- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-03
- Bylos Nr.
- 1-664-716/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- A. P., I. P.
- Kaltinamasis
- V. P.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui D. B., gynėjai advokatei T. B., vaiko teisių apsaugos institucijos atstovei N. S., nukentėjusiosioms A. P. ir I. P., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. 2012-04-01, tiksliai nenustatytu laiku, būdamas neblaivus, nustatytas 1,65 % promilių girtumas, bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, reikalaudamas grąžinti raktus, o mažametei dukrai I. P. atsisakius paklusti, užlaužė pastarajai už nugaros rankas, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
Be to, V. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2012-03-31, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas neblaivus, nustatytas 1,65 % promilių girtumas, bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), norėdamas atimti iš nukentėjusios A. P. mobilaus ryšio telefoną, griebė už rankos, užsimojo trenkti, tokiu būdu bandė sukelti fizinį skausmą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, A. P. spėjus pasitraukti ir mažametei dukrai I. P. apginus A. P..
V. P. teisme kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad grįžo namo išgėręs, parsinešė alaus. Išgėręs alų dar, nutarė išeiti. Dukra paėmė jo raktus. Jis pasiėmė kitus, atsarginius, ir išėjo. Grįžus namo jo neįleido. Jis pernakvojo pas sesę, grįžo ryte. Po to atvažiavo pareigūnai ir jį išsivežė. Tiksliai nepamena, kaip buvo užlaužęs dukrai rankas už nugaros, pripažįsta, kad galėjo taip būti.
Nukentėjusioji A. P. teisme parodė, kad vyras grįžo namo 2012-03-31 stipriai išgėręs, parsinešė alaus. Ją išgėręs apsirengė eiti į parduotuvę. Dukra paslėpė ir jos, ir savo, ir jo raktus. Vyras pasiėmė atsarginius ir išėjo. Tai buvo apie 21.30 val. Jos abi su dukra maldavo, kad šis neirtų, bet jis pastūmė jas ir išėjo. Ji pasakė, kad tuomet tegul geria ten, kur gėrė, tegul negrįžta namo. Vyras grįžo 2012-04-01, vėl girtas. Dukra atidarė duris, pasakė, kad jis neblaivus. Vyras vėl išėjo, išėjęs kažkur gėrė ir grįžo po pusvalandžio. Dukra paėmė ir paslėpė atsarginius raktus, kad šis negalėtų išeiti. Vyras liepė atiduoti raktus, užlaužė dukrai rankas už nugaros, kažką kalbėjo apie kompiuterį. Dukra sukliko. Ji prišokusi stumtelėjo vyrą. Tuo metu jau buvo surinkusi pagalbos telefono numerį ir iškvietė policiją. Vyras užlaužė ranką ir jai, norėjo suduoti, bet nesudavė. Netrukus atvykę pareigūnai vyrą išsivežė.
Iš A. P. pareiškimo (b. l. 4) ir tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 6) matyti, V. P. naudoto smurto dukters atžvilgiu požymiai.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 9-11) matyti apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini)– atitinkanti nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymus.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad V. P. panaudojo prieš savo dukrą mažametę I. P. fizinį smurtą, t.y. užlaužė pastarajai už nugaros rankas, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokią teismo išvadą ir tiesą byloje patvirtina kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiosios A. P. parodymai ir minėtuose tyrimo metu gautuose dokumentuose, t. y. nukentėjusiosios pareiškime, tarnybiniame pranešime nurodyti smurto požymiai. Šie duomenys atitinka tarpusavyje, jais netikėti teismas neturi pagrindo, logiškai visus šiuos duomenis jungiant į vientisą grandinę teismas nustatė pakankamus V. P. neteisėtų veiksmų ir jo kaltės įrodymus.
Kaltinamasis V. P. užlaužęs rankas mažametei, sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Objektyviai atlikti veiksmai, tokių veiksmų priežastis ir motyvai patvirtina tai, kad darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl teismas pripažįsta V. P. elgesį kaip padarytą tiesioginės tyčios forma. V. P. neteisėti tyčiniai veiksmai prieš mažametį asmenį, įvertinus smurtinį veiksmų pobūdį ir dėl jų atsiradusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
V. P. buvo kaltinamas byloje tuo, kad pasikėsino sukelti A. P. fizinį skausmą, griebdamas jai už rankos, užsimodamas trenkti, tokiu būdu bandydamas sukelti fizinį skausmą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. numatyta nusiklastoma veika vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str. priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 416 straipsnis numato, kad privatus kaltintojas iki baigiamųjų kalbų pabaigos turi teisę atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju, ir tokiu atveju bylos procesas nutraukiamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnyje numatyti atvejai, kuriais baudžiamasis procesas negalimas. Šio straipsnio 1 dalies 5 punktas įpareigoja teismą pradėtą baudžiamąjį procesą nutraukti nustačius, kad nukentėjusysis byloje susitaikė su asmeniu, kaltinamu kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu. Nukentėjusioji A. P. teisme atsisakė kaltinimų V. P., dėl ko bylos procesas nutrauktinas.
V. P. psichikos sveikatos sutrikimų nenustatyta (b.l. 81, 82), todėl jis, būdamas pakaltinamas ir sulaukęs baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi, ką įrodė teisme atsiprašydamas abiejų nukentėjusiųjų.
Kaltinamojo V. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus, ką patvirtina objektyvūs duomenys (b. l. 20).
Skirdamas kaltinamajam bausmes teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. V. P. veikdamas tiesioginės tyčios forma padarė nesunkų nusikaltimą. Jis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra dirbantis. Tokių aplinkybių visuma verčia teismą siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo skirti V. P. siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo skirti vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, žemiau jos vidurkio. Įvertinęs kaltinamojo norą taisytis, veikos motyvus ir priežastis, jo patraukimą atsakomybėn pirmą kartą, nukentėjusiųjų atsiprašymą, teismas turi pagrindą manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų jam bausmės vykdymą atidėjus ir skyrus įpareigojimus, kurie privers V. P. tinkamai kontroliuoti savo elgesį ir nepažeidinėti jokių teisės normų.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 5 p., 302 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. P. nutraukti baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 140 str. 1 d.
V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti terminuotą laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str. į bausmę įskaityti V. P. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2012-04-01 iki 2012-04-03.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. P. gydytis nuo alkoholizmo, taip pat per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.