. iš automobilio pasiėmė savo daiktus – piniginę ir striukę. Su sūnumi jų santykiai geri. Kai jis skyrėsi, jį kažkas sekė. Jis sakė, kad jie išvežtų baldus pas močiutę, nes V. apvogs. Jie tada išvežė tuos baldus. Kategoriškai ji patvirtina, kad sūnus negalėjo turėti skolų. Po gaisro sūnus padėjo jiems atstatyti namus. Jie buvo sutarę, kad ir jie jam padės. Kaltinamųjų ji nėra mačiusi. Tik girdėjo, kad yra toks Z., kuris teisiamas už žmogžudystę. V. draugavo su jo seserimi. T. G. grasinimai jos sūnui, kad susidoros su juo dėl marčios, yra užfiksuoti. Jo marti gyveno su dviem vyrais – vienas išvažiuoja, kitas atvažiuoja. Po įvykio sūnus buvo kraujuotas, drebantis. Jam atsirado baimė, kad vėl jį gali apiplėšti, pradėjo nepasitikėti draugais. Sūnus nieko nepranešęs išvažiavo į užsienį, nes bijojo. Sūnus įtarė, kad jį kažkas seka. Jis nenurodė savo dabartinės gyvenamosios vietos, kadangi nenori būti surastas. Tą rytą ji išlydėjo sūnų, automobilis nebuvo sudaužytas. Po įvykio P. buvo prie jo priėjęs ir jai sakė, kad jis ten buvo, tačiau to nesakys, o sakys, kad važiavo pirkti statybinių medžiagų.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2010 m. spalio 6 d., apie 12 val. jis automobiliu „VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini), registruotu jo tėvo vardu, tačiau automobiliu naudojasi visa jų šeima, 3500 Lt vertės, atvažiavo į Kauno rajoną, Užliedžių seniūniją, Vijūkų kaimą, norėdamas pažiūrėti kaip jo draugo name vyksta statybos darbai. Jam atvažiavus prie namo dirbo darbininkai. Apie 15 val. į namo vidų įėjo 2 vyriškiai, vienas jų buvo A. Z.. Kitą vyriškį pažino, kaip A. Z. draugą, kurį vadina „K.“. Tada „K.“ priėjęs prie jo pasakė „ateik čia gaidį“ ir nuėmęs akinius kartu su A. Z. pradėjo jį mušti kumščiais į įvairias kūno vietas. Jis traukėsi atbulas ir bandė rankomis užsidengti galvą. Kai neturėjo kur trauktis atsitūpė, stengdamasis rankomis ir kojomis prisidengti kūną. Tada A. Z. ir „K.“ pradėjo jį spardyti. Bandydamas rankomis prisidengti nuo jų smūgių, patraukė rankas nuo veido ir pamatė, kad jam spyrė ne A. Z. ir „K.“, o trečias vyriškis. Nuo visų trijų jį mušusių, spardžiusių vyriškių sklido alkoholio kvapas. Nustoję jį mušti, vyriškiai liepė atiduoti automobilio raktus. Jis „K.“ padavė automobilio raktus. Matė, kaip „K.“ nuo kambaryje esančios palangės pasiėmė jo piniginę, 200 lt vertės, kurioje buvo automobilio dokumentai, teisės, 98 Lt vertės, „HCBS“ banko debetinė kortelė, internetinės bankininkystės kortelė, „RBS“ banko debetinė kortelė, „AIB“ banko kortelė, „QUSTER“ metro nuolatinis elektrinis bilietas, apie 30 litų (20 litų banknotais ir apie 10 litų metalinėmis monetomis ir centais). Taip pat „K.“ paėmė jo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1600“. Kai „K.“ pasiėmė ant palangės gulėjusius daiktus, visi vyriškiai išėjo pro duris į lauką. Tada jis nusiprasė veidą ir išėjo į lauką. Lauke nerado automobilio „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vertė 3500 litų. Automobilyje buvo likęs nešiojamas kompiuteris „HP 5730“, kurio vertė 1500 litų, navigacijos GPS įrenginys „TOM TOM XL ROUTEXS“, kurio vertė 750 litų, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 1600“, 80 litų vertės, draugo S. P. striukė. Taip pat automobilyje buvo įmontuotas CD grotuvas „Medion“ su garso stiprintuvu, kurio vertė 700 litų. Praeitų metų spalio mėnesį jis buvo susitikęs Kauno rajone, Garliavoje, Liepų g. su A. Z., tačiau susitiko atsitiktinai, jokių santykių nesiaiškino. Pinigų A. Z. jam neskolino. Įvykio vietoje buvo ir įvykį matė S. P. ir Vaidas, kurio pavardės nežino. Jis nėra skolingas ir nėra niekada skolinęsis pinigų nei iš A. Z., nei iš „K.“. Po kiek laiko, S. P. jam pasakė, kad jo pagrobtą kompiuterį D. K. pardavė kažkokiam asmeniui Garliavoje už 400 litų. (1 t. b.l. 56, 57, 2 t.b.l. 29-31, 33, 37-39)

