- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- 1S-822-919/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-06104-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- M. A.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Danguolės Šiugždinytės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. A. (toliau – M. A.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. A. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. rugpjūčio 11 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis M. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą taikyti M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė dinaminiams balams (6 balai pagal OASys vertinimo sistemą) bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui (padarė vieną nesunkų, vieną labai sunkų ir pasikėsino įvykdyti vieną sunkų nusikaltimą), tačiau teismas nepakankamai dėmesio skyrė nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl M. A. lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Nuteistasis pažymi, jog skundo rašymo momentui neatliktos bausmės dalis yra 9 mėnesiai 20 dienų (atlikta kiek daugiau nei 10 metų laisvės atėmimo bausmė), todėl jis jau yra pilnai pasimokęs iš praeities klaidų. Šiuo metu nuteistasis dalyvauja mokymuose, kuriuose nuteistieji ruošiami integracijai į visuomenę. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra itin žema (11 balų), išlikę tvirti socialiniai ryšiai, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turi vidurinį išsilavinimą, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, turi pastovią gyvenamąją vietą, civilinių ieškinių neturi, tačiau turi finansinius įsipareigojimus, kuriuos dengia, galimo lygtinio paleidimo metu grįžtu į (duomenys neskelbtini), dirbtų miško darbininku įmonėje "G." O., ateityje planuoja apsigyventi pas sutuoktinę ir dirbto automechaniku.
4.2. Nuteistasis skunde pažymi, jog teismas, spręsdamas klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, visų pirma turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus. Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotoje praktikoje yra pažymėta, kad nuteistasis atliekant bausmę turi dėti daug pastangų savo resocializacijai, o teismas privalo įvertinti šias pastangas. Skunde pabrėžtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo bausmės, o tik – teisinės padėties švelninimas, todėl neturėtų būti vertinamas ir neatliktos bausmės laikas. Be to, nuteistojo nuomone, ne teismas, o Komisija turi teisę spręsti ar asmuo jau yra pasitaisęs ir likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. O nuteistojo M. A. atveju Komisija nusprendė, kad jis atlikti likusią bausmės dalį neizoliuotas nuo visuomenės.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo M. A. skundas tenkinamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.
7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo M. A. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su skundo autoriaus rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių M. A. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
8. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo M. A. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijos posėdžio dieną buvo atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (likusi bausmės dalis – 11 mėnesių 19 dienų), o tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
9. Spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, Komisija nutarime, visų pirma, pagrįstai atsižvelgė, kad M. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir, atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam nustatyta žema (vos 11 balų) pakartotinio nusikalstamumo rizika. Pakartotinį nusikalstamą elgesį galintis paskatinti kriminogeninis rizikos veiksnys, turintis ypatingą reikšmę sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, išskiriamas tik vienas – turimi finansiniai įsipareigojimai. Tačiau, iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistajam yra priteistas vaikų išlaikymas ir skola, tačiau jis iš gaunamų pajamų šiuos finansinius įsipareigojimus vykdo.
10. Tinkamai vertintinos ir kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės - M. A. pripažįsta padaręs nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę. Nuteistasis 13 kartų paskatintas už gerą elgesį, galiojančių nuobaudų neturi ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, nuo laisvės atėmimo bausmės pradžios dirba ir planuoja dirbti atlikęs bausmę. Artimai bendrauja su tėvais, vaikais, žmona, seserimi ir draugais. Taip pat pateikti duomenys liudija, kad nuteistasis M. A. aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, grupiniuose užsiėmimuose. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo laiką leidžia prasmingai, pozityviai. M. A. gali geriau identifikuoti problemines sritis ir veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu. Atlikdamas bausmę jis elgėsi pavyzdingai, stengiasi problemas spręsti konstruktyviau, stengiasi geriau apgalvoti savo elgesio pasekmes bei kuria pozityvius ryšius su artimaisiais bei kitais asmenimis. Šių duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai parodo ilgalaikius nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų, visuotinai priimtų, elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų.
11. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai M. A. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamas aplinkybes ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Iš esmės teigiamas nuteistojo M. A. elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti ir jam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių visuma sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad M. A. būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, vienbalsiai nutardama taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
12. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo M. A. skundo priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. A. skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrame sektoriuje 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo M. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
M. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktais, M. A. skirti šias pareigas:
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.