Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Pasvalio mieste, dirbantis A. B. įmonėje darbininku, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Ž. B. 2008 m. gegužės 23 d. apie 13:50 val. bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. gegužės 23 d. apie 15 val. Pakruojo mieste, Statybininkų gatvėje, Pakruojo rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patruliams dokumentų patikrai sustabdžius jo vairuojamą automobilį AUDI A8, prekybiniai Nr. P 201208, ir pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus, neturėdamas teisėto pagrindo, tai yra, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tyčia pateikė patruliams kaip savo V. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis Ž. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad datos neatsimena, bet tai galėjo būti 2008 m. gegužės 23 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, su pažįstamu pasvaliečiu Mantu, kurio pavardės nežino, draugei G. M. tuo metu priklausiusiu automobiliu AUDI A8, tranzitiniais numeriais, atvažiavo iš Pasvalio į Pakruojį, kur planavo susitikti su draugais A. Iš Pasvalio į Pakruojį automobilį vairavo Mantas. Iš Pasvalio išvažiavo apie 13 val. Palikęs jį prie šašlykinės Mantas su draugais kitu automobiliu išvažiavo savo reikalais į Šiaulius. Papietavęs šašlykinėje nutarė parvežti draugus Donatą ir R. A. į namus. Nors ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, automobilį vairavo jis, galvojo, kad niekas nesustabdys. Bevažiuojant nuo šašlykinės lyg centro jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnui paprašius dokumentų, jis iš automobilio daiktinės ištraukė pluoštą automobilio dokumentų ir padavė juos pareigūnui. Pareigūnas, apžiūrėjęs dokumentus, tarp jų rado jo pažįstamo V. A. vairuotojo pažymėjimą, pasakė „viskas, kelionė baigėsi“. Jis dar bandė sakyti, kad vairuotojo pažymėjimą padavė netyčia, nes taip ir buvo, kadangi, paduodamas policijos pareigūnui automobilio dokumentus, nežinojo, kad tarp jų yra ir V. A. vairuotojo pažymėjimas, tačiau pareigūnai nekreipė dėmesio, liepė sėsti į tarnybinį automobilį ir nuvežė į policijos komisariatą. Policijos komisariate, būdamas išsigandęs, kad jį uždarys į areštinę, iš pradžių sakė, kad automobilį vairavo ne jis, o D. A. . Kokį paaiškinimą įrašė administracinio teisės pažeidimo protokole, neatsimena. Tą pačią dieną iki 13 val. su V. A. tuo pačiu automobiliu važinėjosi po Pasvalį. V. A. buvo prašęs, kad jį pavežiotų. Tuo metu V. A. ir galėjo palikti savo vairuotojo pažymėjimą automobilio daiktinėje. Pasvalyje juos dar buvo sustabdę policijos pareigūnui, V. A. už kažkokį pažeidimą surašė protokolą. Ar V. A. tuo metu policijos pareigūnams pateikė vairuotojo pažymėjimą, pasakyti negalėjo, nes to nematė. Tą dieną Pakruojyje policijos pareigūnų buvo sustabdytas tik vieną kartą.

