Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-277-64/2007 m.

Teisėjas Žilvinas Astrauskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 2.4.7.; 1.2.14.1.; 1.2.148.; 1.2.18.2.

2007 m. rugsėjo 26 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. K. pripažinta kalta 2006-04-15 padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d. ir nubausta vienerių metų laisvės atėmimu;

K. K. pripažinta kalta 2006-04-15 UAB “(duomenys neskelbtini)” prekybos centre “S.” padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 182 str. 3 d. ir nubausta 20 parų areštu;

K. K. pripažinta kalta 2006-04-16 UAB “(duomenys neskelbtini)” prekybos centre “I.” padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 182 str. 3 d. ir nubausta 20 parų areštu;

K. K. pripažinta kalta 2006-04-17 degalinėje “S.” padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 3 d. ir nubausta 15 parų areštu;

K. K. pripažinta kalta 2006-04-15 pagrobiant svetimą mokėjimo instrumentą, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 214 str. 1 d. ir nubausta šešių mėnesių laisvės atėmimu;

K. K. pripažinta kalta 2006-04-15 UAB “(duomenys neskelbtini)” prekybos centre “S.” padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 214 str. 1 d. ir nubausta šešių mėnesių laisvės atėmimu;

K. K. pripažinta kalta 2006-04-16 UAB “(duomenys neskelbtini)” prekybos centre “I.” padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 214 str. 1 d. ir nubausta šešių mėnesių laisvės atėmimu;

K. K. pripažinta kalta 2006-04-17 degalinėje “S.” padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 214 str. 1 d. ir nubausta šešių mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. a pp., už 2006-04-15 padarytus nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. pagrobiat svetimą turtą ir svetimą mokėjimo instrumentą, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, už 2006-04-15 UAB “ (duomenys neskelbtini) ” prekybos centre “S.” padarytą nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, už 2006-04-16 UAB “ (duomenys neskelbtini) ” prekybos centre “I.“ padarytą nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, už 2006-04-17 degalinėje “S.” padarytą nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, po to paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta vieneri metai du mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinus dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2007-03-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą LR BK 259 str. 1 d., ir 64 str. 1, 2 d. – su bausme paskirta, 2005-12-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, galutinė subendrinta bausmė paskirta vieneri metai trys mėnesiai laisvės atėmimo ir 3 MGL bauda.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia laikytina nuosprendžio paskelbimo diena – 2007-05-10.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2006-04-25 iki 2006-04-27 ir bausmės, atliktos pagal 2007-03-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį, laikas.

Karomoji priemonė – periodinė registracija policijos įstaigoje – panaikinta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ji 2006-04-15 apie 7 val., tikslus laikas nenustatytas, būdama bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš virtuvėje esančio virtuvinio kampo pagrobė svetimą turtą – D. S. priklausančią 15 Lt vertės rudos spalvos dirbtinės odos piniginę bei joje buvusius 900 Lt, 102,29 Lt vertės 1000 Rusijos rublių, tuo padarydama nukentėjusiajai D. S. 1017,29 Lt turtinę žalą;

Be to, ji 2006-04-15 apie 7 val., pagrobdama svetimą turtą, pagrobė svetimą mokėjimo instrumentą operacijai inicijuoti - AB “Hansabankas” bevertę mokėjimo kortelę “ (duomenys neskelbtini)” Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. S. vardu ir, tęsdama savo nusikalstamą veiką bei veikdama vieninga tyčia, šią kortelę nuo 2006-04-15 7 val. iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko laikė su savimi;

Be to, ji 2006-04-15 20:42 val. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą operacijai inicijuoti - AB “Hansabankas” mokėjimo kortelę “ (duomenys neskelbtini)” Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. S. , ją pateikdama UAB “ (duomenys neskelbtini)” prekybos centro “S.” kasininkei – pardavėjai V. L. , atsiskaitydama už 5 Lt vertės prekes, po ko, veikdama vieninga tyčia ir tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2006-04-15 20:52 val., neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą operacijai inicijuoti - AB “Hansabankas” mokėjimo kortelę “ (duomenys neskelbtini)” Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. S. , ją pateikdama UAB “ (duomenys neskelbtini)” prekybos centro “S.” kasininkei – pardavėjai V. L. , atsiskaitydama už 347,67 Lt vertės prekes prekybos centre “S.”, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose;

Be to, ji 2006-04-15 20.42 val. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, pasinaudodama pagrobta, D. S. išduota mokėjimo kortele “ (duomenys neskelbtini)” Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdama ją UAB “ (duomenys neskelbtini)” prekybos centro “S.” kasininkei – pardavėjai V. L. įsigydama prekių už 5 Lt, po ko, veikdama vieninga tyčia ir tęsdama savo nusikalstamą veiką, ten pat įsigijo prekių už 347,67 Lt, tuo padarydama nukentėjusiajai D. S. 352,67 Lt turtinę žalą;

