Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant nukentėjusiajam - privačiam kaltintojui R. P., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąj bylą, kurioje :

A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str.1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. kaltinamas, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą žmogui, o būtent: 2014-06-24 apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), Varėnos r., R. P. sodybos kieme, A. P. iš asmeninių paskatų, tyčia, sugriebė R. P. už kairio žąsto ir stipriai suspaudė, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dėl kurių nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, t.y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str.1 d.

A. P. buvo kaltinamas, kad jis 2014-06-24 apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), Varėnos r., R. P. sodybos kieme, iš asmeninių paskatų, tyčia sugriebė R. F. už abiejų rankų, pradėjo jį tampyti, ko pasekoje R. F. nugriuvo ant žemės, kur toliau vyko grumtynės. To pasekoje R. F. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinio žąsto viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, kairės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje ir tuo nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str.1 d.

Nukentėjusieji - privatūs kaltintojai ir kaltinamasis iki teisiamojo posėdžio nesusitaikė.

2014-08-25, 2014-10-01 į teisiamąjį posėdį neatvyko privatus kaltintojas R. F., kuriam apie teisiamojo posėdžio laiką ir vietą pranešta asmeniškai ir negauta jo pranešimų dėl neatvykimo priežasčių.

BPK 416 str.1 d. numato, kad privatus kaltintojas turi teisę iki baigiamųjų kalbų pabaigos atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju. Jei privatus kaltintojas atsisakė kaltinimo arba su kaltinamuoju susitaikė, bylos procesas teismo nutartimi nutraukiamas ( BPK 416 str.3 d.). Kadangi privatus kaltintojas R. F. į teisiamuosius posėdžius neatvyko du kartus be svarbių priežasčių, teisme daroma išvada, kad jis atsisakė kaltinimo. Vadovaujantis BPK 3 str.1 d.5 p. nuostatomis, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu. Esant nustatytai aplinkybei, baudžiamoji byloje šioje dalyje nutrauktina.

Privatus kaltintojas R. P. kaltina A. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str.1 d. Ši veika patenka privataus kaltinimo bylų kategorijai ( BPK 407 str.1 d.), dėl kurių procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio kodekso 409 str. numatytus atvejus.

BPK 409 str.1 d. nurodyta, kad jeigu šio BPK 407 str.nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą.

Pažymėtina, kad BPK 409 str.1 d. numatytą imperatyvą (prokuroro pareigą) esant įstatyme numatytoms sąlygoms (nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų) pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo byloje įstatymų leidėjas nustatė atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimo (toliau – Nutarimo) nuostatas. Šiame Nutarime, be kita ko, yra pažymėta, jog „pagal Konstituciją įstatymų leidėjas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tam tikrose baudžiamosiose bylose kaltinimą palaiko ne prokurorai, o privatūs asmenys (jų atstovai); toks teisinis reguliavimas savaime nesudaro prielaidų pažeisti asmens teisės į teisminę gynybą. Tačiau negali būti tokių teisinių situacijų, kad prokurorui nekiltų pareiga baudžiamojoje byloje palaikyti valstybinį kaltinimą ir tuo atveju, kai privatus asmuo (ar jo atstovas), palaikydamas kaltinimą baudžiamojoje byloje, negali veiksmingai apginti savo (ar atstovaujamo asmens) teisių ir teisėtų interesų“. Nutarime taip pat nurodyta, kad „iš Konstitucijos kylanti teismo priedermė nustatyti objektyvią tiesą ir teisingai išspręsti bylą suponuoja tai, kad jeigu teismas mano, jog neatlikus ikiteisminio tyrimo ar tam tikrų proceso veiksmų, kurių neįmanoma atlikti teisme, jis negalės teisingai išnagrinėti baudžiamosios bylos ir priimti teisingo sprendimo (pavyzdžiui, dėl to, kad teismo turima informacija yra nepakankama, prieštaringa ir pan.), teismas turi turėti įgaliojimus nuspręsti, kad toje byloje turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas ar atskiri proceso veiksmai ir turi būti duoti tam tikri pavedimai atitinkamiems subjektams; tokie teismo pavedimai yra privalomi visiems asmenims (pareigūnams, institucijoms), kuriems jie adresuoti“.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis A. P. kaltės pagal jam pareikštą R. P. kaltinimą nepripažįsta. Kaltinamasis A. P. duodamas parodymus nurodė aplinkybes, kad nukentėjusįjį stūmė todėl, kad jo (nukentėjusiojo) darbininkai daugiau nelįstų per langą į kaltinamojo namą ir neimtų jo namo raktų. Kaltinamasis teigia, kad R. P. pasidaręs ranktus ir kada patenka į kaltinamojo namą. Be to R. P. kaltinamajam į maistą pila sieros rūgštį, todėl pavalgius kaltinamajam ima graužti skrandį. Į medikus nesikreipė. Nusiprausus vandeniu, sieros rūgštis patenka kaltinamajam į kraują. Tada jis būna silpnas, vaikšto kaip girtas, pradeda skaudėti širdį. R. P. vaikšto po kaltinamojo namą ir dieną, ir naktį. Ant spintos pripylė skysčio, kuris garuoja ir kaltinamajam nuo to skauda galvą. R. P. apipurškia jo drabužius skysta sieros rūgštimi.