Liudytojas K.A. parodė, kad yra Pakruojo rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas. Šių metų gegužės mėnesio pabaigoje, dienos neatsimena, prieš pietus, jam paskambino anonimas, kuris pasakė, kad iš Pasvalio į Pakruojį automobiliu AUDI A8 tranzitiniais ar prekybiniais numeriais atvažiuoja pilietis, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemones. Sakė ir to piliečio pavardę – B. Jis dar perklausė skambinusiojo, iš kur jis žino, kad tas B. neturi teisės vairuoti transporto priemonės, į ką tas žmogus atsakė, kad kelis kartus laikė, bet neišlaikė vairavimo egzamino. Policijos komisariato budėtojui nurodė šią informaciją perduoti mieste dirbusiam patrulių ekipažui, kad, jiems pastebėjus šį automobilį, sustabdytų ir patikrintų vairuotojo dokumentus. Praėjus kažkur valandai, pusantros, budėtojas jį informavo, kad patruliai buvo sustabdę nurodytą automobilį, tačiau vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, tačiau išduotą ne B. o kito asmens, kurio pavardės neatsimena, vardu. Kadangi telefonu jam skambinęs žmogus konkrečiai nurodė, kad automobilį vairuos B., kuris neturi teisės vairuoti, kilo įtarimas, kad jis pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą, todėl budėtojui dar kartą nurodė informuoti patrulių ekipažą, kad vėl pastebėjus tą automobilį, jį sustabdytų ir vairuotoją pristatytų į policijos komisariatą. Apie 15 val. jį budėtojas informavo, kad automobilis buvo sustabdytas antrą kartą, vairuotojas vėl pateikė tą patį vairuotojo pažymėjimą. Kai vairuotojas buvo pristatytas į policijos komisariatą paaiškėjo, kad tai yra Ž. B. , o pateikė jis vairuotojo pažymėjimą, išduotą kito asmens vardu, to asmens pavardės neatsimena. Susisiekęs su kolegomis iš Pasvalio išsiaiškino, kad tas asmuo, kurio vairuotojo pažymėjimą pateikė Ž. B. , prieš tai buvo policijos pareigūnų sustabdytas Pasvalyje, kai vairavo tą patį automobilį. Pats asmeniškai su Ž. B. nebendravo. Ž. B. tikrai buvo sustabdytas ne vieną, o du kartus, tai jam po to patvirtino ir patruliai, su kuriais bendravo asmeniškai.

Liudytojas R. J. parodė, kad dirba Pakruojo rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patruliu. Dienos nepamena, bet tai galėjo būti vasaros pradžioje, su kolega D. Š. patruliavo Pakruojo mieste. Apie pietus iš budėtojo gavo pranešimą, kad iš Pasvalio į Pakruojį atvažiuoja automobilis AUDI A8, prekybiniais numeriais, kurį vairuoja pilietis, neturintis teisės vairuoti transporto priemones. Budėtojas pranešė ir to piliečio pavardę – B. Netrukus tą automobilį sustabdė Statybininkų gatvėje, prie naujosios degalinės. Automobilį vairavo kaltinamasis, jis buvo vienas. Jis priėjo prie sustabdyto automobilio, o D. Š. liko stovėti prie tarnybinio automobilio. Jis prisistatė vairuotojui ir paprašė pateikti automobilio dokumentus, draudimo polisą bei vairuotojo pažymėjimą. Iš pradžių vairuotojas iš automobilio daiktinės išėmė ir jam pateikė automobilio dokumentus, jų buvo nemažai, nes automobilis buvo iš Belgijos ar Italijos. Po to iš rankinės, nešiojamos ant peties, ištraukė vairuotojo pažymėjimą. Automobilio dokumentai buvo tvarkingi. Vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas ne B., o kito asmens vardu. Pažymėjimas buvo naujo pavyzdžio, nuotrauka buvo nespalvota, nuotraukoje užfiksuotas asmuo buvo panašus į vairuotoją, suklastojimo požymių nebuvo matyti, todėl nekilo jokių abejonių, kad automobilį vairuoja ne tas žmogus, kurio vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. Po to kartu su vairuotoju priėjo prie D. Š. , kuris dar kartą apžiūrėjo vairuotojo pažymėjimą, tačiau ir jam jis nesukėlė įtarimo, todėl dokumentus atidavė vairuotojui ir jį paleido. Jie tikrino ar vairuotojo pažymėjimas nesuklastotas, tačiau nepagalvojo, kad automobilį vairuoja ne tas žmogus, kurio vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. Apie tai, kad sustabdė ir patikrino nurodytą automobilį, pranešė budėtojui. Po kiek laiko budėtojas nurodė dar kartą sustabdyti tą patį automobilį ir dar kartą patikrinti vairuotojo dokumentus. Dėl kokios priežasties budėtojas liepė dar kartą patikrinti vairuotojo dokumentus ir ar buvo su porininku grįžę po to į policijos komisariatą, neatsimena. Po kurio laiko toje pačioje vietoje dar kartą sustabdė tą patį automobilį, kuris važiavo nuo šašlykinės miesto centro link. Tą kartą automobiliu važiavo jau trise, tačiau jį vairavo tas pats vairuotojas – kaltinamasis. Jis vėl paprašė automobilio, draudimo dokumentų bei vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojas dar jo paklausė, ar daug viršijo greitį. Tąkart vairuotojas visus dokumentus paėmė iš daiktinės, vienoje krūvoje. Prie sustabdyto automobilio priėjęs D. Š. dar paprašė atidaryti automobilio bagažinę ir patikrino kėbulo numerį. Po to D. Š. paklausė vairuotojo, ar vairuotojo pažymėjimas yra jo, vairuotojas atsakė, kad jo. Po to, D. Š. pasakius, kad jis neturi teisės vairuoti, vairuotojas prisipažino, kad vairuotojo pažymėjimas ne jo. Tada vairuotoją pristatė į policijos komisariatą, o automobiliu pasirūpino jo draugai. Policijos komisariate vairuotojas pasisakė savo vardą ir pavarę – Ž. B. Patikrinę duomenų bazę nustatė, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Protokolą ir tarnybinį pranešimą dėl šio įvykio surašė D. Š. .

