Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-08 · Byla Nr. 2T-7/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-08
Bylos Nr.
2T-7/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Pareiškėjas
S. T.
Suinteresuotas asmuo
S. T., M. G. K.
Kategorijos
  • 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2T-7/2013Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo S. T. prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Irano Islamo Respublikos Teherano miesto viešojo šeimos bylų teismo 262 skyriaus 2008 m. gruodžio 7 d. potvarkio dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. T. ir M. G. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. T. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti Irano Islamo Respublikos Teherano miesto viešojo šeimos bylų teismo 262 skyriaus (toliau – Irano Islamo Respublikos teismas) 2008 m. gruodžio 7 d. teismo potvarkio dalį, kuria jo sūnaus S. T. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu.

Irano Islamo Respublikos teismas 2008 m. gruodžio 7 d. potvarkiu, atsižvelgęs į tai, jog nepavyko sutaikyti sutuoktinių, pagal abiejų šalių prašymą nutraukė pareiškėjo S. T. ir suinteresuoto asmens M. G. K. santuoką. Irano Islamo Respublikos teismas patvirtino buvusių sutuoktinių susitarimą, kuriuo pareiškėjas įsipareigojo sumokėti suinteresuotam asmeniui 200 000 000 tomanų (2 000 000 000 Irano rialų) kraičio sumą, pagal 1992 m. gruodžio 5 d. vedybų sutartį Nr. 3280, įregistruotą Irano Islamo Respublikos Teherano miesto 25 santuokų biure; sureguliuoti visas kitas finansines prievoles, turėtas buvusios sutuoktinės atžvilgiu. Pareiškėjas taip pat įsipareigojo perduoti buvusiai sutuoktinei visus namų baldus. Irano Islamo Respublikos teismas 2008 m. gruodžio 7 d. potvarkiu nustatė vaikų M. ir S. T. gyvenamąją vietą su tėvu ir patvirtino, kad buvę sutuoktiniai neturi vienas kitam jokių pretenzijų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 810 straipsnio 1 dalimi, pripažinti užsienio teismo sprendimą gali būti atsisakyta, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni, – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, minėtų pagrindų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Irano Islamo Respublikos Teherano miesto viešojo šeimos bylų teismo 262 skyriaus 2008 m. gruodžio 7 d. potvarkio dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nenustatė.

Iš byloje esančio prašomo pripažinti teismo potvarkio vertimo matyti, kad į Irano Islamo Respublikos teismą kreipėsi abu buvę sutuoktiniai - S. T. ir M. G. K., prašomas pripažinti teismo potvarkis 2008 m. gruodžio 7 d. buvo įregistruotas Irano Islamo Respublikoje (b.l. 9).

Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo ir tarp tų pačių šalių jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas arba kad buvo pradėtas teismo procesas. Byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, kad prašomas pripažinti teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teismas daro išvadą, kad pagrindų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Irano Islamo Respublikos Teherano miesto viešojo šeimos bylų teismo 262 skyriaus 2008 m. gruodžio 7 d. potvarkio dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810, 812 straipsniais,

nutaria:

pripažinti Lietuvos Respublikoje Irano Islamo Respublikos Teherano miesto viešojo šeimos bylų teismo 262 skyriaus 2008 m. gruodžio 7 d. potvarkio dalį, kuria vaiko S. T. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu S. T..

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjas Egidijus Žironas