- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-11-12
- Bylos Nr.
- 1-130-245/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nukentėjusysis
- G. R.
- Kaltinamasis
- G. R.
- Advokatai
- Vincas Pacevičius
Bylos kat.- 1.1.3.2, 1.1.7.2.7, 1.2.3.1, 2.3.6.1.
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkritis 12 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, nukentėjusiajai G. R., specialistui Gregoire Abi Chaker, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. R. a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Balbieriškio sen., Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) krovėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, teistas: 1996-12-12 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d., 112 str. 1 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., BK 47‘ str. nuosprendžio vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. R. 2008 m. birželio 28 d. apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, koridoriuje, asmeninio konflikto su V. A. metu, tyčia kumščiu smogė į veidą ir dėl to V. A. nugriuvus ant grindų, tyčia keturis kartus smogė kumščiu į galvą, ir du kartus spyrė į pilvą bei kairį šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. A. galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu galvos smegenų dešiniame pusrutulyje, kaktinėje, smilkininėje, momeninėje skiltyse, šoniniuose skilveliuose, kas sukėlė galvos smegenų pabrinkimą, suspaudimą, antrinių kraujosruvų smegenų tilte, ūmų kvėpavimo - kraujotakos veiklos nepakankamumą, ir nuo suduotų smūgių į galvą V. A. 2008-07-17 3.35 val. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje mirė, taip jį tyčia nužudė.
Kaltinamojo G. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Be to, kaltinamasis G. R. 2008 m. birželio 28 d. apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas V. A. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, atvirai pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam V. A. priklausantį televizorių 300 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. R. 300 litų turtinę žalą.
Kaltinamojo G. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Kaltinamasis G. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008-06-28 iki vakaro jis buvo namuose. Apie 17.00 val. jis kartu su žmona R. R. ir dukra lankėsi parduotuvėje, Milių bute, iš kur į namus grįžo apie 24.00 val. Niekad nėra buvęs bute adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje ir ten gyvenusių žmonių nepažįsta. M. T. ir R. K. pažįsta. Pastarieji teigdami, kad jis sumušė V. A., jį apkalba dėl nežinomų priežasčių. G. Č. jis nepažįsta.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje. Įvykio vietos apžiūros metu iš buto rasta ir paimta medinė lazda, marškiniai, megztinis, striukė, pagalvės užvalkalas, kraujo pavyzdys, kilimo dalis su kraujo pavyzdžiu (1 t., b.l. 4-17).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti V. A. rūbai: megztinis, striukė, marškiniai, pagalvės užvalkalas, medinė lazda (1 t., b.l. 18-23).
Iš specialisto išvados Nr. M 1367/08(01) matyti, kad V. A. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu galvos smegenų pusrutulyje, kaktinėje, smilkininėje, momeninėje skiltyse, šoniniuose skilveliuose, sukelto galvos smegenų pabrinkimo, suspaudimo, antrinių kraujosruvų smegenų tilte, ūmaus kvėpavimo-kraujotakos veiklos nepakankamumo. V. A. mirė 2008-07-17 3.35 val. (VGPUL ligos istorijos Nr. 2008/14247 duomenimis). V. A. lavone nustatytas galvos sužalojimas galėjo būti padarytas ne mažiau vieno trauminio poveikio (1 t., b.l 42-50).
Specialistas Gregoire Abi Chaker paaiškino, kad nustatyti nukentėjusiojo galvos smegenų pakitimai, rodo, kad jie galėjo būti padaryti, ne mažiau vieno trauminio poveikio į galvos dešinę pusę. Didesnė tikimybė, kad smūgis buvo suduotas į galvos dešinę pusę. Galvos sužalojimas sukėlęs mirtį griuvimui nebūdingas.