Liudytojas D. Š. parodė, kad dirba Pakruojo rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patruliu ir paaiškino taip pat, kaip liudytojas R. J. , patvirtindamas, kad 2008 m. gegužės 23 d. kaltinamasis buvo sustabdytas du kartus, o ne vieną, ir papildydamas, kad abu kartus automobilį AUDI A8, kurį vairavo kaltinamasis Ž. B. , sustabdė jo porininkas R. J. , o jis buvo prie tarnybinio automobilio. Nematė, kaip sustabdytas pirmą kartą Ž. B. padavė automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą R. J. . Tąkart R. J. kartu su vairuotoju priėjo prie tarnybinio automobilio. Vairuotojo pažymėjimas įtarimų nesukėlė. Jis buvo išduotas A. vardu, todėl ir pagalvojo, kad jis ir važiuoja tuo automobiliu. Vairuotojas matė, kaip jis apžiūrinėjo vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojo pavardės nepaklausė. Po to, kai kaltinamojo vairuojamą automobilį sustabdė pirmą kartą, jie su porininku grįžo į komisariatą, kur jiems buvo parodyta Ž. B. fotografija. Jie atpažino, kad automobilį vairavo kaltinamasis Ž. B. . Tada jiems budėtojas nurodė dar kartą sustabdyti tą patį automobilį, nes kilo įtarimų, kad vairuotojo pažymėjimas gali būti suklastotas. Automobilį sustabdė toje pačioje vietoje. Šį kartą, be kaltinamojo, kuris vairavo automobilį, jame važiavo ir Donatas bei R. A. . Sustabdžius antrą kartą kaltinamojo vairuojamą automobilį, jis buvo prie jo nuėjęs, paprašė atidaryti bagažinę ir patikrino kėbulo numerį. Kaltinamasis vėl pateikė tą patį vairuotojo pažymėjimą. Jis klausė vairuotojo, ar pažymėjimas tikras, tačiau, ką jis atsakė, neatsimena. Policijos komisariate kaltinamajam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes jis vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. Komisariate jis neigė vairavęs automobilį, sakė, kad jį vairavo D. A. .