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo P. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2010 m. spalio 06 d. Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje, Vijūkų kaime, dirbo prie statomo namo. Namo viduje dirbo D., kaip vėliau sužinojo, jo pavardė P.. D. P. į darbą buvo atvykęs savo 3-io modelio automobiliu „VW Golf“. Apie 15 val. prie namo privažiavo tamsiai mėlynos spalvos, V-o modelio automobilis VW Golf“. Iš automobilio išlipo keturi jaunuoliai. Vienas jaunuolių paklausė, kur dirba D.. Jis pasakė, kad dirba namo viduje. Tada visi jaunuoliai nuėjo į namo vidų, namo durys buvo praviros. Pamanė, kad tai D. P. draugai. Kai jaunuoliai įėjo į vidų, išgirdo barnio garsus ir griuvimo garsą. Per lango vitriną matė, kaip du jaunuoliai mušė D. P., kiti du stovėjo šalimais. D. P. buvo nugriuvęs. Vienu metu pasirodė, kad visi keturi jaunuoliai spardė D. P.. Viskas truko apie penkias minutes. Po to, visi jaunuoliai, beveik vienu metu išėjo iš namo. Kiek pamena, trys jaunuoliai įsėdo į automobilį, kuriuo buvo atvykę, vienas iš jų sėdo į D. P. automobilį ir išvažiavo. Po kelių minučių, iš namo išėjo D. P., tačiau nieko neaiškino. (2 t., b.l. 126-128)

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojos D. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji iš matymo pažįsta A. Z. draugą „K.“. 2010 m. spalio 06 d. buvo pas A. Z. namuose. Po pietų, tiksiai valandos nurodyti negali, išgirdo automobilio variklio burzgimą ir pasižiūrėjusi pro langą pamatė, kad link namo važiuoja baltos spalvos automobilis VW Golf. Netrukus namo grįžo A. Z., jis buvo išgėręs. A. Z. nuėjo miegoti. Po kiek laiko, atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė A. Z.. Tik atvykus policijos pareigūnams, pamatė, kad prie namo stovi minėtas VW Golf, baltos spalvos automobilis. (2 t., b.l.149-151)

Iš 2010-10-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nustatyta įvykio vieta, esanti Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje, Vijūkų kaime, nebaigtame statyti name, nuosavybės teise priklausančiame E. L.. (1 t., b.l. 59-69)

Iš 2010-10-06 atliktos įvykio vietos ir automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad nustatyta vieta, adresu Kauno rajonas, Garliavos seniūnija, Teleičių kaimas, Vyturių g. prie namo Nr. 9, kur rastas pagrobtas automobilis. Rasta ir paimta 1 daktiloskopinė plokštelė; 4 plokštelės su mikro dalelėmis; 2 daktiloskopinės plokštelės; plastmasės dalis; 5 indai su kvapų pavyzdžiais; juodos spalvos piniginė su dokumentais; navigacija; MRT Nokia; dveji raktų ryšuliai; juodos spalvos medžiaginė striukė; mėlynos spalvos sportinis bliuzonas, techninė apžiūros talonas ir automobilio užvedimo raktas.(1 t., b.l. 70-77)