Iš specialisto išvados Nr. S454/08(01) matyti, kad nuopjovoje virš sofos-lovos, ant kilimo iškarpos, lazdos, pagalvės užvalkalo, striukės, megztinio, marškinių yra V. A. kraujas su 9,999999999% tikimybe (1 t., b.l. 59-70).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal gautą informaciją apie telekomunikacijų abonentus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 52-1-00722-08, dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 1 d., nustatyta, kad liudytoja A. M., kurios mobiliojo telefono abonentinis Nr. 8-684-53501 2008-06-28 ir 2008-06-29 d. su liudytoja R. R., kurios mobiliojo telefono abonentinis Nr. 8-626-40697 nebendravo nei karto. 2008-08-07 liudytojos apklausos metu A. M. davė parodymus, jog nuo 2008-06-28 10.00 val. ji su G. R. visą dieną susirašinėjo SMS žinutėmis bei vieną kartą apie 17.00 val. kalbėjo su įtariamuoju G. R. per R. R. priklausantį telefoną bei kad 2008-06-29 nuo 10.00 val. ji vėl susirašinėjo SMS žinutėmis su R. R.. Iš gautos informacijos apie telekomunikacijų abonentus matyti, kad A. M. pirmą kartą parašė SMS žinutę R. R. 2008-07-09 15:02:28 val., tą pačią dieną 09.50 val. pirmą kartą po įvykio sulaikomas G. R.. Po parašytos žinutės, iš R. R. nuo 15:11:07 val. A. M. gavo 10 SMS žinučių, paskutinė žinutė į A. M. telefoną atsiųsta 2008-07-09 17:53:56 val. Nuo to laiko iki 2008-08-11 A. M. su R. R. minėtais telefonais nebendravo. Pagal gautą informaciją apie telekomunikacijų abonentus, nustatyta, kad liudytojui M. T., kurio telefono abonentinis Nr. 8-606-60315 2008-08-11 12:27:14 skambino liudytoja R. R., kurios mobilaus ryšio telefono abonentinis Nr. 8-626-40697. M. T. 2008-08-22 apklaustas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė parodymus, kad jam skambina G. R. draugai ir prašo pakeisti parodymus, t.y. sakyti, kad G. R. įvykio dieną V. A. bute nebuvo (1 t., b.l. 121).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad G. Č. iš parodytų atpažinti asmenų, atpažįsta D. T., kaip asmenį pravarde „pečiorinas“ (3 t., b.l. 58-61).
Tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad iš karto po atpažinimo, liudytoją G. Č. nuvedus patikrinti girtumą, alkotesteris užfiksavo 1,44 promilių girtumą. (3 t., b.l. 62)
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad asmuo pravarde „Torpeda“ yra D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą Varėnos g. 29-401, tačiau minėtu adresu negyvenantis. Turimais duomenimis D. B. Alytuje apie pusę metų negyvena, jo gyvenamoji vieta nenustatyta (3 t., b.l. 56).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad asmuo pravarde „pečiorinas“ yra G. R., a.k. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Jaunimo g. 16-32, Alytuje (3 t., b.l. 65).
Nukentėjusioji G. R. parodė, kad brolis V. A. su žmona išsiskyrė prieš ketverius metus. Užaugino tris vaikus: Dovilę, Ligita ir R. A.. V. A. prieš metus laiko pradėjo vaikščioti su lazdele, gavo invalidumo grupę. Brolio bute gyveno nuomininkai S. S. ir R. K.. Ji atnešdavo broliui valgyti, nupirkdavo produktų, padėdavo sumokėti mokesčius. 2008 m. birželio 28 d. apie 15.00 val. skambino broliui į butą. Telefono ragelį pakėlė R. K.. Pastaroji pasakė, kad brolis išėjęs ir grįš po valandos. Tai pasirodė jai keista, nes jis taip niekad nesakydavo, kadangi nelabai orientuodavosi laike. Palaukė apie valandą ir ėjo pas brolį į namus, nešė maisto. Apie 16.00 val. atsirakino duris ir pamatė brolio kojas koridoriuje, o galva buvo kambaryje ant kilimo, veidas buvo visas kruvinas, gulėjo aukštielninkas. Bandė jį kalbinti, bet jis tik sudejavo ir nutilo. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tą pačią dieną pastebėjo, kad brolio kambaryje nėra televizoriaus, kurio vertė 300 litų. Pavadinimo nežino ( 2t., b.l. 2, 3-4, 5).
Liudytoja R. K. parodė, kad ji su S. S. nuomojosi butą V. A. bute. 2008 m. birželio 28 d. apie 06.30 val. S. S. išėjo į darbą. Apie 09.15 val. prikėlė Vladislovą ir šis nuėjo pirkti laikraščio, o ji apie 10 val. išėjo pas pažįstamus Vytą ir G. Č..,Nešė jų šuniukui kaulus. V. Č. paprašė, kad nupirktų vyno. Parduotuvėje sutiko M. T. ir kaltinamąjį, kurį pažinojo tik iš matymo ir girdėjo kaip jį vadina „pečka“ ar „pečiorinu“. Ji, M. T. ir kaltinamasis nusipirko vyno ir nuėjo pas Čepukaičius, kur gėrė alkoholinius gėrimus. Ji apie 12.00 val. sugrįžo į nuomojamą butą, kur rado V. A.. Po kurio laiko į butą atėjo M. T. su kaltinamuoju. Ji neprieštaravo, kad pastarieji įeitų į butą. Tačiau V. A. atėjo į koridorių ir pamatęs M. T. su kaltinamuoju, liepė pastariesiems nedaryti „bardako“, išeiti iš buto ir užsimojo lazda. Kaltinamasis supyko ir smogė kumščiu V. A. į galvą, veidą. Smūgių buvo 5 arba 6. Nuo suduotų smūgių V. A. nukrito ant grindų savo kambario tarpduryje. Nugriuvus nukentėjusiajam, kaltinamasis G. R. dar sudavė kumščiu apie 4 smūgius į galvą bei spyrė į šoną ir petį. Ji paprašė nemušti V. A., bet kaltinamasis toliau smūgiavo. Mindaugas stovėjo koridoriuje ir prašė taip pat nemušti, bet kaltinamasis į tai nereagavo. Po suduotų smūgių kaltinamasis paklausė „ką čia būtų galima paimti“ ir kambaryje pamatęs televizorių, jį išsinešė. Paskui jį išėjo ir M. T.. Dėl to ji išsigando, ėjo iš buto. Tuo metu paskambino V. A. sesuo Genė. Dėl išgąsčio ji pamelavo, kad V. A. išėjęs pasivaikščioti. Išėjusi iš buto, užrakino duris ir nuėjo pas R. Č.. Išeinant Vladislovas dar kvėpavo, bet nekalbėjo. Dėl išgąsčio nekvietė greitosios pagalbos (2 t., b.l. 62-63,64-65,66-67 ).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kaip įtariamoji R. K. atpažįsta asmenį, vadinamą “pečiorinu“, t.y. įtariamąjį G. R. (2 t., b.l. 52-55).