Liudytojas D. A. parodė, kad yra kaltinamojo draugas. Tą dieną, kai draugas buvo sustabdytas Pakruojyje, jie buvo susitikę šašlykinėje, kur papietavo. Jis buvo su broliu R. A. Ž. B. buvo atvykęs automobiliu AUDI A8. Papietavus Ž. B. jį ir brolį vežė namo. Automobilį vairavo Ž. B. , šalia jo keleivio sėdynėje sėdėjo jo brolis, o gale jis. Statybininkų gatvėje juos sustabdė policijos pareigūnai. Matė, kad Ž. B. dokumentus paėmė ar tai iš daiktinės, ar iš dėtuvės, esančios tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių. Po to Ž. B. pareigūnai liepė sėsti į tarnybinį automobilio, o jo paprašė pasirūpinti Ž. B. automobiliu. Ar Ž. B. turi teisę vairuoti transporto priemones nežino.

Iš 2008-05-23 Pakruojo rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulio D. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2008 m. gegužės 23 d. apie 15 val. 10 min. Pakruojo mieste, Statybininkų g., buvo sustabdytas automobilis AUDI A8, v/n P 201208, kurio vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą V. A. vardu. Kilus įtarimui, kad vairuotojas galėjo pateikti ne savo vairuotojo pažymėjimą, jis buvo pristatytas į Pakruojo rajono policijos komisariatą, kur paaiškėjo, kad automobilį vairavo Ž. B. , neturintis teisės vairuoti transporto priemonės (b.l. 3).

Iš 2008-05-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad vieta, kur buvo sustabdytas Ž. B. vairuojamas automobilis AUDI A8, v/n P 201208, yra Pakruojo mieste, Statybininkų gatvėje (b.l. 4-7).

Iš 2008-05-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš Pakruojo rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulio D. Š. buvo paimtas V. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. 51027401 (b.l. 8), kuris buvo apžiūrėtas (b.l. 9-11), ir grąžintas V. A. (b.l. 13).

Iš akistatų tarp liudytojų D. Š. , R. J. ir įtariamojo Ž. B. protokolų matyti, kad liudytojai D. Š. ir R. J. akistatų su Ž. B. metu patvirtino, kad Ž. B. 2008-05-23 Pakruojo m. jų buvo sustabdytas ne vieną, o du kartus, R. J. taip pat patvirtino, kad pirmą kartą sustabdytas Ž. B. vairuotojo pažymėjimą pateikė ne kartu su automobilio bei draudimo dokumentais, o atskirai, jį, kaip jam atrodo, išėmęs iš piniginės (b.l. 27-31).

Iš 2008-05-23 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. E 702988 administracinėje byloje Nr. A2.6.-442-287/2008, surašyto Ž. B. , matyti, kad protokolo grafoje „Dėl pažeidimo paaiškinu“ Ž. B. nurodė „Nevairavau jokio automobilio, nesuprantu, kodėl pareigūnas Š. taip teigia, automobilį vairavo D. A. “.

Iš 2008-06-05 nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.6.-442-287/2008 matyti, kad Ž. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. t.y. už tai, kad 2008 m. gegužės 23 d. 15 val. 10 min. Pakruojo mieste, Statybininkų gatvėje vairavo automobilį „AUDI-A8“, valstybinis numeris P201208, registruotą G. M. vardu (transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. A 042571B000), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 59 ir 61.1 punktų reikalavimus, buvo paskirta 1000 litų bauda.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 str.), konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. B. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, - tai yra neteisėtai panaudojus V. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 5102740, yra įrodyta.

Teismas nesivadovauja kaltinamojo Ž. B. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad jis 2008 m. gegužės 23 d. Pakruojo mieste policijos pareigūnų buvo sustabdytas tik vieną kartą – apie 15 val. ir kad policijos pareigūnams svetimą - V. A. vardu išduotą - vairuotojo pažymėjimą pateikė per neapsižiūrėjimą, nežinodamas, kad jis yra tarp kitų automobilio dokumentų, kuriuos pateikė policijos pareigūnams, nes jie paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, ir vertina šiuos kaltinamojo parodymus kaip jo užimtą poziciją siekiant išvengti atsakomybės.