Iš 2010-10-06 atliktos daiktų apžiūros matyti, kad buvo apžiūrėta S. P. priklausanti piniginė su dokumentais, bei pinigais, striukė, A. P. priklausantis automobilis „VW GOLF“ v/n (duomenys neskelbtini) su CD grotuvu, garso kolonėlėmis ir garso stiprintuvu, užvedimo rakteliu, D. P. priklausantis mobilaus ryšio telefono aparatas „NOKIA“, IMEI (duomenys neskelbtini), GPS imtuvas, raktų ryšulys su pakabuku. (1 t., b.l. 137-149)

Iš 2011-08-29 gauto rašto matyti, kad iš UAB Western Union processing Lithuania“ apie tai, kad S. P., gim. 1975, gavo 551,99 Lt, kuriuos (150 Anglijos svarų) siuntė D. K. iš Jungtinės Karalystės. Pinigai buvo pasiimti 2010-03-25 „Swedbank“ Kaune, pateikus asmens dokumentą. (1 t., b.l. 154)

Iš 2014-01-21 tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus A. Z. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių skambučių išklotines, nustatyta, kad 2010-10-06 10.18 val. ir 15.25 val. jis bendravo su V. P. ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), o 14.31val. bendravo su S. P. ((duomenys neskelbtini)). Taip pat nustatyta, kad 2010-10-06 14.31 val. ir 14.52 val. A. Z. minėtas mobilaus ryšio telefono numeris jungėsi prie bokštų, kurių numeriai 420B, 424B, o 15.25 val. jungėsi prie bokšto Nr. 429A. (1 t., b.l.172,173)

Iš 2014-02-04 gauto rašto iš UAB „Tele 2“ matyti, kad bokštas Nr. 420B yra adresu Kauno raj., Sitkūnai, bokštas Nr. 424B yar adresu, Verslo g. 6, Kumpių km., Domeikava, bokštas Nr. 429A yra adresu Narsiečiai, Dulksnio g. 13.(1 t., b.l.175)

Iš Asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukų protokolo matyti, kad D. S. atpažino A. Z. draugą, pravarde „K.“, nurodydama D. K.. (2t., b.l.152-155)

Iš S. P. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių suvestinės matyti, kad buvo užfiksuoti S. P. ir V. P. pokalbiai (1t., b.l. 193-198).

Iš 2010-10-07 specialisto išvados Nr.G2757/10(02) matyti, kad buvo konstatuota, kad D. P. padaryta odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešinio antakio srityje, kairio smilkinio srityje, abiejose plaštakose, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, nosyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t.y. 2010-10-06. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Odos nubrozdinimai abiejose plaštakose galėjo susidaryti kovos ar savigynos metu. Kiti išvardyti sužalojimai galėjo būti padaryti kumščiu, koja apmauta batu, ar kitu panašaus pobūdžio daiktu. Sužalojimai padaryti nemažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b.l.88)

Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1099 matyti, kad nustatytas 2010-10-06 A. Z. vidutinis girtumo laipsnis.(3 t., b.l. 93).

