Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Regina Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-142-255/2016

Teisėja Ingrida Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00207-2014-5

2016 m. balandžio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Bertašienės, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Vitalijaus Gulenkovo apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nuosprendžio, kuriuo K. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 str. 1 d. ir byla nutraukta. Nustatyta K. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti, iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. S. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, t. y. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Palangoje, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas to paties įstatymo 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, laikotarpiu nuo 2014-05-06 iki 2014-08-26, norėdamas nuslėpti suteiktas paslaugas fiziniams asmenims, neinformavo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kuriems suteikta teisė išrašyti PVM sąskaitas faktūras, apie suteiktas paslaugas, todėl nebuvo išrašyti pirminiai apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros) ir jie neužregistruoti apskaitos registruose, 5 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė paslaugų teikimo fiziniams asmenims už 1126,77 Lt (326,33 EUR), PVM 21 proc. 236,63 Lt (68,54 EUR), iš viso 1363,40 Lt (394,87 EUR), tai yra

2014-05-06 nepagrindė paslaugų teikimo piliečiui P. N. už 58,67 Lt (16,99 EUR), PVM 21 proc. 12,32 Lt (3,57 EUR), iš viso 70,99 Lt (20,56 EUR) teikimo;

2014-05-10 nepagrindė paslaugų teikimo piliečiui E. B. už 97,10 Lt (28,12 EUR), PVM 21 proc. 20,39 Lt (5,91 EUR), iš viso 117,49 Lt (34,03 EUR);

2014-05-10 nepagrindė paslaugų teikimo piliečiui G. V. už 242,75 Lt (70,31 EUR), PVM 21 proc. 50,98 Lt (14,76 EUR), iš viso 293,73 Lt (85,07 EUR);

2014 m. gegužės mėn. (diena nenustatyta) nepagrindė paslaugų teikimo piliečiui A. V. 145,65 Lt (42,18 EUR), PVM 21 proc. 30,59 Lt (8,86 EUR), iš viso 176,24 Lt (51,04 EUR);

2014-08-26 nepagrindė paslaugų teikimo piliečiui G. V. už 582,60 Lt (168,73 EUR), PVM 21 proc. 122,35 Lt (35,44 EUR), iš viso 704,95 Lt (204,17 EUR).

Be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 13 str. 1 d. 4 p. „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, apskaitos dokumentais (pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas), neturinčiais visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, norėdamas nuslėpti bendrovės darbuotojų R. V. ir V. M. ne darbinių funkcijų atlikimą darbo metu, 4 atvejais pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – 474,58 Lt (137,45 EUR) (už 2014 m. balandžio mėn. – 330,14 Lt ir už 2014 m. gegužės mėn. – 144,44 Lt) darbo užmokesčio, 147,02 Lt (42,58 EUR) (už 2014 m. balandžio mėn. – 102,28 Lt ir už 2014 m. gegužės mėn. – 44,74 Lt) valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 0,94 Lt (0,27 EUR) (už 2014 m. balandžio mėn. – 0,66 Lt ir už 2014 m. gegužės mėn. – 0,28 Lt) įmokų į Garantinį fondą priskaitymą darbuotojams V. M., R. V., kurie darbo metu (2014-04-25 – 5 val., 2014-04-30 – 3 val., 2014-05-16 – 2 val., 2014-05-28 – 1,5 val.) atliko ne savo darbines funkcijas, o dirbo K. S. sodyboje.

Taip K. S. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2014-08-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pažymi, kad K. S. kaltinamas padaręs vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Jis kaltu neprisipažino ir nesigaili, tačiau teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, todėl, pasak apelianto, tikėtina, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Už nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., padarymą paskiriant baudą.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą K. S. ir jo gynėjas advokatas P. Žekys prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad vienintelis sprendimas šioje byloje yra nutraukti bylą priimant teismo nutartį. Pažymi, kad įsiteisėjus 2015-05-19 nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas. 2015-05-19 prokuroro nutarimas nutraukti procesą motyvuojamas 2015-03-31 specialisto išvada. Ta pačia specialisto išvada remiamasi 2015-05-18 pareiškiant naujus įtarimus, surašant kaltinamąjį aktą, priimant teismo nuosprendį. Jokių naujų aplinkybių byloje nebuvo. Mano, kad tai baudimas antrą kartą už identiškus teisiškai reikšmingus faktus. Taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nereikšmingi ir nepagrįsti. Nepagrįsti argumentai dėl žalos padarymo. Mano, jog prielaida, padaryta specialisto išvadoje, tapo įrodymu.

Teismo posėdyje prokuroras Vitalijus Gulenkovas prašo apeliacinį skundą tenkinti, K. S. ir jo gynėjas advokatas P. Žekys palaiko atsikirtimuose išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Apeliantas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti K. S. kaltu pagal BK 222 str. 1 d. ir nubausti jį 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda. Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino K. S. padarytą nusikalstamą veiką mažareikšme. Pasak Institucijos, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia K. S. padarytos veikos vertinti kaip mažareikšmės (BK 37 str.).

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką ir įvertinęs K. S. veikos padarymo trukmę, pavojingumo laipsnį, padarytos žalos rūšį ir dydį ir kitas aplinkybes padarė išvadą, kad K. S. padaryta nusikalstama veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jos pasireiškimą nėra pasiekusios tokio pavojingumo laipsnio, jog vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 str. nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas, todėl pritaikius BK 37 str. nuostatas K. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukė. Su tokiomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis negali nesutikti ir skundą nagrinėjantis teismas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. S. padaryta veika laikytina mažareikšme ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. S. taikė BK 37 str. numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą. Pagal BK 37 str. asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad veika pripažintina mažareikšme.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-409/2011) yra išaiškinta, kad žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje BK 37 str. netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Nustatant veikos mažareikšmiškumą atžvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus.