Tai, kad kaltinamojo Ž. B. vairuojamas automobilis AUDI A8, v/n P 201208, Pakruojo rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulių buvo sustabdytas 2008 m. gegužės 23 d. apie 13:50 val. Pakruojo mieste, Statybininkų gatvėje, ir kad Ž. B. tuokart policijos pareigūnams pateikė V. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, neabejotinai įrodyta nuosekliais ir vienodais liudytojų D. Š. , R. J. bei K. A. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes šie liudytojai iki šio įvykio kaltinamojo Ž. B. nepažinojo, todėl neturi jokio pagrindo jo apkalbėti, parodymus teisme davė būdami įspėti apie atsakomybę už žinomai melagingų parodymų davimą baudžiamojoje byloje ir puikiai šią atsakomybę suvokdami, nes visi trys yra policijos pareigūnai, liudytojai D. Š. ir R. J. šiuos savo parodymus patvirtino ir akistatų su Ž. B. metu (b.l. 27-31). Kad tą kartą Ž. B. svetimą dokumentą - V. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, pateikė tyčia, jį pateikdamas kaip savo siekiant išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, o ne atsitiktinai, akivaizdu iš liudytojo R. J. parodymų, kad jam paprašius pateikti automobilio ir draudimo dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą, Ž. B. pirma iš automobilio daiktinės pateikė automobilio ir jo draudimo dokumentus, o tik po to iš rankinės ištraukė ir pateikė vairuotojo pažymėjimą. Šiais nuosekliais liudytojo R. J. parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų D. Š. bei K. A. parodymai, teismas netikėti neturi pagrindo dėl anksčiau paminėtų priežasčių. Kaltinamojo Ž. B. parodymai, be to, kad jie paneigti liudytojų D. Š. , R. J. bei K. A. parodymais, yra abejotini ir dėl paties kaltinamojo Ž. B. elgesio po to, kai buvo antrą kartą sustabdytas už automobilio vairo,- supratęs, kad policijos pareigūnai žino, kad jis ne V. A. , o Ž. B. , pradėjo aiškinti, kad automobilį vairavo ne jis, o kartu važiavęs D. A. , tą patį jis nurodė ir administracinio teisės apžeidimo protokole. Nors iš kaltinamojo bei liudytojų D. Š. ir R. J. parodymų matyti, kad sustabdytas antrą kartą Ž. B. vairuotojo pažymėjimą padavė kartu su automobilio bei draudimo dokumentais, liudytojų D. Š. ir R. J. parodymais įrodyta, kad ir tuokart kaltinamasis vairuotojo pažymėjimą pateikė tyčia, o ne atsitiktinai, kaip bandė įrodyti kaltinamasis Ž. B. , nes, kaip matyti iš liudytojų D. Š. ir R. J. parodymų, kad sustabdę Ž. B. pirmą kartą ir atsivedę jį prie tarnybinio automobilio, Ž. B. pateiktą vairuotojo pažymėjimą apžiūrinėjo jam matant ir po to kartu su kitais dokumentais jam grąžino, todėl akivaizdu, kad Ž. B. , būdamas sustabdytas antrą kartą, dokumentus policijos pareigūnui R. J. pateikė žinodamas, kad tarp jų yra ir V. A. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. Tai patvirtina ir liudytojo R. J. parodymai, kad į D. Š. klausimą, ar vairuotojo pažymėjimas yra jo, iš pradžių Ž. B. atsakė, kad jo, o tik vėliau prisipažino, kad ne jo. Be to, tai, kad abu kartus Ž. B. svetimą vairuotojo pažymėjimą pateikė tyčia, o ne atsitiktinai, įrodo ir paties kaltinamojo Ž. B. veiksmai – jis drąsiai važinėjosi po Pakruojį, nors teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, nors antrą kartą važiavo su draugais, turinčiais tokią teisę, policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį ir, be kitų dokumentų, pareikalavus ir vairuotojo pažymėjimo, nei pirmą kartą, nei antrą kartą jiems nepasakė, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones ir todėl vairuotojo pažymėjimo pateikti negali.