Nors kaltinamasis A. P. nėra įrašytas į Varėnos PSPC gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitą, tačiau iš kaltinamojo aiškinimų kyla pagrįstos abejonės dėl kaltinamojo gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Nukentėjusysis R. P. nurodo, kad kaltinamojo elgesio pokyčio atsirado po tėvų mirties, apytikriai prieš du metus.

Kaltinamasis A. P. nurodo, kad neturi jokio pajamų šaltinių, neturi galimybės vykti sveikatos patikrai atlikti, o ir laiko, kad tokia patikra nereikalinga.

2013-03-15 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą prie A. P. , nesant jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str.1 d., tačiau nurodant į BK 187 str. 1 d. požymius. Tokios aplinkybės rodo, kad A. P. veika privataus kaltinamojo tvarka R. P. atžvilgiu nuo tyčinio turtinio sunaikinimo perėjo į veiką prieš asmenį, t.y. darosi vis pavojingesne.

Į teisiamąjį posėdį liudytoja buvo šaukiama kaltinamojo kaimynė G. B., kuri neatvyko. Privatus kaltintojas R. P. paaiškino, kad G. B. bijo kaltinamojo A. P. dėl jo nenuspėjamo elgesio, gyvena netoliese, todėl ir į teisiamąjį posėdį neatvyks. Liudytoju šauktas B. P. siekiant aiškintis aplinkybes dėl kaltinamojo elgesio namuose, pranešė, kad gyvena užsienio valstybėje, nenori duoti parodymus dėl brolio.

Nagrinėjamu atveju atsirado BPK 409 str. 1 d. taikymo sąlygos, kada paaiškėjus, jog galėjo būti padaryta BPK 407 str.nurodyta veika, procesas vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka. Būtent konstatuojama, kad veika turi visuomeninę reikšmę. Šiuo atveju nepakanka vien privataus kaltinamojo pastangų apginti savo teises, nežiūrint, kad buvo pradėta byla privataus kaltinimo tvarka, tačiau to objektyviai negali pakakti, kad tie nukentėjusiojo interesai būtų apginti. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, vertintina, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų tęsiamas.

Konsitucinio Teismo nutarimuose, teismų praktikoje nurodoma, kad negali būti tokių teisinių situacijų, kad prokurorui nekiltų pareiga baudžiamojoje byloje palaikyti valstybinį kaltinimą ir tuo atveju, kai privatus asmuo, palaikydamas kaltinimą baudžiamojoje byloje, negali veiksmingai apginti savo teisių ir teisėtų interesų.

Nagrinėjamu atveju galima būtų pavesti prokurorui atlikti atskirus veiksmus, jau šioje proceso stadijoje matant kaltinamojo poziciją nevykti ekspertizės atlikimui, kadangi neturi lėšų, o ir turint poziciją, kad toks tyrimas nereikalingas. Tačiau galimybė tirti nusikalstamos veikos aplinkybes, kai nurodoma, jog liudytoja dėl kaltinamojo daromo įtakos nevyks liudytojos apklausai į teisiamąjį posėdį, o reikalinga rinkti papildomus įrodymus – nustatyti ir apklausti kitus asmenis, gyvenančius netoliese kaltinamojo dėl jo elgesio nurodo, kad yra tikslinga atlikti ikiteisminį tyrimą byloje, o ne skaidyti į atskirus veiksmus. Prokuroro pareiga inicijuoti ikiteisminį tyrimą, kai asmuo savo veiksmais kelia pavojų sau ar kitiems asmenims.

BPK 1 str. nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog neįmanoma pasiekti šiame BPK straipsnyje nurodytų tikslų-greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką bei apginti nukentėjusio nuo nusikalstamo kėsinimosi asmens interesus neatliekant ikiteisminio tyrimo.

LR BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo įstaigą kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Teismas daro išvadą, jog būtina pagal BPK reikalavimus atlikti ikiteisminį tyrimą, apklausti visus asmenis, esant pagrindui bei būtinybei, taikyti procesines prievartos priemones, atlikti kitus tyrimo veiksmus, kad būtų įgyvendinta bei procesinėmis priemonėmis užtikrinta nukentėjusio asmens teisė į teisėtų interesų gynybą.

Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas kaltinamasis, nukentėjusysis, surinkta kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga. Teismas neturi galimybės užtikrinti operatyvų ir efektyvų baudžiamąjį procesą.

Vadovaujantis LR BPK 3 str.1 d.5p.,409 str.1 d., 415 str.1 d., 416 str.1 d., 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Bylą, dalyje, kurioje A. P. kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo R. P. perduoti prokurorui ikiteisminio tyrimo atlikimui.

Bylą, dalyje, kurioje A. P. kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo R. F., nutraukti privačiam kaltintojui R. F. atsisakius kaltinimo.

Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.