- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- TS-158-482/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52555-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Kategorijos
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą dėl 2021 m. lapkričio 4 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-1502 dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Kavaliauskienė prašo pakeisi 2021 m. lapkričio 4 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-1502 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam V. K. taikyti lygtinį paleidimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
Prokurorė skunde nurodo, kad Komisija, priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių: nuteistojo asmenybės, nusikaltimo sunkumo, paskirtos ir atliktos bausmės santykio, nusikalstamo elgesio rizikos rezultato, kitų svarbių aplinkybių, todėl Komisijos sprendimas nepagrįstas. Prokurorės teigimu, vertinant nuteistojo Socialinio tyrimo išvados duomenis, matyti, kad rizika pakartotinai nusikalsti labiausiai susijusi su gyvenimo stiliumi ir priklausomybėmis. Nuteistasis ne kartą buvo baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą, automobilio vairavimą būnant apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų. Realią laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir, nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą, bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Nuteistasis neneigia, kad jis turėjo piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis sunkumų. Nors pataisos namuose nepastebėtas vartojantis psichiką veikiančias medžiagas, tačiau išėjus iš struktūruotos aplinkos negalima atmesti rizikos įsitraukti į priklausomybę, kuri lėmė nuteistojo nusikalstamą elgesį. Nuteistasis nelankė priklausomybių intervencijos programų, nesiekia tikslingai gilintis į priklausomybės ligą, kas galėtų užkirsti kelią tolimesniam priklausomybės kontroliavimui. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta gausa kriminogeninių veiksnių. Komisija netinkami įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pavojingumą. Nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Nuteistasis šiuo metu neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies - 2 metų 1 mėnesio ir 30 dienų, (paskirta bausmė - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, Komisija nepagrįstai neatkreipė dėmesio į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dali, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Nuteistasis teismo nustatytu terminu atsiliepimo į prokurorės skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Nustatyta, jog V. K., teistas 2020-09-07 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 45 paros arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi subendrinta su 2020-06-10 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 1 mėnesis ir 30 dienų.
Teismas pritaria prokurorės skundo argumentams, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Bylos duomenimis nuteistasis ankščiau teistas vieną kartą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Ne kartą buvo baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą, automobilio vairavimą būnant apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų. Polinkis kartoti tą pačią nusikalstamą veiką traktuojamas kaip nusikalstamų veikų modelis. Teismas pažymi, kad svarstant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti į visumą aplinkybių, kurios charakterizuoja nuteistąjį.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021-10-20 nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Minėtas vertinimas nuteistajam atliktas antrą kartą. Pirmo vertinimo metu, atlikto 2021-03-23 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo nustatyta vidutinė. Pirmojo vertinimo metu buvo nustatyti 73 balai, antro vertinimo metu 65 balai. Balų sumažėjimą lėmė, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu palaikė socialinius ryšius su artimaisiais ir tai, jog nuteistojo tėvas pateikė pažymą, kad galės nuteistasis apsigyventi jam priklausančiame būste.
Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui ar pataisos įstaigai kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą, bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Nuteistasis neigia, kad jis turėjo piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis sunkumų. Nors pataisos įstaigoje nepastebėtas vartojantis psichiką veikiančias medžiagas, tačiau išėjus iš struktūruotos aplinkos negalima atmesti rizikos įsitraukti į priklausomybę, kuri lėmė nuteistojo nusikalstamą elgesį. Nuteistasis nelenkė priklausomybių intervencijos programų, nesiekia tikslingai gilintis į priklausomybės ligą, kas galėtų užkirsti kelią tolimesniam priklausomybės kontroliavimui. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, pats nuteistasis yra nurodę, jog būdamas laisvėje vartodavo narkotines medžiagas, visos jo padaryto nusikalstamos veikos susiję būtent su narkotinėmis medžiagomis, yra baustas dėl apsvaigimo ir administracine tvarka, kaip matyti iš nurodytų duomenų jis nededa visų galimų pastangų siekdamas sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Nuteistajam nustatyti net 8 kriminogeniniai veiksniai, t. y. vyraujantis nusikaltimų modelis, oficialios darbinės patirties stygius, svyruojanti motyvacija realizuoti save pastovioje darbinėje veikloje, finansinių problemų sprendimas nusikalstamu elgesiu, gyvenimo stiliaus ir draugų problemos susiję su nusikalstamu elgesiu, negebėjimas prisiimti atsakomybės, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; narkotikų vartojimo problema būnant nestruktūruotoje aplinkoje. Tik vienas iš išvardintų veiksnių yra statinis, kiti 7 veiksniai yra dinaminiai, tai reiškia jog tinkamu savo elgesiu nuteistasis gali juos pakeisti. Apsauginių veiksnių nustatyti tik du. Teismo vertinimu šie duomenys kelia pagrįstas abejones dėl galimumo nuteistajam šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą.
Neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 1 mėnesis ir 30 dienų. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam, taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Pripažintina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nėra baustas drausmine tvarka, nebaustas administracine tvarka, įgijo specialybę, mokosi, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos. Kaip jau minėta, sprendžiant lygtinio paleisimo klausimą, būtina atsižvelgti į visumą nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Taip pat, pažymėtina jog pataisos įstaigoje gerai elgtis, nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių, įstatymų normų yra kiekvieno nuteistojo pareiga.
Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo vertinimu, Komisija priimdama nutarimą, netinkamai išanalizavo visumą nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prokurorės skundas dėl Komisijos 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą tenkinti.
Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 81/04-1502 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam V. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.