Savavaldžiavimas, kaip nusikalstama veika, aprašytas pagrindine (LR BK 294 str. 1 d.) ir kvalifikuota sudėtimis (LR BK 294 str. 2 d.). Pagal LR BK 294 str. 1 d. atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. BK 284 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Taigi kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas smurtinis šio nusikaltimo padarymo būdas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje yra konstatuota, kad pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 284 str. 2 d. turi būti nustatytas smurtinis (psichinė ir (ar) fizinė prievarta) šio nusikaltimo padarymo būdas ir tokiu būdu padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui (kasacinė byla Nr. 2K-P-183/2012). Kartu pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė byla Nr. 2K-P-267/2011). Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir kt. Didelę žalą nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. BK 294 str. 2 d. prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam D. P. buvo padaryti kūno sužalojimai, dėl kurių nukentėjusiajam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 88). Tai, kad D. P. sveikata buvo sutrikdyta dėl nusikalstamų kaltinamųjų A. Z. ir D. K. veiksmų, įrodyta byloje esančiais įrodymais. Kaltinamieji A. Z. ir D. K. savo kaltę dėl fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo D. P. atžvilgiu pripažino, neprisipažino dėl svetimo, nukentėjusiajam D. P. priklausančio turto paėmimo. Kaltinamasis A. Z. prisipažino, kad sudavė nukentėjusiajam 1-2 smūgius, reikalavo, kad nukentėjusysis atiduotų jam pinigus, tačiau jokių daiktų, buvusių automobilyje, jis neėmė. Kaltinamasis D. K. parodė, kad jis jokių daiktų neėmė, kad trenkė nukentėjusiajam vieną kartą, reikalavo, kad nukentėjusysis grąžintų pinigus.

Taigi, šie kaltinamųjų parodymai patvirtina, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, siekdami, kad nukentėjusysis atiduotų jiems skolą. Nustatyta, kad kaltinamieji prieš nukentėjusįjį pavartojo fizinę prievartą – bendrais veiksmais rankomis ir kojomis ne mažiau 9 smūgius sudavė D. P. į galvos sritį ir rankas, tuo sukeldami jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina ir teisminio nagrinėjimo metu apklausti nukentėjusysis S. P., kad matė, kaip K. nuėmė nukentėjusiajam akinius ir tada smogė, o po to du kartus smogė ir A. Z.; liudytojas V. P., kad ant D. P. veido matėsi sumušimo žymės, kad veidas buvo paraudęs nuo smūgių; liudytoja B. P., kad po įvykio sūnus buvo kruvinas, drebantis; liudytojas P. K., kad pro lango vitriną matė, kaip du jaunuoliai mušė D. P..

Pažymėtina, kad abiejų kaltinamųjų fizinis smurtas buvo naudojamas kurį laiką, paties nukentėjusiojo tuometinės darbo vietos erdvėje, todėl tokiais veiksmais buvo sukurta bauginančio pobūdžio situacija. Teismas, atsižvelgdamas į savavaldžiavimo, numatyto LR BK 294 str. 2 d. sudėties struktūrą ir nagrinėjamos bylos kontekstą, įvertinęs panaudotos prievartos pobūdį ir jam sukeltų padarinių turinį, pripažįsta, kad nukentėjusysis D. P. dėl neteisėtų veiksmų patyrė didelę žalą.

Nukentėjusysis D. P. fizinio smurto pasėkoje, būdamas įbaugintas, atidavė savo automobilio raktus. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklus dėl visų esminių veikos aplinkybių, teigė, kad įvykio dieną jį sumušė A. Z. ir D. K., iš esmės vienodai nurodė aplinkybes dėl smurto vartojimo būdo, vienodai nurodė, jog buvo vartojamas ne tik fizinis smurtas, tačiau ir reikalavo grąžinti skolą. Jokių duomenų, dėl kurių nukentėjusysis siektų apkalbėti nuteistuosius, nenustatyta. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis D. P. nedalyvavo, jo motina liudytoja B. P. nurodė, kad jos sūnus dėl šio įvykio išvažiavo į užsienį, nes bijojo, manė, kad jį kažkas seka. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo D. P. parodymus, šių duomenų nuoseklumą, kitų liudytojų parodymus, specialisto išvadą mano, kad nukentėjusiojo parodymai turi būti laikytini patikimais.

