Kauno apygardos teismo nutartis

2025-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-411-737/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-10
Bylos Nr.
1S-411-737/2025
Teisminio proceso Nr.
1-03-4-00070-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Nuteistasis
G. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-411-737/2025Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00070-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.15.2; 2.5.21 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Petraškienė,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo G. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (2016 m. birželio 25 – 26 d. veika) laisvės atėmimu 11 metų, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2016 m. birželio 25 – 26 d. veika) laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (2016 m. liepos 29 – 30 d. veika) laisvės atėmimu 11 metų, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2016 m. liepos 29 – 30 d. veika) laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (2016 m. rugpjūčio 4 – 5 d. veika) laisvės atėmimu 12 metų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2016 m. rugpjūčio 4 – 5 d. veika) laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 1 punktu, G. B. paskirta galutinė subendrinta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. gegužės 2 d., bausmės pabaiga – 2029 m. lapkričio 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam G. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. G. B. nepalaiko kriminalinės subkultūros, nereiškia diskriminacinių nuostatų, 31 kartą skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, šiuo metu dirba, darbdavio apibūdinamas teigiamai, finansiniai įsipareigojimai, susiję su nusikalstama veika įvykdyti. Be to, nuteistasis įvykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, toliau stebima teigiama rizikos dinamika, dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra valdomi. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

4. Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. B.. Apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistojo elgesyje vis dar stebimi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Be to, teigiamas nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas bausmės vietos atlikimo administracijos, švelninat nuteistojo bausmės atlikimo sąlygas. Įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo G. B. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis G. B. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutartį, ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos.

6. Skunde nurodoma, kad:

6.1. Nuteistojo G. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir dar labiau sumažėti negali. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų G. B. bendravimą su asmenimis, su kuriais buvo padarytas nusikaltimas. Be to, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, teikė išsamius ir svarbius duomenis, reikšmingus ikiteisminiam tyrimui ir nusikalstamų veikų atskleidimui.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Pirmosios instancijos teismo nurodomas teiginys, kad teigiami G. B. elgesio pokyčiai jau buvo įvertinti švelninant bausmės atlikimo sąlygas yra nepagrįstas. Bausmės atlikimo sąlygų švelninimas dėl gero elgesio negali būti vertinamas kaip pakeičiantis lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą nebuvo tinkamai įvertinta konkreti G. B. situacija. Neatsižvelgta, kad nuo pat suėmimo taikymo nuteistasis gavo daugybę paskatinimų, o komisijos nutarime nurodyta, kad stebimas nepriekaištingas elgesys. Skunde pabrėžiama, kad yra stebimas sisteminis nepriekaištingai disciplinuotas pavyzdingas elgesys, viso bausmės atlikimo metu.

6.3. Skunde pabrėžiama, kad prieš penkerius metus padaryti drausmės pažeidimai negali būti prilyginami neigiamai charakterizuojančiais G. B.. Skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai sureikšminamas nusikaltimas, dėl kurio G. B. buvo pripažintas kaltu, nes į šias aplinkybes teismas jau atsižvelgė skirdamas bausmę. Padaryti nusikaltimai patys savaime negali būti kliūtimi taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

6.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino nuteistojo darbinės patirties – to, kad atvykęs į įkalinimo įstaigą jis rodė iniciatyvą užsiimti darbine veikla, sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą. Skunde taip pat pabrėžiama, kad prokuratūra neteikė atsiliepimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, o tai turėtų būti vertinama, kaip neprieštaravimas dėl lygtinio paleidimo taikymo.

6.5. Apibendrinant skunde nurodoma, kad nuteistasis vykdo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose programose, konsultuojasi su psichologais, įsitraukia į pozityvaus užimtumo priemones. Bausmės atlikimo metu stebimas disciplinuotas ir nepriekaištingas nuteistojo elgesys, teigiamas nuostatų pokytis bei motyvacija keisti savo nusikalstamą elgesį.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į G. B. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. skundas tenkinamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

10. Vis tik, apygardos teismas, atsižvelgęs į aptartą teisinį reglamentavimą, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą nuteistojo asmens bylos medžiagą, skundo argumentus bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad priešingai, nei nurodė žemesnysis teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam G. B. gali būti efektyvus, tai yra, kad lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals, o paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti.

11. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą, teismas pateikė nevienareikšmiškas išvadas, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindai, tačiau nusprendė netvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo taikymo G. B. atžvilgiu. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra išimtinės, jos neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad G. B. yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje. Su šiomis skundžiamos nutarties išvadomis aukštesnysis teismas nesutinka.

12. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuotina, kad, priešingai nei skundžiamoje nutartyje akcentavo žemesnysis teismas, Komisija ne tik tinkamai įvertino formalaus lygtinio paleidimo pagrindo buvimą, tačiau tinkamai įvertino ir nuteistojo G. B. asmenybę bei jo elgesio korekciją, pagrįstai sprendė, jog jis daro akivaizdžią pažangą, o tai atitinka BVK 82 straipsnyje numatytus materialiuosius lygtinio paleidimo tikslus, todėl nuteistajam sušvelninus teisinę padėtį, jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, prižiūrint Lietuvos probacijos tarnybai. Aukštesniojo teismo nuomone, Komisijos nutarimas, kuriuo nuspręsta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pagrįstas tiek formaliuoju, tiek ir materialiuoju lygtinio paleidimo kriterijais.

13. Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, pagrindinį dėmesį skyrė tam tikrų kriminogeninių veiksnių egzistavimui bei tam, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo baustas drausmine ir administracine tvarka. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, neleido daryti išvados apie nuoseklų pataisos procesą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad žemesnysis teismas pateikė formalaus pobūdžio motyvus ir nepakankamai įvertino nuteistojo elgesio pokyčių visumą bei jų reikšmę mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, apylinkės teismas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti nuteistojo pasirengimu gyventi laisvėje laikantis įstatymų. Teismo vertinimu, nuteistojo elgesys turėjo būti analizuojamas kompleksiškai – atsižvelgiant į visą bylos medžiagą bei bausmės vykdymo tikslus.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. B. yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį – Komisijos posėdžio dieną jis buvo atlikęs daugiau nei aštuonerius metus iš paskirtų dvylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į šį reikšmingą laisvės suvaržymo laikotarpį, darytina išvada, jog vienas iš pagrindinių bausmės tikslų – nubaudimas – jau yra pasiektas. Nuo 2022 m. nuteistajam sistemingai vertinta nusikalstamo elgesio rizika: jei 2022 m. rugpjūčio 25 d. ji buvo nustatyta kaip vidutinė, tai vėlesniuose 2023 m. gegužės 9 d., 2024 m. birželio 18 d. ir 2025 m. sausio 10 d. vertinimuose fiksuotas laipsniškas mažėjimas, o pastarajame – žema rizika. Socialinio tyrimo duomenys rodo, kad rizikos mažėjimas ypač stebimas gyvenimo stiliaus, draugų bei mąstymo ir elgesio srityse; grėsmė kitiems asmenims nefiksuojama.

15. Po 2025 m. sausio 10 d. vertinimo nuteistajam buvo pateiktos aiškios rekomendacijos, susijusios su darbine veikla bei resocializacijos plano vykdymu. Byloje užfiksuota, kad šias rekomendacijas jis įgyvendina nuosekliai: laikosi vidaus tvarkos taisyklių, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, dirba, yra motyvuotas, rodo elgesio korekcijos požymius. Nors pastebimos tam tikros mąstymo ir elgesio problemos, jos sprendžiamos kryptingai – nuteistasis dalyvauja programose, savanoriauja, o už nepriekaištingą elgesį ir gerą darbą jau buvo paskatintas 32 kartus. Psichologinių programų metu jis aktyviai įsitraukia, geba reflektuoti savo elgesį, nurodo suvokiantis padarytų nusikaltimų pasekmes bei išreiškia nuoširdų gailestį.

16. Apylinkės teismas nurodė, kad vis dar egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, susiję su gyvenimo stiliumi bei mąstymu, tačiau socialinio tyrimo duomenys leidžia teigti, kad šie veiksniai yra valdomi. Nuteistasis atsiribojo nuo anksčiau buvusios neigiamos aplinkos, aktyviai įsitraukė į resocializacijos procesą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu rodo ryškią pozityvią dinamiką. Nors 2020 m. buvo fiksuotas vienas drausmės pažeidimas (netinkamas maisto produktų gabenimas), jis nelaikytinas šiurkščiu, o nuobauda nebegalioja. 2025 m. birželio 1 d. padarytas administracinis nusižengimas taip pat nėra itin pavojingas (transporto priemonės be techninės apžiūros vairavimas), bauda sumokėta. Tokie pavieniai pažeidimai, įvykdyti per aštuonerius metus, neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo pažanga yra pagrįsta objektyviais duomenimis ir negali būti sumenkinama vien formaliu bausmės sąlygų pažeidimų paminėjimu. Vienas drausminis pažeidimas per visą laikotarpį, priešpriešinamas net 32 paskatinimams, rodo stabilų ir kryptingą pataisos procesą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka pirmą kartą, yra aktyvus, motyvuotas, laikosi probacijos rekomendacijų bei elgesio korekcijos gairių, nėra pagrindo konstatuoti, jog jo elgesio pokyčiai būtų nepakankami taikyti lygtinio paleidimo institutą.