Be to, ji 2006-04-16 16:57 val. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą operacijai inicijuoti - AB “Hansabankas” mokėjimo kortelę “ (duomenys neskelbtini)” Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. S. , ją pateikdama UAB “ (duomenys neskelbtini)” prekybos centro “I.“ (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kasos Nr. 6 kasininkei – pardavėjai J. B. atsiskaitydama už 184,7 Lt vertės prekes, po ko, veikdama vieninga tyčia ir tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2006-04-16 17.02 val. neteisėtai panaudojo šią mokėjimo kortelę, ją pateikdama UAB “ (duomenys neskelbtini)” prekybos centro “I.” (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kasos Nr. 4 kasininkei – pardavėjai J. N. , atsiskaitydama už 59,4 Lt vertės prekes, po ko, veikdama vieninga tyčia ir tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2006-04-16 17.15 val., 2006-04-16 17.18 val., 2006-04-16 17.20 val., 2006-04-16 17.21 val. (keturis kartus) pateikė šią mokėjimo kortelę;

Be to, ji 2006-04-16 16:57 val. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, pasinaudodama pagrobta, D. S. išduota mokėjimo kortele “ (duomenys neskelbtini)” Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdama ją UAB “ (duomenys neskelbtini)” prekybos centro “I.“ (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kasos Nr. 6 kasininkei – pardavėjai J. B. ir taip atsiskaitydama už nupirktas 184,7 Lt vertės prekes, po ko, veikdama vieninga tyčia ir tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2006-04-16 17.02 val. ją pateikdama UAB “ (duomenys neskelbtini)” prekybos centro “I.“ (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kasos Nr. 4 kasininkei – pardavėjai J. N. atsiskaitydama už 59,4 Lt vertės prekes, įgijo 244,1 Lt vertės svetimą turtą, po ko, veikdama vieninga tyčia ir tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2006-04-16 17.15 val., 2006-04-16 17.18 val., 2006-04-16 17.20 val., 2006-04-16 17.21 val. (keturis kartus) pateikė šią mokėjimo kortelę, atsiskaitydama už prekes ir pasikėsindama apgaule įgyti 153,8 Lt vertės svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes sąskaitoje pritrūko piniginių lėšų;

Be to, ji 2006-04-17 1:42 val. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą operacijai inicijuoti - AB “Hansabankas” mokėjimo kortelę “ (duomenys neskelbtini)” Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. S. , ją pateikdama degalinės „S.“, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai pardavėjai - kasininkei, atsiskaitydama už 246,5 Lt vertės prekes, po ko, veikdama vieninga tyčia ir tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2006-04-17 1:45 val. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą operacijai inicijuoti – tą pačią kortelę, ją pateikdama degalinės „S.“ (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai pardavėjai - kasininkei, atsiskaitydama už 75,5 Lt vertės prekes;

Be to, ji 2006-04-17 1:42 val. neteisėtai panaudodama svetimą mokėjimo instrumentą operacijai inicijuoti - AB “Hansabankas” mokėjimo kortelę “ (duomenys neskelbtini)” Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. S. , ją pateikdama degalinės „S.” (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai pardavėjai - kasininkei atsiskaitydama už 246,5 Lt vertės prekes, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti 246,5 Lt vertės svetimą turtą, po ko, veikdama vieninga tyčia ir tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2006-04-17 1:45 val. panaudodama tą pačią kortelę, ją pateikdama degalinės „S.“ (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai pardavėjai - kasininkei atsiskaitydama už 75,5 Lt vertės prekes, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti 246,5 Lt vertės svetimą turtą.

Apeliaciniu skundu nuteistoji K. K. prašo išsamiai, nešališkai išnagrinėti jos bylą, panaikinti kaltinimus pagal LR BK 182 str. 3 d., pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė dėl labai sunkios materialinės padėties bei tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 4 ir 6 p.p.) ir skirti jai švelnesnę bausmę nei paskirta nuosprendžiu. Nurodo, kad nesutinka su pateiktu kaltinimu bei paskirtomis ir subendrintomis bausmėmis, jų dydžiu, nes teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, neišsamiai išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu pateiktus kaltinimus ir nuteisė ją pagal ikiteisminio tyrimo metu klaidingai pateiktus kaltinimus: jai pateiktas kaltinimas atitiko jos nusikalstamos veikos pobūdį pagal LR BK 178 str. ir 214 str., tačiau kategoriškai prieštarauja dėl jai kvalifikuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 182 str. 3 d. (sukčiavimo), kadangi jos nusikalstamoje veikoje nėra sukčiavimo formos, todėl teismas visapusiškai įvertinęs nusikalstamos veikos formą, pobūdį, motyvus, turėjo panaikinti kaltinimus pagal LR BK 182 str. 3 d.. Teismas taip pat vieno nusikaltimo tęstinę veiką konstatavo kaip 8 nusikalstamų veikų visumą, kas prieštarauja LR BK 63 str. 9 d. ir skyrė jai laisvės atėmimo bausmę ne kaip numatyta LR BK 63 str. 9 d., bet skyrė bausmes apimančias švelnesnes bausmes ir subendrinimo būdu skyrė bausmę pagal LR BK 63 str. 1, 4, 9 dalis, nors subendrinimo tokiu atveju pagal 1, 4, 9 dalis negalėjo taikyti, nes tai yra veikos tęstinumas. Taip pat nurodo, kad nukentėjusioji ją gerai pažinojo nuo 1992 metų, todėl turėjo įsisąmonėti rizikos faktorių, nes pati ją telefonu pakviesdama ir provokuodama, nesaugojant savo asmeninio turto, savo amoraliu elgesiu išprovokavo ją padaryti šią nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistosios K. K. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino K. K. kalta pagal jai kaltinime pareikštus kaltinimus, numatytus LR BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 182 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d..