Byloje nustatyta, kad 2010-10-06 apie 15 val. Kauno r., Užliedžių sen., Vijūkų k. neteisėtai buvo paimti nukentėjusiojo D. P. daiktai, t.y. iš jo buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 1600“ - 100 Lt vertės, automobilio „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rakteliai ir registracijos liudijimas, dėl kurių turtinė žala nepadaryta, odinė piniginė - 200 Lt vertės, su joje buvusiais 30 Lt, vairuotojo pažymėjimas - 98 Lt vertės, metro nuolatinis elektroninis bilietas – 520 Lt vertės, Airijos banko AIB kortelė, Didžiosios Britanijos banko RBS kortelė, Didžiosios Britanijos banko HSBC kortelė dėl kurių turtinė žala nepadaryta. Be to, buvo paimtas A. P. priklausantis automobilis „VW Golf“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 500 Lt vertės, su jame buvusiais D. P. priklausančiais daiktais - navigacijos GPS įrenginiu „Tom Tom XL Router“ – 750 Lt vertės, nešiojamu kompiuteriu „HP 5730“ – 1 500 Lt vertės, mobilaus ryšio telefonu „Nokia 1600“ – 80 Lt vertės, A. P. priklausančia automagnetola „Medion“ su garso stiprintuvu – 700 Lt vertės, bei S. P. priklausančia striuke – 100 Lt vertės ir pinigine – 20 Lt vertės.

Teismas, kaltinamųjų parodymus dėl pagrobto turto vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamųjų gynybines pozicijas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas stovintis prie kaltinamojo A. Z. namo tvoros, kas teismui sudaro pakankamą ir pagrįstą pagrindą manyti, jog būtent A. Z. neteisėtai paėmė svetimą automobilį. Kaltinamasis A. Z. pripažino, kad iš nukentėjusiojo D. P. reikalavo duoti automobilį „VW Golf“ vietoj negrąžintos skolos, kad paimtu automobiliu atvažiavo iki savo namų, esančių Vyturių g. 9, Teleičių k., Kauno r., kur jį ir paliko (3 t., b.l. 121-124). Minėtas automobilis buvo grąžintas savininkui, tačiau apžiūrėjus jį, buvo pastebėta, kad jis yra apgadintas. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita patvirtina, kad automobilio „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina 2010-10-14 dienai buvo 3750 Lt, po apgadinimo numatytos automobilio atkūrimo sąnaudos 2872,35 Lt. Numatomos automobilio atkūrimo sąnaudos atskaičiavus 70 proc. keistinių dalių nuvertėjimą 2544,72 Lt+21 proc. PVM (534,39 Lt), viso 3079,11 Lt. Kadangi minėtos Kelių transporto priemonės vertinimo išvados kaina yra 250 Lt, tai viso patirtos išlaidos siekia 3329 Lt (2 t., b.l. 81, 84-90). Be to, tai, kad automobilis buvo pagrobtas, patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas V. P.. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad minėtas automobilis jau prieš įvykį buvo aplankstytas, netvarkingas. Tačiau šiuos jo parodymus teismas vertina kritiškai, nes bylos duomenimis nustatyta, kad V. P. ir buvo tas asmuo, kuris A. Z. nurodė, kur yra nukentėjusysis D. P.. Teismas mano, kad liudytoją ir kaltinamąjį sieja draugystės ryšiai, todėl liudytojas V. P., duodamas tokius parodymus siekia, kad sušvelninti A. Z. atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas. Be to, telefoninių pokalbių išklotinės tik patvirtina, kad S. P. ir V. P. tarėsi, kokius parodymus duoti. Iš Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) (dublikato) matyti, kad automobiliui „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-09-22 buvo atlikta techninė apžiūra ir nustatyta, kad ši transporto priemonė atitinka visus techninius reikalavimus (2 t., b.l. 91). Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad 2010-09-22 automobilis „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo techniškai tvarkingas. Nukentėjusysis S. P. parodė, kad nematė, ar automobilio durelės įvykio dieną buvo įlenktos. Teismas mano, kad šie S. P. parodymai tik patvirtina, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, nes tokie pažeidimai, kaip automobilio durelių įlenkimas, būtų akivaizdūs ir matomi. Be to, byloje apklausta liudytoja B. P. nurodė, kad tą rytą išlydėjo sūnų į darbą, kad automobilis buvo tvarkingas. Teismo nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nelbaivus A. Z., pagrobęs nukenėjusiojo A. P. automobilį, jį apgadino.

