Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-03-21 · Civilinė byla Nr. 2S-667-253/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-21
Bylos Nr.
2S-667-253/2012
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02133-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
A. K.
Ieškovas
R. K.
Pranešėja A. P. Civilinė byla Nr. 2S-667-253/2012Teisėja V. P. (Proceso Nr. 2-43-3-02133-2011-5)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 116.5.3; 122.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja A. P., rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-11-28 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. K., dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą nepilnametei dukrai E. K. po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei 24 000 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą už dvejų metų laikotarpį. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą 24 000 Lt sumai bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą dukrai E. K. po 800 Lt kas mėnesį iki bus išnagrinėta byla. Nurodo, kad nuo 2009 m. spalio mėn. atsakovas neteikia lėšų dukters išlaikymui. Išlaidas dukters išlaikymui per mėnesį sudaro: 400 Lt maistui ir higienai, 290 Lt rūbams ir avalynei, 300 Lt ugdymui, 100 Lt kurui, 100 Lt laisvalaikiui, viso 1190 Lt. Ieškovė mano, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, turėtų teikti didžiąją dalį dukrai reikalingo išlaikymo. Reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo suma atsakovui, pagal jo turtinę padėtį, yra didelė, atsakovas gali jam priklausantį turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, todėl tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-11-28 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. K. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. K. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2011-11-23, iki teismo sprendimo priėmimo, bei areštavo atsakovui A. K. priklausantį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 24000 Lt sumai. Teismas nustatęs, kad ieškovė jokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ar turtinę padėtį nenurodė bei atsižvelgęs į vaiko amžių ir jo poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovės prašomą priteisti laikino išlaikymo sumą sumažino iki 400 Lt. Teismas konstatavo, kad tokios išlaidos kartu su atsakovės teikiamu išlaikymu bylos nagrinėjimo laikotarpiu realiai užtikrins vaiko fizinį, protinį, dvasinį ir socialinį vystymąsi, bus pasiekiama protinga jo interesų, moralinių, turtinių ir bendrųjų poreikių – maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, auklėjimo, laisvalaikio - tenkinimo ir tėvų galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. K. teismo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-11-28 nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliantas nurodo, kad ieškovė nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymi, kad iš ieškovės pateiktos medžiagos nėra pagrindo daryti išvados, kad jis ketintų savo turtą ar lėšas slėpti, perleisti kitiems asmenims. Be to, teigia, kad ieškovė reikšdama reikalavimą dėl 24 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo, jo nepagrindė. Taip pat nepateikė vaiko poreikius pagrindžiančių išlaidų. Atsakovas nurodo ir tai, kad ieškovė prašydama priteisti laikiną išlaikymą dukrai nepateikė įrodymų, kad išlaikymas nėra teikiamas.

Atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą ieškovė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas nurodo, kad ieškovė nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymi, kad iš ieškovės pateiktos medžiagos nėra pagrindo daryti išvados, kad jis ketintų savo turtą ar lėšas slėpti, perleisti kitiems asmenims.

Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, tik ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Kaip žinia, ginčų sprendimas teisme, visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Susiklosčiusi teisminė praktika rodo, jog esant turtiniam ginčui, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma pradinėje bylos stadijoje, paprastai ieškinio užtikrinimo priemonės yra taikomos. Tai paaiškinama tuo, jog atsakovo pozicija, taip pat jo finansinis pajėgumas teismui šioje stadijoje dar nėra žinomas, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Todėl teismas, nepasisakydamas apie būsimą teismo sprendimą, turi pagrindą manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovas turtą gali paslėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims (LR CPK 144 str. 1 d.).

Apelianto argumentai, jog ieškovė reiškia nepagrįstą reikalavimą dėl 24 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo bei, kad nepateikė vaiko poreikius pagrindžiančių išlaidų, negali būti sprendžiami nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, kadangi ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir apimtis gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo ir tai, kad ieškovė prašydama priteisti laikiną išlaikymą dukrai nepateikė įrodymų, kad išlaikymas nėra teikiamas.

Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1. 2 d. 4 p.). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikui vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog išlaikymas dukrai nėra teikiamas, tačiau pats atsakovas įrodymų apie tai, kad išlaikymą nepilnametei dukrai teikia nepateikė.

Išaiškintina, kad abu tėvai, tiek motina tiek ir tėvas, privalo teikti vaikams išlaikymą, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Tėvų nepilnamečiams vaikams teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinis ir reguliarus. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio, kuris būtų proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino laikino išlaikymo dydį gali būti LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šis kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant klausimą taip pat dėl laikino vaiko išlaikymo. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nepažeidžia atsakovo teisių ir interesų ir užtikrina būtiniausius minimalius augančio vaiko poreikius.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-11-28 nutartį keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja A. P.