Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. J. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-2246-952/2017, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas E. J. prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenų banke 2001-05-16 padarytą įrašą dėl jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , 2/6 dalies disponavimo turtu teisių apribojimo, minėtą įrašą panaikinant, buvusios teismo antstolių kontoros prie Radviliškio rajono apylinkės teismo antstolės N. S. 2001-05-09 raštą Nr. V2-1335/01 dėl senaties pripažinti netekusiu teisinės galios.

Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimu iš pareiškėjo E. J. priteisė išieškotojai Radviliškio miškų urėdijai 2011,20 Lt žalą bei 266,40 Lt teismo išlaidas. Teismo antstolių kontoros prie Radviliškio rajono apylinkės teismo antstolė N. S. 2000-09-19 turto arešto aktu apribojo disponavimą pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, tačiau išieškotojas Radviliškio miškų urėdija 2000-10-11 raštu nurodė antstolei panaikinti žemės sklypo areštą. Antstolė N. S. savalaikiai neatliko veiksmų, kuriais būtų panaikintas įrašas Nekilnojamojo turto registro duomenų banke.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjo E. J. prašymo netenkino.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie jo prašymo pagrįstumą. Pareiškėjas pateikė teismui eilę dokumentų kopijų, tačiau jų pagrindu nėra galimybės konstatuoti, kad E. J. yra įvykdęs prievolę, dėl kurios 2001-05-09 antstolio raštu Nr. V2-1335/01 buvo taikytas įrašas Nekilnojamojo turto registre apie apribojimą disponuoti žemės sklypo dalimi. Antstolis R. K. daro išskaitas iš pareiškėjo gaunamų pajamų, tačiau vykdomojo dokumento Nr. S-6786-16 pagrindu, pareiškėjo atžvilgiu vykdoma ne viena vykdomoji byla, 2016 m. rugsėjo 13 d. atsakymu antstolis R. K. pareiškėją informavo, kad atšaukti patvarkymą iš VSDFV Šiaulių skyriaus nėra galimybės iki kol vykdomasis raštas nebus visiškai įvykdytas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas E. J. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį, tenkinti jo prašymą, panaikinti disponavimo turtu apribojimą, atskirąjį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartyje nurodytas turto areštas nėra pareiškėjo E. J. prašymo esmės dalykas, nes antriniame vykdomajame rašte yra padarytas antstolės N. S. įrašas apie arešto panaikinimą pagal Radviliškio miškų urėdijos 2000-10-11 raštą Nr. 821, kas akivaizdžiai įrodo, kad areštas panaikintas pagal Radviliškio miškų urėdijos raštą Nr. 821, bet ne teismo nutartimi.

5.2. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nurodė antstolės E. R. išieškotas lėšas, pateikė Sodros pažymą apie padarytus išskaitymus. Įsiskolinimo suma sudarė 582 Eur, buvo išieškota 628 Eur, kas įrodo apribojimo įrašų panaikinimo pagrįstumą.

5.3. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartyje nurodyti argumentai yra dėl išieškojimo veiksmų kitoje byloje ir kitu pagrindu bei nieko bendro neturi su pareiškėjo prašymo dalyku šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto E. J. atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliantas pateikė teismui prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas prašyme nenurodė, kokios bylos aplinkybės gali būti tinkamai išaiškintos tik žodinio bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad visas bylai reikšmingas aplinkybes apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo atskirajame skunde. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apelianto pateikto atskirojo skundo išnagrinėjimui nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl prašymas atmetamas.

Papildomu prašymu apeliantas prašė prijungti prie civilinės bylos 2017-08-02 atskiro prašymo nuorašą bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, o papildomu prašymu Nr. 2 – antstolių kontoros raštą, vykdomojo rašto nuorašą bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra dvi: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai apie pareiškėjui priklausančio buto apribojimus bei antstolių kontoros 2000-03-17 raštas galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o be to, jie neturi jokios įtakos skundžiamos 2017 m. liepos 7 d. nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl šių apelianto pateiktų įrodymų teismas nepriima ir jų nevertina (CPK 314 straipsnis). Pareiškėjo prašymas pridėti prie bylos 2017-08-03 atskirą prašymą, kuriame prašoma pakeisti atskirojo skundo nagrinėjimo datą, yra išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2017-08-03 raštu (75 b. l.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad E. J. reiškia reikalavimus pakeisti Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke 2001-05-16 padarytą įrašą dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 2/6 dalies disponavimo nekilnojamuoju daiktu apribojimo, šį įrašą panaikinant, bei pripažinti netekusiu teisinės galios buvusios antstolės N. S. 2001-05-09 raštą Nr. V2-1335/01 kaip pagrindą, kuriuo įregistruotas apribojimas, dėl pasikeitusių aplinkybių - senaties.