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2010-10-06 atlikus įvykio vietos ir automobilio „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą buvo paimta dalis pagrobtų daiktų, kurie buvo grąžinti teisėtiems savininkams (1 t., 151, 152). Automobilyje nebuvo rastas nešiojamas kompiuteris „HP 5730“. Nukentėjusysis byloje S. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad D. P. visą laiką vežiojosi su savimi automobilyje nešiojamąjį kompiuterį, kad kai D. P. atsiiminėjo savo daiktus, jam pasakė, kad kompiuterio tarp rastų daiktų nėra. S. P. taip pat patvirtino, kad Garliavoje buvo kalbama, kad tas kompiuteris buvo parduotas. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad kaltinamasis pagrobė svetimą turtą–nukentėjusiojo D. P. kompiuterį.

Pagal LR BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamos bylos kontekste kaltinamieji veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais, t.y. jie abu naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, papildydami vienas kito veiksmus. Nagrinėjamu atveju nė vienas iš kaltinamųjų nepareiškė prieštaravimo dėl kito atliekamų veiksmų, nebandė jų nutraukti, todėl teismui nėra jokio pagrindo konstatuoti bendrininkų susitarimo ribų peržengimo.

Kaltinamųjų kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 294 str. 2 d. požymius. Kaltinamieji yra kalti ir baustini.

Dėl bausmės paskyrimo

Kaltinamųjų A. Z. ir D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str.). A. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3 t., b.l. 93), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). D. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Spęsdamas klausimą dėl bausmių kaltinamiesiems skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis A. Z. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d., 15 str.), į tai, kad ankščiau teistas (3 t., b.l. 9-15, 31-78), šiuo nuosprendžiu aptariamus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą, bausmes vykdymo atidėjimo laikotarpiu, į tai, kad VšĮ Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centre neregistruotas (3 t., b.l. 80), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (3 t., b.l. 82), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (3 t., b.l. 84), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (3 t., b.l. 86). Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad šis nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d., 58 str.), jam skirtina griežčiausia LR BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (LR BK 50 str.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – A. Z. padarė nusikaltimą valdymo tvarkai, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir yra sunkinančių aplinkybių. Teismas sprendžia, kad A. Z. skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina didesnė nei sankcijoje už nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (LR BK 54 str. 2 d., 61 str.). Kadangi kaltinamasis A. Z. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl jam ankstesniu nuosprendžiu (2012-03-05 Kauno apygardos teismo) paskirta bausmė bendrintina jas iš dalies sudedant (LR BK 64 str. 1 d.). Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-10-06 16.45 val. iki 2011-01-06 ir bausmės laikas, atliktas pagal 2012-03-05 Kauno apygardos teismo nuosprendį (3 t., b.l. 96, 101-102)

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis D. K. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d., 15 str.), į tai, kad nedirbantis (3 t., b.l. 164), teistas už fizinio smurto naudojimą (3 t., b.l. 166-168), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (3 t., b.l. 177), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (3 t., b.l. 179), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (3 t., b.l. 181), VšĮ Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centre neregistruotas (3 t., b.l. 183). Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs grubiai pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad šis nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d., 58 str.), jam skirtina griežčiausia LR BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (LR BK 50 str.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – D. K. padarė nusikaltimą valdymo tvarkai, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra sunkinančių aplinkybių. Teismas sprendžia, kad D. K. skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina didesnė nei sankcijoje už nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (LR BK 54 str. 2 d., 61 str.). Teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus teisės atlikimo, todėl kaltinamajam D. K. skirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 1 d.).