Iš liudytojos R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja R. K. parodė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje ir kambarį, kuriame ji gyveno su sugyventiniu, kambarį, kuriame gyveno V. A.. Parodė buto duris, pro kurias į butą įsileido M. T. ir G. R.. Parodė asmenų išsidėstymą bute nusikaltimo padarymo metu, tai yra, kad ji pati stovėjo prie koridoriuje, esančio veidrodžio, kad G. R. stovėjo koridoriuje prie kairės sienos, netoli kambario durų staktos, M. T. stovėjo jai iš dešinės ties įėjimu į jos kambarį. Parodė fotelį, prie kairės sienos, kur sėdėjo V. A., kaip jis atėjęs į koridorių užsimojo lazdele suduoti G. R. į pilvą, parodė kaip rankos kumščiu G. R. sudavė V. A. du smūgius į galvą ir į veidą, kaip V. A. nukrito ant žemės, kaip gulinčiam V. A. rankos kumščiu sudavė keturis smūgius į galvą ir koja spyrė į pilvą, ir šoną. Be to, parodė vietą, kur kambaryje ant spintelės buvo televizorius, kurį išsinešė G. R. (2 t., b.l. 68-75).
Liudytojas M. T. parodė, kad 2008 m. birželio 28 d. apie 12 val. ėjo į parduotuvę, kur susitiko su „pečiorinu“, tai yra, kaltinamuoju. Jiems būnant parduotuvėje, atėjo R. K.. Pastaroji pasakė, kad eina pas Vytą ir G. Č.. Ten nuėjo R. K. ir jis su kaltinamuoju. Ten išgėrė butelį vyno ir R. K. išėjo namo, o jis su kaltinamuoju išgėrė dar vieną butelį vyno. Po to jis pasiūlė eiti pas R. K., kuri nuomojasi kambarį V. A. bute ir jis su kaltinamuoju ten nuėjo apie 13-14 val. Duris atidarė R. K.. Buto šeimininkas V. A. atėjęs į koridorių, pradėjo juos vyti iš savo namų ir pagąsdindamas užsimojo lazda, su kuria vaikšto, kirsti „Pečiorinui“, tai yra, kaltinamajam. Tada kaltinamasis kirto V. A. dešiniu kumščiu į krūtinę ir jis nuo smūgio nukrito ant nugaros, ant grindų, tarp savo kambario durų. Jis ir R. K. sakė G. R. nemušti Vladislovo, bet jis dar sudavė nukritusiam nukentėjusiajam ant žemės smūgius koja, ties kairiu klubu. Tuomet jis nusisuko, kad nematytų, bet iš garsų suprato, kad G. R. dar muša V. A.. Viskas vyko kelias minutes. Po to, kai G. R. nustojo jį mušti, jis su G. R. išėjo, o V. A. paliko gulėti ant grindų. Rimutė taip pat liko bute. Jis pats V. A. smūgių nesudavė. Jis neatsimena, kad kaltinamasis neštų iš V. A. kambario televizorių. Buvo girtas. Su kaltinamuoju išsiskyrė prie laiptinės. Po įvykio praėjus kažkiek dienų, buvo pas jį atėjęs G. R. ir pasakė, kad „aš ten nebuvau“. Suprato, kad G. R. nori, kad jis meluotų pareigūnams, tačiau pareigūnams sakė tiesą. Po to pokalbio G. R. daugiau nematė, bet jo draugai skambino jam ir grasino, kodėl papasakojo viską pareigūnams.