Kaltinamojo Ž. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., nes jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams pateikė svetimą dokumentą - V. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo fizinio asmens dokumentą. Vienas iš BK 302 straipsnio dispozicijoje įvardintų nusikaltimo dalykų yra dokumentas. Dokumentu baudžiamojoje teisėje paprastai laikomas kiekvienas rašytinis aktas, kuriuo fizinis ar juridinis asmuo liudija teisinį faktą, turintį teisinę reikšmę. Teisėtu pripažįstamas tik toks fizinio asmens dokumento, patvirtinančio to fizinio asmens tapatybę ar tam tikrus jo įgaliojimas bei teises, panaudojimas, kai jį panaudoja pats fizinis asmuo, išskyrus įstatymų ir poįstatyminių aktų numatytus atvejus. Kelių eismo taisyklės, reglamentuojančios vairuotojo pažymėjimo panaudojimą, tame tarpe ir jo pateikimą atitinkamiems pareigūnams (KET 16 str.), nenumato galimybės vairuotojui naudotis kito asmens vairuotojo pažymėjimu. Nusikalstamą veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., gali būti padaroma alternatyviais aktyviais veiksmais, tame tarpe ir neteisėtu „panaudojimu“. Tai pabrėžė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K – 147/2008). Nusikalstamą veiką Ž. B. padarė tiesiogine tyčia t.y. abu kartus policijos pareigūnams pateikdamas svetimą dokumentą - V. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), jis suprato, kad tokiu būdu šį vairuotojo pažymėjimą naudoja be teisėto pagrindo, ir taip norėjo veikti, kad išvengtų administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 10 dalį nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme tęstinės nusikalstamos veikos požymiai ar kriterijai, pagal kuriuos tokia veika atribojama nuo nusikaltimų daugeto, neapibrėžti, todėl didelę svarbą įgauna teismų praktikoje formuojama tęstinės veikos samprata. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2007 m. spalio 18 d. nutartyje pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, pvz., grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–P–412/412). Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis Ž. B. per trumpą laiko tarpą, toje pačioje vietoje, tomis pačiomis aplinkybėmis atliko tapačius veiksmus – tiems patiems Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnams pateikė tą patį svetimą dokumentą - V. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuos tapačius veiksmus jungia vienas sumanymas (vieninga tyčia) – vairuojant automobilį po Pakruojo miestą, policijos ir kitiems pareigūnams, įgaliotiems tikrinti vairuotojo pažymėjimą, pateikti svetimą dokumentą - V. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą – tam, kad išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, konstatuoja, kad Ž. B. šiais savo veiksmais įvykdė ne du atskirus nusikaltimus, o vieną tęstinę nusikalstamą veiką, todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip vienas nusikaltimas (BK 63 str. 10 d.).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. B. , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis Ž. B. teisiamas pirmą kartą (b.l. 49), padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), dirba (b.l. 54), yra dar labai jaunas, nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl, nors Ž. B. baustas administracine tvarka (b.l. 53), darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) jo atžvilgiu bus pasiekti paskiriant švelniausią BK 302 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmių rūšį - baudą (BK 47 str.). Parenkant baudos dydį, atsižvelgtina į tai, kad Ž. B. dirba tik puse etato, jo pajamos nedidelės, gyvena su tėvais (b.l. 60).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. B. paliktinos kardomosios priemonės įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 41-44).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž.B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., ir jį nubausti 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybės pajamas, tai yra į Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , įmokos kodas 6800. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismui. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas. Apie tai kaltinamąjį Ž. B. įspėti pasirašytinai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. B. palikti kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.