Kaltinamajam D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (3 t., b.l. 190, 191) (BPK 139 str., 307 str. 1 d. 6 p.).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) vokas, kuriame yra CD plokštelė ir plastmasės dalis, saugomi Kauno apsk. VPK Kauno r. PK (1 t., b.l. 92) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

2) daktiloskopinės plokštelės, esančios byloje (1 t., b.l. 102) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (LR BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

3) kvapo objektai (4 vnt.) odorologiuose stiklainiuose, saugomi Lietuvos policijos KTC (1 t., b.l. 121) – nuosprendžiui įsiteuisėjus, sunaikintini (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

4) lipnios juostos su mokrodetalėmis, likusiomis po tyrimo, nurinktomis nuo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdynių ir A. Z. drabužių, saugomos byloje (1 t., b.l. 129) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

5) skaitmeninės laikmenos, prie A. Z. drabužių apžiūros protokolo ir prie daiktų apžiūros protokolo, saugomos Kauno apsk. VPK Kauno r. KPS (1 t., b.l. 135, 138) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

6) S. P. priklausanti piniginė su dokumentais bei pinigais, striukė – pagal pakvitavimą grąžintus S. P. – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini S. P. (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

7) A. P. priklausantis automoiblis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su CD grotuvu, užvedimo raktu, garso stiprintuvu, pagal pakvitavimą grąžintus A. P. – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. P. (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

8) D. P. priklausantis mobilaus ryšio telefono aparatas “Nokia”, IMEI (duomenys neskelbtini), GPS imtuvas (navigacija), 2 raktų ryšuliai, mėlynas džemperis, pagal pakvitavimą grąžinti D. P. – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini D. P. (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Dėl proceso išlaidų

Pagal LR BPK 103 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta užduočių specialistams ir atlikti tyrimai ir pateikta: specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-559, kurios kaina 251,67 Lt (1t. b.1. 107), specialisto išvada Nr. 11-2848(10), kurios kaina 838,05 Lt (1t., b.1., 126-128). Viso ikiteisminio tyrimo metu tiriant kaltinamųjų A. Z. ir D. K. veiksmus atlikta tyrimų už bendrą 1089,72 Lt sumą. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko šias proceso išlaidas realiomis ir pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamųjų valstybės naudai.

LR BPK 106 str. 2 d. (2013-05-09 įstatymo redakcija) nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kauno apylinkės teisme buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (4 t., b.l. 125, 126, 5 t., b.l. 20). Teismas, atsižvelgęs į kaltinamųjų atstovų darbo ir laiko sąnaudas, mano, kad išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamųjų valstybės naudai.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštas D. P. civilinis ieškinys dėl 2853,55 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b.l. 113-114) bei A. P. civilinis ieškinys dėl 3329,00 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žals atlyginimo (4 t., b.l. 92-93).

Civiliniais ieškiniai tenkintini iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo nusikalstamas veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismo nuomone, civiliniai ieškovai kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, jų nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Civilinių ieškovų pareikštas civilinis ieškinys įrodytas byloje surinktais įrodymais, todėl jie tenkintini pilna apimtimi. Kadangi bendrais kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiesiems, todėl jie privalo solidariai atlyginti nukentėjusiesiems šią žalą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-26 nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004-02-18 nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.).