Liudytojas G. Č. parodė, kad 2008-06-28 d. apie 9-10 val. pas jį į namus atėjo R. K. ir pastarosios paprašė nupirkti vyno. Už 15-20 min. Rimutė grįžo į butą ir pasakė, kad užsirakintų duris, nes apačioje laukia pijokai ir gali ateiti į butą. Jis užrakino duris. Už 10 min. išgirdo smūgius į duris. Nuo smūgių buto durys su visa stakta įkrito į vidų ant žemės. Kai išvertė duris, pamatė, kad jas daužė M. T. ir kitas vyras vadinamas „pečiorinu“, tai yra, kaltinamasis. Šis pasakė, kad duris išlaužė dėl to, kad jų neatidarė. Nenorėjo su jais konfliktuoti, todėl jiems daugiau nieko nesakė. Jie atsinešė butelį 0,7 vyno, kurį atsisėdę gėrė. Kaltinamasis su M. T. atėjo jau gerokai apgirtę. Rimutė truputį išgėrė ir išėjo, pasakiusi, kad eina namo. Kai Rimutė išėjo, kaltinamasis su Tamoševičium baigė gerti vyną ir už 15-20 min. taip pat išėjo. Išeidamas kaltinamasis Tamošaičiui dar pasakė, kad eina pas R. K.. Po dviejų dienų iš aplinkinių kalbų sužinojo, kad sumuštas V. A. ir kad išvežtas į Vilnių. Nukentėjusysis paskutiniu metu sunkiai vaikščiodavo, paeidavo tik su lazdele. Dar vėliau iš R. K. sužinojo, kad V. A. sumušė „Pečiorinas“, tai yra, kaltinamasis. 2009-02-27 atpažinimo metu jis apsipažino, parodė ne tą asmenį, nes „Pečioriną“ iš viso buvo matęs gal tris kartus, jo gerai nepažinojo, be to, nuo įvykio praėję daugiau nei pusę metų ir jis suabejojo, pareigūnai neleido jam iš esmės paaiškinti, primiršo atpažintino asmens veido bruožus, jis buvo neblaivus (1,44 promilių alkoholio).
Liudytojas V. Č. parodė analogiškai.
Liudytoja M. T. parodė, kad jos sūnus M. T. visada buvo ir yra ramus, padeda namuose, serga epilepsija, 2007 metais daug kartų gulėjo ligoninėje. Paskutiniu metu po brolio mirties pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, bet išgėręs agresyvus niekad nebūdavo. 2008-06-28 sūnus grįžo miegoti pas ją į namus, buvo išgėręs, grįžo vakare, bet buvo dar šviesu. Grįžęs iš policijos sūnus papasakojo, kad kažkoks „pečka“ sumušė senuką V. A.. Pastarąjį ji pažįsta. Kažkurią dieną pas ją į namus atėjo nepažįstamas vyriškis ieškodamas Mindaugo. Sūnus kalbėjosi su tuo nepažįstamuoju. Kai tas vyras išėjo, Mindaugas pasakė, kad tai tas pats vyras, kuris mušė V. A.. Kaip suprato, jis Mindaugo prašė, kad jis pakeistų parodymus, nes Mindaugas paskui pasakė tokią frazę „kaip aš galiu pakeisti tuos parodymus, jeigu jis ten buvo“. Vėliau sūnui paskambino moteris ir prisistačiusi minėto nepažįstamojo žmona, paprašė, jog Mindaugas pakeistų parodymus. Ji girdėjo tą telefoninį pokalbį ir bekalbant Mindaugas pasakė “ kaip gi aš galiu keisti“. Po to dar kartą skambino kažkoks vyriškis, kuris garsiai šaukė, nes ir ji girdėjo. Ragelį dar buvo paėmęs kažkas kitas. Po to pokalbio sūnus jai nesakė, dėl ko tie vyrai skambino.
Liudytojas A. K. parodė analogiškai. Be to, jis parodė, kad M. T. papasakojo, kad šis kartu su G. R. gėrė alkoholinius gėrimus, buvo nuėję pas R. K., kur ši nuomavo butą, kad ten G. R. sumušė buto savininką ir paėmė jo televizorių. M. T. pažįsta labai senai, nes su juo buvo kaimynai, gyveno gretimuose namuose. Smulkesnių detalių apie tą įvykį nežino, nes M. T. jam smulkiai nepasakojo.
Liudytojas D. S. parodė, kad pažįsta M. T.. Per pastarąjį jis susipažino su R. K.. Kažkada vasarą laikraštyje „Alytaus naujienos“ perskaitė, kad sumuštas vyras ir kad yra įtariamasis G. R., kurį pažįsta jau labai seniai, nes kartu mokėsi mokykloje. G. R. visi dažniausiai vadina „Pečiorinu“.Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su V. A. metu, tyčia kumščiu smogė į veidą, ir dėl to V. A. nugriuvus ant grindų, tyčia keturis kartus smogė kumščiu į galvą, ir du kartus spyrė į pilvą bei kairį šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. A. galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu galvos smegenų dešiniame pusrutulyje, kaktinėje, smilkininėje, momeninėje skiltyse, šoniniuose skilveliuose, kas sukėlė galvos smegenų pabrinkimą, suspaudimą, antrinių kraujosruvų smegenų tilte, ūmų kvėpavimo - kraujotakos veiklos nepakankamumą, ir nuo suduotų smūgių į galvą V. A. 2008-07-17 3.35 val. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje mirė, taip jį tyčia nužudė.