Nuteistoji savo apeliaciniame skunde neginčija veikos kvalifikavimo ir kaltės klausimo pagal LR BK 178 str. 1 d. ir 214 str. 1 d., tačiau nesutinka su kaltinimais pagal LR BK 182 str. 3 d. bei skundžia bausmės subendrinimą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl sukčiavimo

LR BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, t. y. svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, rezultatas – neteisėtai įgytas turtas ar teisė. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu ,,privertimas“ jų perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą.

Nusikalstama veika pagal BK laikoma baigta, kai objektyvieji ir subjektyvieji jos požymiai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK specialiosios dalies konkretaus straipsnio dispozicijoje numatytos veikos sudėties požymius. BK 182 straipsnyje numatyta sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl tam, kad veika būtų pripažinta baigta, būtina, jog kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos įgytų realią galimybę disponuoti turtu. Ši nuostata yra išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)“ 5 punkte.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji vagystės metu užvaldžiusi D. S. priklausančią piniginę, su joje buvusia banko mokėjimo kortele, neteisėtai užvaldė šį mokėjimo instrumentą, kuriuo prekybos centruose atsiskaitinėjo kaip savu: pateikė prekybos centre kasininkei, pasirašydavo kasos čekiuose už prekes. Kadangi svetimu mokėjimo instrumentu naudojosi kaip savu, tuo buvo įgyvendinta sukčiavimo objektyvioji pusė, nes prekybos centrų darbuotojos buvo suklaidintos, kai joms buvo pateikta mokėjimo kortelė ir kasos čekyje už prekes pasirašyta, todėl pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, neteisėtas mokėjimo instrumento – mokėjimo kortelės – panaudojimas didesnei negu 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti kvalifikuojamas kaip BK 214 ir 182 straipsnių idealioji sutaptis, papildomai nekvalifikuojant pagal LR BK 300 str. Remiantis byloje surinktais įrodymais, K. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 3 d. ir 214 str. 1 d..

Nepagrįstas yra pagrindinis apeliantės skundo motyvas, kad ji padarė kelias tęstines sukčiavimo veikas, kurios turi būti kvalifikuojamos kaip vienas nusikaltimas. Baudžiamosios teisės teorijoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t.t. Kaip matyti iš byloje užfiksuotų nuteistosios parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, ji svetima mokėjimo kortele atsiskaitinėjo keliose skirtingose vietose – prekybos centruose, prie skirtingų kasų, pateikdama mokėjimo kortelę skirtingoms kasininkėms už skirtingas prekes. Nors nuteistosios veiksmai buvo analogiški, tačiau pagal nusikalstamos veikos baigtinumo momentą, nusikalstama veika – sukčiavimas baigiasi, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą. Be to, nuteistosios tyčia buvo nukreipta į tai, kad nukentėjusiosios mokėjimo instrumentu pasinaudoti tol, kol mokėjimo kortelėje užteks pinigų, nuteistosios tyčia nebuvo apibrėžta, todėl pagal susiklosčiusią teismų praktiką ir baudžiamosios teisės teoriją veika, padaryta esant neapibrėžtai tyčiai, kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, t.y. kaltininkas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už kilusius padarinius. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad buvo padarytos atskiros nusikalstamos veikos, o ne viena tęstinė nusikalstama veika (du baigti sukčiavimai ir vienas pasikėsinimas sukčiauti, panaudojant svetimą mokėjimo instrumentą), nes turtas priklausė skirtingiems savininkams – skirtingiems prekybos centrams, nusikaltimo dalyką sudarė skirtingos prekės, nusikaltimai padaryti skirtingose vietose – skirtinguose prekybos centruose, skirtingu laiku. Taigi nepaisant to, kad visų nusikalstamų veikų padarymas turi tam tikrų bendrų bruožų, šiuo konkrečiu atveju juos nusveria visuma šioms veikoms būdingų skirtumų. Todėl pirmosios instancijos teismas K. K. nusikalstamas veikas dėl sukčiavimo, panaudojant D. S. mokėjimo kortelę, teisingai kvalifikavo kaip idealią jų sutaptį (BK 214 str. 1 d. ir 182 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas K. K. padarytoms nusikalstamoms veikoms baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl paskirtos bausmės ir atsakomybę švelninančių aplinkybių

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, minėto įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į byloje nustatytų įrodymų visumą, ir skyrė bausmę, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai.