18. Nuteistojo daromą pažangą ir teigiamą elgesį neginčijamai patvirtina G. B. nuosekliai gaunami paskatinimai už nepriekaištingą elgesį bei aktyvų dalyvavimą kūrybinėje veikloje, už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, nepriekaištingą elgesį, sąžiningą darbą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis G. B. paskatinimus už gerą elgesį gavo jau kardomosios priemonės – suėmimo vykdymo laikotarpiu. Bausmės atlikimo metu paskatinimai buvo gaunami nuosekliai – tai parodo, kad nuteistasis siekė keisti savo elgesį teigiama linkme ne tik dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau sąžiningai siekdamas sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

19. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis rodė iniciatyvą užsiimti darbine veikla. Bausmės atlikimo metu įgijo suvirintojo specialybę. Bausmės atlikimo metu dirbo įvairius staliaus, santechnikos, suvirinimo ir kitus pagalbinius darbus. Jau kurį laiką G. B. dirba už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų, vyksta į trumpalaikes išvykas. Iš trumpalaikių išvykų jis grįžta laiku, nenustatyta, kad būtų pažeidęs jų sąlygas. Todėl darytina išvada, jog nuteistasis deda realias pastangas įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios likusios bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, taikant jam lygtinio paleidimo institutą ir kontroliuojant jo elgesį probacijos metu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nuo 2024 m. liepos 1 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę atviro tipo pusiaukelės namų sąlygomis. Bausmės atlikimo atviro tipo pusiaukelės namuose metu G. B. nepadarė jokių bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų, toliau tikslingai dalyvauja elgesio pataisos programose, savanoriauja, dėl pozityvių veiklų buvo ne kartą skatintas. Ryškūs teigiami nuteistojo G. B. elgesio pokyčiai, jo dedamos pastangos pakeisti savo elgesį bei jo motyvacija darbui, teismo vertinimu, neabejotinai laikomi apsauginiais faktoriais, kurie paleidus asmenį lygtinai, stabdytų nuteistąjį nuo pakartotino nusikalstamo elgesio.

20. Nors apylinkės teismas tvirtina, kad nuteistojo pažanga yra nepakankama, tačiau nuteistojo vertinimą atlikusi specialistė Socialinio tyrimo išvadoje pažymėjo, jog nuo bausmės pradžios buvo stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. G. B. dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir resocializacijos procese, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Jis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, žino apsauginius veiksnius, turi teigiamą nuostatą darbinei veiklai tiek laisvėje, tiek įkalinimo įstaigoje, su aplinkiniais elgiasi mandagiai, stengiasi atsiriboti nuo jį praeityje destabilizavusios aplinkos. Tai suponuoja išvadą, kad nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas pritaria Komisijos išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog taikius nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. G. B. savo nepriekaištingu elgesiu įrodė, kad jo elgesio pataisos procesas įkalinimo sąlygomis nebėra tikslingas, o bausmės tikslai gali būti pasiekti jam atliekant likusią bausmės dalį ne laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kontroliuojant jo elgesį probacijos metu. Pabrėžtina, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai bei suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo panaikinimą ir grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą neatliktai bausmės daliai atlikti.

22. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo pastangas valdyti rizikos veiksnius, siekį koreguoti mąstymą ir elgesį bei kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąlygos taikytos tinkamai, todėl šis nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

23. Nors pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo tiek formaliųjų, tiek materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų buvimą, tačiau, vertindamas nuteistojo elgesio dinamiką bei pažangą, nepakankamai įvertino visapusišką ir nuoseklią nuteistojo resocializaciją, pagrįstą objektyviais duomenimis. Vietoje to, didesnę reikšmę suteikė pavieniams, istoriškai nutolusiems pažeidimams, nepakankamai įvertindamas ilgalaikę pozityvaus elgesio raidą ir socialinės rizikos mažėjimą. Toks formalus ir selektyvus duomenų vertinimas nulėmė nepagrįstą išvadą dėl lygtinio paleidimo netaikymo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikintina, patvirtinant Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, kuriuo nuteistajam G. B. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 7 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. B..

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Petraškienė