Liudytojas G. M. parodė kad jis buvo tyrimo grupėje atliekant ikiteisminį tyrimą dėl V. A. nužudymo. 2008-07-09 buvo sulaikytas G. R., kuriam 2008-07-10 buvo pareikštas įtarimas pagal LR BK 180 str. 1 d. Prieš pareiškiant įtarimą su G. R. kabinete bendravo beveik visi SNTP tyrėjai. 2008-07-10 pareiškus įtarimą, apklausoje iš SNTP pareigūnų niekas nedalyvavo, taip pat nebuvo ir jo, G. R. apsiklausė viena tyrėja areštinės patalpose, daugiau apklausoje niekas nedalyvavo. G. R. prisipažino sumušęs V. A. ir išnešęs iš jo namų televizorių, kai jis buvo apklaustas Alytaus rajono apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjo. Buvo kreiptasi ir dėl jo suėmimo, tačiau teisėja netenkino prokurorės R. U. pareiškimo skirti kardomąją priemonę suėmimą, todėl 2008-07-10 jis buvo paleistas. 2008-07-17 gavo pranešimą iš Vilniaus septintojo komisariato, kad V. A. ligoninėje mirė. Kitą dieną iš MRU TMI Vilniaus skyriaus gavus pirminę išvadą dėl V. A. mirties priežasties G. R. buvo pareikštas įtarimas pagal LR BK 129 str. 1 d. ir tuomet G. R. pakeitė parodymus, sakydamas, kad jis V. A. nemušė ir kad jo bute nebuvo. Nei jis, nei kiti tyrėjai jam matant nenaudojo jokio smurto.
Iš specialisto išvados Nr. M 1367/08(01) matyti, kad V. A. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu galvos smegenų pusrutulyje, kaktinėje, smilkininėje, momeninėje skiltyse, šoniniuose skilveliuose, sukelto galvos smegenų pabrinkimo, suspaudimo, antrinių kraujosruvų smegenų tilte, ūmaus kvėpavimo-kraujotakos veiklos nepakankamumo. Nukentėjusysis mirė nuo kaltinamojo padarytų sužalojimų, todėl tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
Kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam asmeninio konflikto su pastaruoju metu, nes kaltinamasis norėjo nukentėjusiojo bute gerti alkoholinius gėrimus. Tuo tikslu jis atėjo pas R. K.. Nukentėjusysis V. A. kaltinamąjį vijo iš buto, užsimojo suduoti su lazda. Po to sekė kaltinamojo smurto veiksmai.
Kaltinamasis atliko tyčinius fizinio smurto veiksmus. Smurto veiksmus tęsė ir tuo metu, kai juos prašė nutraukti bute buvę R. K. ir M. T.. Tai rodo kaltinamojo įniršį nukentėjusiojo atžvilgiu dėl pastarojo prieštaravimo, kad kaltinamasis ir M. T. įeitų į jo butą ir jame darytų betvarkę. Todėl teismas laiko nustatytą nusikaltimo motyvą – kaltinamojo pyktį, kerštą nukentėjusiojo atžvilgiu.
Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kad savo veika kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę, numatė, kad dėl suduotų nukentėjusiajam smūgių į galvą, gali atsirasti kūno sužalojimai, dėl kurių nukentėjusysis gali mirti, ir kad taip gali atimti gyvybę, ir nors šių padarinių – atimti gyvybės nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia.
Nukentėjusysis gindamas savo interesą užsimojo suduoti ar sudavė kaltinamajam lazda, tačiau tai nesudaro kaltinamajam būtinosios ginties situacijos arba, kad dėl to buvo pagrindas kaltinamajam labai susijaudinti, kadangi pats kaltinamasis sudarė tokią situaciją braudamasis į svetimą butą. Teismas laiko, kad taip nukentėjusysis turėjo teisę ginti savo teises ir jo poelgis buvo teisėtas. Be to, nukentėjusysis be lazdos negalėjo vaikščioti, tai yra, buvo neįgalus, todėl veiksmas su lazda laikytinas kaip protesto išraiškos simbolis, tačiau nebūtinas prieštaravimui išreikšti. Nukentėjusiojo veiksmai nebuvo itin įžeidžiantys kaltinamąjį. Tačiau šie veiksmai laikyti kaip provokuojantys, nes kaltinamąjį tai supykdė ir iš to kilo kerštas. Iki to kaltinamojo priešiško nusistatymo nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo. Todėl tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis tyčia nužudė nukentėjusįjį dėl savanaudiškų paskatų. Iš aukščiau aptartų įrodymų, o būtent, R. K., M. T. parodymų matyti, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo dėl kaltinamojo ir M. T. veržimosi į nukentėjusiojo butą be šeimininko sutikimo ir jo metu buvo sužalotas nukentėjusysis. Televizorius buvo pavogtas po smurto veiksmų atlikimo, nukentėjusiajam praradus sąmonę, gulint ant grindų. Nužudymo motyvas – pyktis ir iš to kylantis kerštas nukentėjusiajam. Kitų nužudymo motyvų nenustatyta. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 dalies 9 punktą (dėl savanaudiškų paskatų), kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 20 punktas). Duomenų, kad kaltinamasis iki smūgių sudavimo nukentėjusiajam turėjo išankstinę tyčia užvaldyti svetimą turtą, nėra. Todėl kaltinamojo G. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. teisingai.