Nukentėjusysis D. P. nurodė, kad dėl kaltinamųjų A. Z. ir D. K. padarytų nusikalstamų veikų jis patyrė fizinį ir dvasinį skausmą bei stresą, pažeminimą, atsirado liekamieji reiškiniai – baimės ir nesaugumo jausmas. Kaltinamieji savo veiksmais siekė pažeminti, išgąsdinti nukentėjusįjį, iš jo pasityčioti. Jo patirti dvasiniai išgyvenimai jį persekioja iki dabar. Dėl patirto streso sunku susikaupti. Be to, jam užpuolimo metu buvo padaryti sužalojimai veido srityje, dėl ko patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, buvo apribotos jo įprastinio gyvenimo, bendravimo su aplinkiniais galimybės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie vertinami, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; asmeniui veikiant tyčia paprastai padaroma didesnė neturtinė žala negu neatsargios kaltės atveju; žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veikų nukentėjusiajam D. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis D. P. dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų patyrė didelį susijaudinimą, išgąstį, stiprius dvasinius išgyvenimus ir pasekmes jo sveikatai. Nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė didelius fizinius skausmus (buvo sumuštas jo veidas). Taip pat ne vieną dieną jis kentė fizinį skausmą. Nukentėjusiajam dėl fizinio skausmo teko gydytis. Be to, nukentėjusysis dėl jam padaryto sužalojimo jautė didelius nepatogumus, buvo apribotos jo bendravimo galimybės, nes jam buvo nepatogu prieš aplinkinius. Praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio nukentėjusysis ir toliau jaučia baimę, jo motina teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl susiklėsčiusių įvykių jis išvyko į užsienį.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į veikos pasekmes, žalą padariusių asmenų tyčią, jų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei teismų praktika analogiškose bylose, nukentėjusiojo D. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir priteisia nukentėjusiajam D. P. 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Be to, nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad neturtinę žalą sudaro tai, kad jis patyrė dvasinį skausmą ir stresą, buvo išsigandęs dėl savo turto, kuris buvo pagrobtas ir sugadintas. Dėl nusikalstamų veiksmų, nukreiptų prieš jo sūnų, jis jaučia baimę. Patyrė didelį stresą ir pažeminimą, pasijuto nesaugus. Be to, jis neseniai įsigijo automobilį, jis buvo techniškai tvarkingas ir jam reikalingas. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei teismų praktika analogiškose bylose, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo A. P. naudai tenkina iš dalies ir priteisia nukentėjusiojo A. P. naudai 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

ARTŪRĄ ZYKOVĄ pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Paskirtąją bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 2 p.,9 d., subendrinti su 2012-03-05 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į A. Z. bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-10-06 16.45 val. iki 2011-01-06 ir bausmės laiką, atliktą pagal 2012-03-05 Kauno apygardos teismo nuosprendį.

DARIŲ KOSTANTINAVIČIŲ pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 (vienerius) metus atlyginti padarytą turtinę žalą.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Voką, kuriame yra CD plokštelė ir plastmasės dalis, saugomus Kauno apsk. VPK Kauno r. PK – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daktiloskopinę plokštelę, esančią byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktis byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Kvapo objektus odorologiuose stiklainiuose, saugomus Lietuvos policijos KTC – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Lipnias juostas su mokrodetalėmis, likusias po tyrimo, nurinktas nuo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdynių ir A. Z. drabužių, saugomas byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Skaitmenines laikmenas, prie A. Z. drabužių apžiūros protokolo ir prie daiktų apžiūros protokolo, saugomas Kauno apsk. VPK Kauno r. KPS – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

S. P. priklausančią piniginę su dokumentais bei pinigais, striukę – pagal pakvitavimą grąžintus S. P. – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. P..

A. P. priklausantį automoiblį „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su CD grotuvu, užvedimo raktu, garso stiprintuvu, pagal pakvitavimą grąžintus A. P. – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. P..

D. P. priklausantį mobilaus ryšio telefono aparatą “Nokia”, IMEI (duomenys neskelbtini), GPS imtuvą (navigaciją), 2 raktų ryšulius, mėlyną džemperį, pagal pakvitavimą grąžintus D. P. – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. P..

Priteisti solidariai iš A. Z. ir D. K. 1089,72 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis litus 72 ct) proceso išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš A. Z. 280 (du šimtus aštuoniasdešimt) Lt ir iš D. K. 733,20 Lt (septynis šimtus trisdešimt tris litus 20 cnt) proceso išlaidų valstybės naudai (Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nukentėjusiojo D. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš A. Z. ir D. K. 2853,55 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt tris litus 55 ct) turtinės žalos ir 5000 (penkis tūktančius) Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo D. P. naudai.

Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš A. Z. ir D. K. 3329 (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt devynis) Lt turtinės žalos ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo A. P. naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.