BK 222 str. 1 d. numatyta veika taip pat gali būti pripažįstama mažareikšme. Atitinkamas apgaulingos apskaitos tvarkymo laikotarpis nėra kliūtis BK 37 str. taikymui. Nagrinėjamoje byloje nustatyti buhalterinės apskaitos vedimo trūkumai vertintini kaip nepadarę jokios realios žalos įstatymų saugomiems teisiniams gėriams. BK 222 str., numatantis baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą apskaitos tvarkymą, yra BK XXXII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už šiame skyriuje numatytas draudžiamas veikas gali būti taikoma, kai dėl tų veikų padarymo kyla grėsmė normaliam valstybės finansų sistemos funkcionavimui. Nagrinėjamoje byloje, įvertinus UAB (duomenys neskelbtini) veiklos pobūdį, nedidelį ūkinės finansinės veiklos K. S. vadovavimo šiai įstaigai laikotarpiu intensyvumą, nedidelį ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių skaičių, iš esmės nedidelę padarytos žalos sumą, darytina išvada, kad dėl šios veikos jokia reali grėsmė baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams nekilo ir kad nors K. S. veika formaliai ir atitinka BK 222 str. numatytus nusikalstamos veikos požymius, tačiau pripažintina mažareikšme.

Prokuroras nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad K. S. veika truko trumpą laiką ir padaryta žala palyginti yra nedidelė. Pasak apelianto, keturis mėnesius trunkantis nusikalstamos veikos laikotarpis neabejotinai turėtų būti pripažintas kaip pakankamai ilgas, o ne trumpas. Nurodo, kad K. S. veiksmais buvo padaryta žala baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams ir kitiems teisiniams gėriams, o ne formali žala, nes dėl tokių K. S. veiksmų įmonė negavo pajamų už suteiktas paslaugas, nebuvo sumokėti mokesčiai valstybei, nepagrįstai ir neteisėtai išmokėta dalis atlyginimo įmonės darbuotojams, neteisingai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai valstybei, tokiais veiksmais buvo iššvaistytas Palangos miesto savivaldybės administracijai priklausantis turtas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais sutikti negali ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į 2015-03-31 specialisto išvadą Nr. 5-3/27, kurioje konstatuota, kad tiriant UAB (duomenys neskelbtini) veiklos laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2014-09-30, UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros iš dalies negalima buvo nustatyti už gana trumpą laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-08-31. Kaip matyti, bendrovės veiklos tiriamasis laikotarpis – daugiau nei šešeri metai, o tuo tarpu pažeidimai padaryti per keturis penkis mėnesius. Nors apeliantas mano, kad toks laikotarpis turėtų būti pripažintas pakankamai ilgu, tačiau, kaip buvo minėta anksčiau, veikos laikotarpis nėra kliūtis taikyti BK 37 str. nuostatas.

Apeliantas taip pat teigia, kad padaryta žala nėra formali, nes K. S. veiksmais buvo padaryta žala baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams ir kitiems teisiniams gėriams, dėl K. S. veiksmų įmonė negavo pajamų už suteiktas paslaugas, nebuvo sumokėti mokesčiai valstybei, nepagrįstai ir neteisėtai išmokėta dalis atlyginimo įmonės darbuotojams, neteisingai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai valstybei, tokiais veiksmais buvo iššvaistytas Palangos miesto savivaldybės administracijai priklausantis turtas. Neginčytina, kad byloje nustatyta padaryta žala, tačiau, kaip jau buvo minėta, nenustatyta, kad ji buvo tokia pavojinga ir didelė, kad sutrikdė tinkamą valstybės finansų sistemos funkcionavimą. Juolab, kad, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, Palangos miesto savivaldybės administracija teikti reikalavimą dėl žalos atlyginimo UAB (duomenys neskelbtini) atsisakė. Be to, K. S. šią žalą visiškai atlygino.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis visomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, tinkamai pritaikė BK 37 str. ir pagrįstai K. S. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., pripažino mažareikšmiu ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido.

R. S. ir jo gynėjas advokatas Petras Žekys teikia atsikirtimą į apeliacinį skundą ir formuoja reikalavimą Palangos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti. Pažymėtina, kad dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio yra paduodamas apeliacinis skundas, kuriame nurodomi nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai bei išdėstomi apelianto prašymai. Šiuo atveju R. S. ir jo gynėjas advokatas Petras Žekys apeliacinio skundo dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nuosprendžio nepateikė, o naujus reikalavimus dėl šio nuosprendžio dėsto atsikirtime į prokuratūros apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos pasisakyti į atsikirtimuose išdėstytus argumentus, reikalavimus, prašymus, todėl R. S. ir jo gynėjo advokato Petro Žekio atsikirtime išdėstyti nauji reikalavimai paliekami nenagrinėti. Taip pat atsikirtimuose ir teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme gynėjas advokatas Petras Žekys nurodė, kad buvo pažeistas draudimo bausti asmenį du kartus už tą patį teisės pažeidimą principas (non bis in idem), nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas prokuroro 2015-05-19 nutarimu. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad apylinkės teismas 2016-02-05 nuosprendyje dėl šių nurodytų aplinkybių yra pasisakęs ir nurodęs, kad dėl šių argumentų teismas jau pasisakė 2015-10-30 nutartyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Vitalijaus Gulenkovo apeliacinį skundą atmesti.