Televizorius buvo pagrobtas atvirai po fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu dėl asmeninių nesutarimų. Televizorius buvo išneštas iš buto matant R. K.. Tai suvokė ir kaltinamasis. Todėl jis suprato, kad svetimą turtą pagrobia atvirai. Liudytojas M. T. aiškino, kad jis nepastebėjo televizoriaus išnešimo iš buto fakto, buvo girtas. Šis liudytojas ir neneigia, kad televizorių iš buto išnešė kaltinamasis. Visų nusikaltimo aplinkybių nepatvirtinimas paaiškinamas liudytojo neblaivumo aplinkybe. Todėl nėra pagrindo netikėti liudytojos R. K. ir nukentėjusiosios G. R. parodymais. Nukentėjusiosios G. R. nurodyta pagrobto televizoriaus vertė atitinka rinkos kainą. Byla nagrinėjama kaltinimo ribose. Kaltinimo palaikymas yra prokuroro kompetencijoje. Todėl kaltinamojo G. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. teisingai.
Kaltinamasis G. R. parodė, kad jis tikrai 2008-07-10 Alytaus rajono apylinkės teisme ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, jog 2008-06-28 apie 10-11 val. jis atėjo prie parduotuvės, Vingio gatvėje, Alytuje, kur susitiko draugą M. vadinamą „T.“, su kuriuo nusipirko butelį vyno. Tuo metu į parduotuvę atėjo pažįstama moteris vardu Rima. Jis pažįsta pastarosios sugyventinį Stasį, su kuriuo kartu mokėsi. Rima taip pat pirko butelį vyno ir su ja kartu ėjo pas M. ir R. pažįstamus Č., kuriuos jis taip pat iš matymo žino, išgerti vyno. Begeriant vyną, Rima pirma pakilo eiti namo ir pasakė, kad bandys dar gauti vyno. Išgėrę vyną ir nesulaukę Rimos, išėjo ieškoti Rimos. Rimos gyvenamąją vietą žinojo Mindaugas. Pas ją atėjo apie 15.00 val. Tuo metu jau buvo stipriai apgirtęs, nes kartu su Mindaugu išgėrė 2 butelius vyno. Kas vyko Rimos bute, neatsimena. Pamena, kad koridoriuje jos klausė, kodėl ji neatėjo, nes žadėjo suorganizuoti dar išgerti. Suprato, kad Rima neturėjo pinigų ir neturėjo iš kur jų pasiskolinti, todėl ir nėjo su jais gerti. Jam ir M. kalbant su R. į koridorių atėjo senas vyriškis, kurį jis matė pirmą kartą ir pradėjo rėkti, kad jie dingtų iš jo buto ir nedarytų betvarkės ir kirto jam su lazda, kurią naudojo vaikščiodamas. Pataikė jam į petį, nes po to jautė skausmą. Dėl to jis supyko ir smogė senukui rankos kumščiu į veidą ir koja pastūmė jį į krūtinės sritį, dėl ko jis nukrito ant žemės. Kadangi buvo girtas ir neturėjo pinigų, pamatęs kambaryje televizorių, sugalvojo paimti ir užstatyti. Ar televizorių iš buto nešė vienas ar su Mindaugu neatsimena. Kur padėjo televizorių, taip pat neatsimena, nes buvo labai girtas. Neatsimena ir kur jis ėjo iš buto. Draugai jį vadina „p.“. Kad jis sudavė smūgius senukui gailisi. Smurtą panaudojo dėl savo būsenos, buvo girtas. Žalą už televizorių ir gydymą žadėjo atlyginti (2 t., b.l. 113-114, 109-110). Tačiau tai nėra teisybė, nes taip apkalbėjo save. Šiuos parodymus davė verčiamas pareigūno A. M.. Pastarasis jam darė psichologinį spaudimą. Dėl to jis palūžo. Todėl prisipažino mušęs nukentėjusįjį. Galvojo, kad nukentėjusysis pasveiks ir tada viskas paaiškės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko nustatyta, kad kaltinamojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui, nurodytos nukentėjusiojo V. A. nužudymo aplinkybės atitinka liudytojų R. K., M. T. nurodytoms aplinkybėms. Kaltinamasis nebūdamas įvykio vietoje, negalėjo šių aplinkybių žinoti. Byloje nenustatyta, kad kas būtų daręs poveikį kaltinamajam ir dėl to būtų pagrindas abejoti kaltinamojo pirminiais parodymais. Atvirkščiai, byloje nustatyta, kad kaltinamasis tiesiogiai ir per kitus asmenis darė poveikį liudytojui M. T.. Kaltinamasis pakeitė parodymus, kai sužinojo, jog nukentėjusysis mirė. Tai rodo, kad parodymų pakeitimas susijęs su didesniu atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą laipsniu. Todėl kaltinamojo G. R. parodymai, jog jis nusikaltimo padaryme nedalyvavo ir jis save apkalbėjo, vertinami kaip nepagrįsti, tuo kaltinamasis siekia suklaidinti teismą ir išvengti atsakomybės, todėl atmestini.
