Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje ir jam paskirta bausmė:

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devyni) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesnei bausmei apimanti švelnesnę bausmę, ir D. B. paskirta subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. paskirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė - 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai ir 23 (dvidešimt trys) dienos terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi ir baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į D. B. paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. kovo 19 d. 01.50 val. iki 2022 m. kovo 19 d. 15.40 val. t. y. 1 (viena) para ir bausmės laikas, atliktas pagal 2022 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

Bausmės pradžią D. B. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2022 m. rugsėjo 19 d.

Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš D. B. išieškota valstybės naudai įvykio metu, jo vairuotos transporto priemonės (transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1030 Eur (BK 72 straipsnio 2, 5 dalys).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Netenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 253,82 Eur išlaidų priteisimo iš D. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. kovo 19 d., apie 01.53 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 8 km., (duomenys neskelbtini) r., vairavo N. J. priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį „VW Passat “, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0279 nustatytas 1,78 promilių neblaivumas.

2. Be to, D. B. pagal BK 243 straipsnį nuteistas už tai, kad jis, esant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiui, kuriuo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams ir būdamas rašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2019 m. rugpjūčio 6 d. planu Nr. 5DN-1416, esant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiui, kuriuo jam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams ir būdamas rašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2021 m. vasario 9 d. planu Nr. 1DN-901, esant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 14 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo jam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams ir būdamas rašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2021 m. vasario 15 d. planu Nr. 1DN-899, 2022 m. kovo 19 d. apie 01.53 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 8 km., (duomenys neskelbtini) r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,78 promilių girtumas, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) tokiu būdu piktybiškai vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir kaltės nėra keliamas. Nuteistasis nesutinka su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, prašo švelninti paskirtą bausmę, nori tęsti bausmės atlikimą atvirojoje kolonijoje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant D. B. bausmę.

6. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad D. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), kita baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), atitinkamai įvertino jo kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veikos baigtos). Skiriant bausmes nuteistajam taip pat atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju itin atidžiai išanalizavo apylinkės teismas konstatuodamas, kad D. B. ankščiau teistas vienuolika kartų, iš jų tris kartus dėl analogiškos nusikalstamos veikos (vairavimo, esant neblaiviam), teistumas neišnykęs, eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam (1 t., b. l. 185-187), nusikalstamas veikas padarė būdamas laikinai išleistas iš pataisos įstaigos, kur charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 193). Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais ir baudžiamaisiais įsakymais paskirtos švelnesnės bausmės D. B. nepaveikė, kad jis daugiau nenusikalstų, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės, numatytos straipsnių sankcijose: pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas, kurio terminas nustatytinas ilgesnis nei bausmės vidurkis (9 (devyni) mėnesiai), o pagal BK 243 straipsnį – areštas, kurio terminas nustatytas neženkliai didesnis, nei bausmės vidurkis (30 (trisdešimties) parų). Paskirtos bausmės subendrintos taikant apeliantui palankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas bausmių bendrinimo taisykles, o būtent griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir D. B. paskirta subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Be to, nuteistasis savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, ir paskyrė galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad apylinkės teismas visiškai teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas galutinei subendrintai bausmei, o ne bausmėms paskirtoms už atskiras nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-303/2015, 2K-7-98-628/2022).

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas D. B. nėra pirmasis. Nors nuteistasis yra gana jauno amžiaus – 27 metų, tačiau teisiamas jau 12 kartą, dominuoja nusikalstamų veikų pakartotinumas. Iš to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, teismų jam parodyto pasitikėjimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimą nepateisino, priešingai, pakartotinai daromos analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nesilaikoma probacijos sąlygų, nusikalstamos veikos daromos būnant laikinai išleistam iš pataisos įstaigos. Be to, piktybiškai vengiama atlikti ir teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Taigi būdamas jau eilę kartų teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, apeliantas pasirinko ir toliau veikti nusikalstamai. Aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja išimtinai neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų. Akivaizdu, kad nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo paskirtosios galutinės 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, laikyti aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytai veikai bei nuteistojo asmenybei.

9. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad D. B. atžvilgiu 2022 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs. BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tuomet, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė ir kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, D. B. nagrinėjamą veiką padarė 2022 m. kovo 19 d., t. y. iki 2022 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžio priėmimo. Todėl šiuo atveju, net jeigu faktiškai bausmę, paskirtą ankstesniu nuosprendžiu, nuteistasis atliko, ji yra bendrinama kartu su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir tuomet yra įskaitoma į galutinę bausmę. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad šiuo atveju bausmės D. B. buvo subendrintos pritaikius visišką bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 3 dalis, t. y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos 2022 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu, t. y. 9 (devynių) mėnesių ir 23 (dvidešimt trijų) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmės, pridėjo švelnesnę bausmę, t. y. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu nustatyta subendrinta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai ir 23 (dvidešimt trys) dienos terminuoto laisvės atėmimo. Be to, BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į D. B. paskirtą bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal ankstesnį 2022 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį. Priešingai apelianto skundo argumentams, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo paskirtosios subendrintos galutinės bausmės dar labiau švelninti, kadangi jokie procesiniai pažeidimai nei skiriant, nei bendrinant nuteistajam paskirtas bausmes, nėra padaryti.

10. Nesutikdamas su jam paskirta bausme, D. B. apeliaciniame skunde iš esmės reiškia norą nebendrinti jam atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių. Toks nuteistojo noras prieštarauja baudžiamajam įstatymui, todėl atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas. Šiame kontekste pažymėtina, kad būtent nuteistojo neteisėtas veikimas, įstatymo normų nepaisymas ir lemia jo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, bei atitinkamai jais paskirtų bausmių bendrinimą.

11. Atsakant į apelianto skundo argumentus dėl jo noro laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje aukštesnės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m birželio 27 d. Nr. XII-2264 įstatymui, atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Pagal BVK 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. BVK 69 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, teismas neturi jokio įstatyminio pagrindo spręsti, kokioje įstaigoje nuteistasis D. B. turėtų atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

12. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tai, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė netenkina subjektyvių apelianto lūkesčių, neįpareigoja teismo išskirtinai švelninti nuteistojo teisinę padėtį, tuo labiau bausmės už padarytas nusikalstamas veikas skiriamos individualizuotai, įvertinus aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.