Įvertinus byloje nustatytas ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės rūšis K. K. parinkta tinkamai, nes pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad padaryta nusikalstama veika yra dėsningas ankstesnės nuteistosios veikos padarinys, kad nuteistoji nekeičia gyvenimo būdo, teista dešimtą kartą, dauguma už nusikalstamas veikas nuosavybei, ir vadovaudamasis LR BK 56 str. įtvirtinta nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai paskiria laisvės atėmimo bausmę, teismas skyrė pačią griežčiausią LR BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį, o už sukčiavimą – trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę - areštą.

Nepagrįstas K. K. skundo esminis argumentas, kad jos padaryta nusikalstama veika turi būti vertinama ne kaip atskiri nusikaltimai, bet kaip viena tęstinė nusikalstama veika ir kad apylinkės teismas neteisingai pritaikė LR BK 63 str. 9 d.. Pažymėtina, kad nuteistosios skunde minimas subendrinimo būdas, numato bausmių už kelias nusikalstamas veikas skyrimą, kai nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, kodėl nuteistosios nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip atskiros nusikalstamos veikos, o ne kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kolegija daro išvadą, kad kvalifikuojant nuteistosios nusikalstamas veikas įstatymo taikymo klaidos nėra, nebėra ir pagrindo atskirai pasisakyti dėl bausmės skyrimo taikant įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą nusikalstamų veikų tęstinumo atvejais.

Teismas už nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 3 d., 214 str. 1 d., 178 str. 1 d., nuteistajai, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi), į jos asmenybę charakterizuojančius duomenis – teisiama 10 kartą, apylinkės inspektoriaus charakterizuojama neigiamai, nedirba, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, nežiūrint į tai, kad yra tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas jai už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių trukmė žymiai mažesnė už sankcijoje numatytų bausmių vidurkius, nes už mokėjimo instrumento pagrobimą ar neteisėtą disponavimą juo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų, už vagystę – iki trejų metų. Todėl paskirtų bausmių laikyti aiškiai per griežtomis nėra pagrindo.

Nuteistosios prašymas pripažinti jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė dėl labai sunkios materialinės padėties ir dėl to, kad veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys yra nepagrįstas, nes kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius (sąmoningą nukentėjusiojo skatinimą kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, ir tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais į patį kaltininką) arba rizikingus (nukentėjusiojo lengvabūdiškas tikėjimasis, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo) nukentėjusiojo veiksmus. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji kokiu nors neleistinu ar provokuojančiu arba rizikingu elgesiu kurstė nuteistąją pavogti svetimą turtą – piniginę, pasinaudoti svetima mokėjimo kortele, pasirašyti kasos čekiuose, priešingai, pati nuteistoji negalėjo paaiškinti savo veiksmų, kodėl ji pavogė nukentėjusiosios piniginę, nes „iš draugų ji nevogdavo“ (b.l. 126), be to, ji piniginę pavogė būdama svečiuose, D. S. piniginę paėmusi nuo žemės, kur ji buvo tarp kitų prekių, t.y. nuteistosios teigimas, kad nukentėjusioji ją gerai pažinojo, turėjo įsisąmoninti rizikos faktorių, savo amoraliu elgesiu išprovokavo padaryti nusikaltimą, yra prieštaraujantis jos pačios paaiškinimams dėl nusikalstamos veikos padarymo bei visuomenėje nusistovėjusioms moralės normoms ir byloje esantiems ištirtiems įrodymams.

Be to, nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą: kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui. Nuteistoji tik apeliaciniame skunde pateikė versiją, jog nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, nors iš bylos duomenų matyti, jog pas nukentėjusiąją K. K. atėjo tikslu nukentėjusiajai parduoti kelis daiktus ir tokiu būdu gauti pinigų, taip pat svetima mokėjimo kortele mokėjo už didelį kiekį cigarečių, o ne už maisto prekes.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į surinktą ir ištirtą bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrįsto pagrindo pripažinti K. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad ji nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios turtinės padėties ir veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 4 p., 6 p.).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėtu ir pagrįstu, ir nuosprendžio nekeičia.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios K. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. nuosprendžio atmesti.