Liudytoja R. R. parodė, kad kaltinamasis G. R. yra jos vyras. 2008-06-28 ryte apie 9-10 val. ji išėjo į turgų ir vyrą paliko namuose su dukra. Iš turgaus grįžo namo ir visą dieną buvo visi namuose. Apie 16-17 val. visa šeimyna išėjo į „Rimi“ parduotuvę. Būnant parduotuvėje, jai paskambino bendradarbė A. M. ir pasikvietė į svečius. Iš parduotuvės „Rimi“ nuėjo pas ją į svečius. Pastarosios namuose buvo jos vyras R. M.. Svečiuose jie išbuvo iki 23 val. Iš ten grįžo į namus. A. M. turėjo du telefonus. Į kurio paskambino jai, neatsimena. Pastarosios vieno tel. abonentinis nr. yra (duomenys neskelbtini). Su Miliais ji ir jos vyras yra geri draugai. Ankstesnėje apklausoje sakiusi, kad neatsimena kur buvo birželio 28 d. G. R.. Kur jie buvo ir ką veikė, priminė A. M..
Liudytojai A. M. ir R. M. parodė taip pat, tai yra, kad Revuckai svečiavosi jų namuose, kad G. R. buvo blaivas. Be to, jie parodė, kad A. M. turi du mobiliuosius telefonus, tai yra, „Omnitel“ ir TELE-2“. A. M. taip pat parodė, kad neatsimena, kokiu telefonu bendravo su R. R..
Teismas liudytojų R. R., A. M., R. M. parodymus vertina kaip siekimą suklaidinti teismą ir taip padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Šių liudytojų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, o būtent, R. R. apklausiama 2008-07-09 parodė, kad ji neatsimena, ką 2008-06-28 veikė ji ir jos vyras. R. R. pakeitė parodymus 2008-08-05 teigdama, kad nurodytą dieną jos vyras buvo su šeima. Ši liudytoja teisiamajame posėdyje dar kartą pakeitė savo parodymus, papildydama juos tuo, kad liudytoja A. M. turėjo du telefonus ir nežino, kuriuo bendravo su šia liudytoja. Liudytojai A. M. ir R. M. teisimajame posėdyje taip pat pakeitė savo parodymus, papildydami, kad A. M. turėjo du mobiliuosius telefonus ir nežino, kuriuo pastaroji bendravo su R. R.. Be to, šių liudytojų parodymai, kad kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu nebuvo įvykio vietoje ir buvo blaivas, nepagrįsti objektyviai duomenimis ir prieštarauja nustatytoms byloje faktinėms aplinkybėms, tai yra, kaltinamasis savo pirminiuose parodymuose nurodė buvęs įvykio vietoje ir sumušęs nukentėjusįjį. Šiuos jo parodymus patvirtino liudytojų G. K. ir M. T. parodymai. Esminių prieštaravimų šiuose parodymuose nėra. Kiek kartų ir kur buvo smogta po pirmo smūgio sudavimą nukentėjusiajam į galvą, liudytojas M. T. nurodyti negalėjo, nes jis išsigando ir nusisuko nuo kaltinamojo. Smurtas buvo užsitęsęs. Fizinio smurto veiksmai buvo nevienkartiniai. Todėl prieštaravimai šių liudytojų parodymuose yra dėl objektyvių priežasčių ir jais netikėti nėra pagrindo. Šių liudytojų parodymus patvirtina liudytojų M. T., G. M., D. S., A. K. parodymai, kad kaltinamasis ir jo aplinkos žmonės bandė paveikti liudytoja M. T. pakeisti parodymus kaltinamojo naudai. Byloje nėra duomenų, kad būtų nauduotas smurtas kaltinamojo atžvilgiu siekiant išgauti prisipažinimą, todėl šis kaltinamojo teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Kaltinamasis parodymus davė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš minėto tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal gautą informaciją apie telekomunikacijų abonentus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 52-1-00722-08, dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 1 d., buvo nustatyta, kad liudytoja A. M., kurios mobiliojo telefono abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-06-28 ir 2008-06-29 su liudytoja R. R., kurios mobiliojo telefono abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebendravo nei karto. 