Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei I. Č. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovei ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai (2023 m. gruodžio 22 d.). Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo už akių dalies, kurioje buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11. Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir patikėjimo teise yra valdomas ieškovės. Ieškovė su atsakove 2020 m. gruodžio 10 d. pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį Nr. 1.40-GT20/0481, kuria ieškovė išnuomojo atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė, vadovaudamasi paminėta sutartimi, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės 2 263,70 Eur skolą už buto nuomą, 36,06 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 263,70 Eur skolą už buto nuomą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o reikalavimą dėl 36,06 Eur delspinigių priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdama su sprendimo už akių dalimi, kuria reikalavimas dėl delspinigių priteisimo buvo atmestas, ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Ieškovė (apeliantė) nurodo, kad nors ji ieškinyje netinkamai nurodė sutartinį netesybų priteisimo pagrindą (šalių sudarytos sutarties 17 punktą), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių netesybų nepriteisė, kadangi delspinigių apskaičiavimo klausimą ginčo šalių teisiniuose santykiuose reglamentuoja tiek įstatymo, tiek šalių sudarytos sutarties 15 punkto nuostatos.

13. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnis). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

14. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius.

15. 2020 m. gruodžio 10 d. šalių sudarytos nuomos sutarties 15 punkte nustatyta, kad jeigu nuomininkas nesumoka sutartyje nustatyto nuomos mokesčio, jis privalo mokėti nuomotojui Lietuvos Respublikos įstatyme dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims nustatyto dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

16. Atlikęs formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. atsakovė naudojosi šalių sutarties pagrindu jai perduotu butu, tačiau nesumokėjo 2 263,70 Eur nuomos mokesčio, t. y. nevykdė iš sutarties kilusios prievolės. Atsižvelgiant į tai, atsakovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalimi ir 2020 m. gruodžio 10 d. sutarties punktu, už prievolės mokėti nuomos mokestį neįvykdymą turėjo sumokėti ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos lentelės, ieškovė yra apskaičiavusi, kad atsakovės mokėtini delspinigiai už sutarties nevykdymo laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. sudaro 36,06 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio ieškovės reikalavimo netenkino.

17. Nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad ieškovės reikalavimo pagrindimas netinkamai nurodyta teismui pateiktos sutarties nuostata nesudaro pagrindo vertinti, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, ir teismui jo netenkinti, juolab, kad ieškovės nurodyta nuostata yra aiškiai įtvirtinta ne tik kitame sutarties punkte, bet ir Lietuvos Respublikos įstatyme dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinyje turi būti tiksliai suformuluoti ieškinio elementai – ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai), nes ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Teisinis ieškinio pagrindas – tai konkrečios materialiosios teisės normos, kuriose reglamentuojami materialieji ginčo teisiniai santykiai ir kurios yra pagrindas teismui patenkinti ieškinį, tačiau ieškinyje teisinio pagrindo nurodyti neprivaloma, nes parinkti byloje taikytinas teisės normas yra teismo pareiga (CPK 3 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į ginčo teisinius santykius reglamentuojančias įstatymo nuostatas, todėl, ginčijamu sprendimu už akių nustatęs prievolės nevykdymo faktą, nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl delspinigių priteisimo panaikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimas dėl 36,06 Eur delspinigių priteisimo tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atitinkamai pakeičiama skundžiamo sprendimo už akių dalis, reglamentuojanti procesinių palūkanų skaičiavimo klausimą, nustatant, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą 2 299,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20. Šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis buvo 52 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš dalies patenkinęs ieškovės reikalavimus (98 proc. apimtyje), pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisė 51 Eur žyminį mokestį (52 Eur x 98 proc.). Apeliacinės instancijos teismui pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį panaikinus ir šioje dalyje priėmus naują sprendimą, visi ieškovės ieškinio reikalavimai buvo patenkinti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeistina, nustatant kad iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 52 Eur žyminis mokestis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Už apeliacinį skundą šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 22 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalys, 82 straipsnis). Apeliacinį skundą tenkinus, iš atsakovės į valstybės biudžetą taip pat priteistinas 22 Eur už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taigi iš atsakovės valstybės naudai iš viso priteistina 74 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 96 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo už akių dalį, kurioje ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo buvo atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, iš atsakovės I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 36,06 Eur (trisdešimt šešis eurus ir šešis centus) delspinigių.

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų skaičiavimo, nustatant, kad 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą 2 299,76 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir septyniasdešimt šešių centų) sumą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas – priteisti iš atsakovės I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 74 Eur (septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.