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjo E. J. prašymo netenkino. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių prievolės įvykdymą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2¹²-314/1997 iš atsakovo E. J. ieškovui Radviliškio miškų urėdijai priteisė 2011,20 Lt žalą bei 266,40 Lt teismo išlaidas (14–15 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismas 1999 m. kovo 9 d. išieškotojai Radviliškio miškų urėdijai išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2¹²-314/1997 dėl 2011,20 Lt žalos ir 266,40 Lt teismo išlaidų išieškojimo (10, 11 b. l.). Teismo antstolių kontoros prie Radviliškio rajono apylinkės teismo antstolė N. S., vykdydama Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2¹²-314/1997, turto arešto aktu 2000-09-19 areštavo 1/6 dalį žemės sklypo (t. y. 16,67 procentų arba 7,9167 ha), esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią E. J. (6 b. l.). Radviliškio miškų urėdija 2000-10-11 rašte Nr. 821, adresuotame antstolių kontorai, nurodė, kad sutinka, jog ieškinys dėl E. J. padarytos žalos būtų išieškotas iš jo darbo užmokesčio darbovietėje, panaikinant miško areštą (8 b. l.). Vykdomajame dokumente atžymėta, kad Radviliškio miškų urėdijos 2000-10-11 raštu Nr. 821 areštas miškui yra panaikintas (10, 11 b. l.). Antstolės N. S. 2001-04-17 Raginimas vykdomojoje byloje Nr. V2-1335/2001 patvirtina, kad 2001 m. balandžio mėnesį išieškotojas Radviliškio miškų urėdija kreipėsi į teismo antstolių kontorą prie Radviliškio rajono apylinkės teismo (galimai pakartotinai), prašydamas išieškoti 2011,20 Lt žalą bei 266,40 Lt teismo išlaidas, užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (9 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad antstolio 2001-05-09 raštu Nr. V2-1335/01 E. J. priklausančiam žemės sklypui buvo apribota disponavimo nekilnojamuoju daiktu teisė (4–5 b. l.). Kadangi vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta vadovaujantis Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999-03-09 vykdomuoju dokumentu Nr. 2¹²-314/1997 dėl 2011,20 Lt žalos ir 266,40 Lt teismo išlaidų, todėl pareiškėjas E. J. privalėjo pateikti teismui įrodymus, kad su išieškotoju Radviliškio miškų urėdija pagal vykdomąjį raštą Nr. 2¹²-314/1997 jis yra atsiskaitęs. Nors pareiškėjas nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius iš jo gaunamų išmokų yra išieškojęs 628 Eur, pateikė teismui minėtos įstaigos 2017-06-29 pažymą Nr. PN15-864, tačiau ši pažyma patvirtina, kad 2017 m. gegužės 31 dienai liko neišieškota 101,46 Eur suma (31– 32 b. l.). Kiti byloje pateikti antstolio R. K. bei VSDFV Šiaulių skyriaus raštai bei atsakymai, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, neįrodo, kad prievolė atlyginti žalą ir teismo išlaidas yra įvykdyta. Kad prievolė nėra visiškai įvykdyta patvirtina ir antstolio R. K. 2016-09-13 raštas, kuriame antstolis nurodo, jog atšaukti patvarkymą iš VSDFV Šiaulių skyriaus dėl daromų išskaitų nėra galimybės iki tol, kol vykdomasis raštas bus visiškai įvykdytas (40 b. l.).

CPK 150 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą. Vadovaujantis minėta teisės norma, antstolis R. K., visiškai įvykdęs vykdomąjį dokumentą, informuos viešą registrą dėl apribojimo disponuoti nekilnojamuoju daiktu panaikinimo.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutarties motyvais, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių prievolės įvykdymą, apeliantas šių teismo motyvų nepaneigė, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su prievolės įvykdymu ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.