2008-08-07 liudytojos apklausos metu A. M. davė parodymus, jog nuo 2008-06-28 10.00 val. ji su R. R. visą dieną susirašinėjo SMS žinutėmis bei vieną kartą apie 17.00 val. kalbėjo su įtariamuoju G. R. per R. R. priklausantį telefoną bei kad 2008-06-29 nuo 10.00 val. ji vėl susirašinėjo SMS žinutėmis su R. R.. Iš gautos informacijos apie telekomunikacijų abonentus matyti, kad A. M. pirmą kartą parašė SMS žinutę R. R. 2008-07-09 15:02:28 val., tą pačią dieną 09.50 val. pirmą kartą po įvykio sulaikomas G. R.. Po parašytos žinutės, iš R. R. nuo 15:11:07 val. A. M. gavo 10 SMS žinučių, paskutinė žinutė į A. M. telefoną atsiųsta 2008-07-09 17:53:56 val. Nuo to laiko iki 2008-08-11 A. M. su R. R. minėtais telefonais nebendravo. Pagal gautą informaciją apie telekomunikacijų abonentus, nustatyta, kad liudytojui M. T., kurio telefono abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-08-11 12:27:14 skambino liudytoja R. R., kurios mobilaus ryšio telefono abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad R. R., A. M. bendravo tarnybiniame pranešime aprašytais telefonų abonementiniais numeriais. Todėl liudytojų R. R., A. M. ir R. M. parodymus teismas atmeta kaip nepagrįstus.
Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamąjį G. R. ankstesnis teistumas (išnykęs), sistemingas administracinių pažeidimų darymas (nedidelis chuliganizmas ir alkoholinių gėrimų gėrimas viešoje vietoje) charakterizuoja neigiamai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos matyti, kad kaltinamasis šioje bendrovėje charakterizuojamas teigiamai (t. 3 b.l. 5-11,39).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą bei nesunkų nusikaltimą. Savo veiksmais sukėlė neatstatomas pasekmes ir tuo padarė ypatingą žalą visuomenei. Nusikaltimas padarytas nenaudojant įrankių, suduoti smūgiai nukentėjusiajam buvo ne vienkartiniai. Labai sunkus nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimai padaryti nukentėjusiojo bute, į kurį brovėsi kaltinamasis prieš nukentėjusiojo valią. Naudojo fizinį smurtą prieš neįgalų asmenį. Neigiamą kaltinamojo asmenybę, nes iki nusikaltimo padarymo ir juo metu girtavo, sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus. Praeityje buvo teistas už smurtinių nusikaltimų darymą. Atsižvelgtina į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nusikaltimų padarymo metu buvo girtas tiek, kad neatsimena, kur realizavo pagrobtą nukentėjusiojo televizorių. Nesigaili padaręs nusikaltimus. Nesistengė atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Skiriant bausmės dydį atsižvelgtina ir į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, išnykęs teistumas. Darbavietėje charakterizuojamas teigiamai.
Todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina atitinkanti sankcijos vidurkį (BK 61str.1d.- 5 d.).
Dėl anksčiau paminėto ir paskyrus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo prokuroro.
Nukentėjusioji G. R. pareikšti civilinį ieškinį atsisakė. Televizorius nesurastas ir jo negalima paimti, todėl iš kaltinamojo išieškotina pagrobto turto vertė (BK 72 str. 5 d.).
Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl 20582,56 litų turtinės žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo V. A. gydymo, tenkintinas – žala padaryta kaltais kaltinamojo veiksmais.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pripažinti G. R. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir paskirti:
pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. 5 d. 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2008-07-09 iki 2008-07-10 ir nuo 2008-07-18 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš G. R. Valstybinei ligonių kasai (Kalvarijų g. 147, 08221 Vilnius, įm. Kodas 191351679, a/s (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, PVM mokėtojo kodas 100000950313, 20582,56 litų turtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis BK 72 str. 5 d., išieškoti iš G. R. valstybės naudai 300 litų konfiskuotino turto.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus (medinė lazda, V. A. pilkas megztinis, ruda striukė, margi marškiniai, pagalvės užvalkalas, kilimo dalis su rudos dėmės pavyzdžiu, kraujo pavyzdys nuo sienos) sunaikinti. Vieną kompaktinį diską, kuriame yra informacija (įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės) gauta pagal 2008-08-07, 2008-08-13, 2008-08-14 Alytaus rajono apylinkės prokuratūros nutarimus susipažinti su dokumentais (informacija), laikomus Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, grąžinti Alytaus apskrities VPK.
Nuosprendis per 20d. nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.