Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nuteistajam V. L., nukentėjusiosios O. K. atstovui advokatui Renui Bradūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-04-20 nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 281 str. 6 d. ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešeriems) mėnesiams; pritaikius LR BK 75 str. 1d., 2d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms; LR BK 68 str. pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams;

Priteista iš kaltinamojo V. L. civilinei ieškovei O. K. 65000 (šešiasdešimt penki tūkstančiai ) litų nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti;

Civilinė ieškovė O. K. nuo civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos iš AB „ Lietuvos draudimas“ atlyginimo atsisakė; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tuo pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2010 m. liepos 23 d., apie 13.50 val., vietinės reikšmės kelyje iš Sabaliavo kaimo į Salaperaugio kaimą, Kalvarijos savivaldybėje, būdamas neblaivus (nustatytas 1.33 promilės girtumas), vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 133 p. reikalavimus - transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, po ko atsitrenkė į pakelėje augantį medį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivis P. K. bei šio automobilio keleivei A. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai netaikė BK 40 str. nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės, bei neperdavė V. L. atsakomybėn pagal laidavimą. Anot apelianto, jis atlygino nedidelę dalį žalos, kitos dvi įstatyme būtinos sąlygos nustatytos, tačiau teismas nepagrįstai nepritaikė šio straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką visumai. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi jame, be kita ko, yra nustatyta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. V. L. anksčiau neteistas, todėl darytina išvada, kad jis nusikalto pirmą kartą. Teismas nustatė antrąją BK 40 str. būtiną sąlygą – tai, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ar pašalinti žalą, jeigu ji buvo padaryta. Žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Tai gali būti daroma atkuriant sugadintą turtą, perduodant kitą tokį pat ekvivalentiškos vertės daiktą, išmokant piniginę kompensaciją ir kt. Sąlygos, susijusios su žalos atlyginimu, liečia ir nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą. Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pakanka, kad kaltininkas bent iš dalies atlygintų padarytą žalą, kokia žalos dalis turi būti atlyginta, įstatymas to nereglamentuoja, tai sprendžiama atsižvelgiant į visas konkrečios bylos aplinkybes. Nustatyta, kad nukentėjusiajai O. K. buvo padaryta neturtinė žala dėl sūnaus mirties. Kaip seka iš kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymų, jis su tėvų pagalba atlyginęs tik 1500 litų neturtinės žalos, nuo nusikalstamos veikos padarymo jau praėjo gana ilgas laiko tarpas, tačiau kaltinamasis net nebandė tartis su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos. Todėl tai įvertinęs, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad atsižvelgiant į V. L. padarytos veikos pobūdį- pasekmes, tokios nedidelės žalos dalies atlyginimas, nesiimant jokių priemonių dėl tolesnio žalos atlyginimo, nesitariant su nukentėjusiąja, negali būti vertinamas kaip pakankamas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, LR BK 40 str. yra numatyta dar viena būtina sąlyga- pagrindas manyti, kad kaltinamasis visiškai atlygins padarytą žalą. Kaip seka iš kaltinamojo parodymų ir bylos medžiagos, jis jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, savanoriškai atlyginęs tik labai nedidelę žalos dalį, jo gaunamos pajamos nedidelės-1000 litų per mėnesį, todėl tai tikrai neleidžia spręsti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą. Nesant LR BK 40 str. 2d. numatytų sąlygų visumos, o taip pat atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, veikos pasekmes, prašymas atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti tenkinamas. Tokia teismo išvada yra teisinga ir apeliacinės instancijos teismo kolegijai abejonių nekelia. Tokiu būdu, net ir egzistuojant ketvirtajai BK 40 str. 2 d. numatytai sąlygai – tam, kad laiduotojas yra tinkamas, šis klausimas toliau nenagrinėjamas, kadangi nėra pilnai įvykdyta trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – dėl žalos atlyginimo. Šia nusikalstam veika sukeltos pasekmės yra sunkios – žuvo žmogus, padariniai negrįžtami, todėl šiuo atveju negali būti sumenkinami nukentėjusiojo asmens interesai. Kolegija pažymi ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą teismas prieina prie išvados dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltininkui galimybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2008). Aptariamu atveju teismas netaikė BK 40 str. numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto pagrįstai.

Apeliantas prašo sumažinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Paskirtas 3 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra maksimalus, ir jo nuomone, jis nustatytas nepaprastai ilgas. Argumentas atmestinas ir štai dėl ko. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Sankcijos vidurkis yra 6,5 metų. Teismas kaltininkui paskyrė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje, iš principo gali būti taikomas BK 75 straipsnis ir paskirtoji bausmė gali būti atidedama. Tačiau tam teismas turi padaryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes ir įvertina nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Vertindamas padaryto BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: jis vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (1,33 promilės), nesudėtingoje kelio situacijoje – vietinės reikšmės kelyje(šviesiu paros metu, nors ir žvyrkeliu, tačiau esant sausai kelio dangai) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, po ko atsitrenkė į pakelėje augantį medį, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl ko mirtinai sužalojo keleivį, o kitam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsakingumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju V. L. paskirtas ilgas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis – treji metai, vykdymas atidėtas su įpareigojimais bei kita baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu nuteistajam vairuoti transporto priemones, yra pakankamai efektyvu įgyvendinant bausmės paskirtį.

Apeliantas prašo netaikyti jo atžvilgiu BK 67 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir neuždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Argumentas nepagrįstas. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti asmeniui, kuriam atidedamas bausmės vykdymas. Teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonę, be to, būdamas neblaivus bei nesilaikydamas būtinų atsargumo priemonių. Veika sukėlė sunkius padarinius: avarijos metu žuvo žmogus, ir nesunkiai sutrikdyta kito automobilio keleivio sveikata. Nepaisant nedidelio vairavimo stažo (nėra trejų metų), nuteistasis jau buvo kelis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tarp jų ir už saugaus greičio viršijimą. Taigi teismas turėjo pagrindą vertinti V. L. kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nukentėjusiajai priteisė pernelyg didelę sumą neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija sutinka su šiuo skundo argumentu, kad priteista 65 000 litų suma kaltininkui yra per didelė. Apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam neturtinę žalą, nevisiškai vadovavosi Aukščiausiojo teismo išdėstytomis nuostatomis dėl teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, bei nusistovėjusia teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo analogiškose bylose dėl padarytų nusikalstamų veikų ( LR BK 281 str. 6 d. ), bei neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsda­mas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teis­mas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę: 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiš­kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, yra teismo funkcija. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, ir tai vertybei padaroma skirtingo dydžio žala, - neturtinė žala patiriama individualiai, tai, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant užtikrinti nuketėjusiosios (žuvo sūnus) patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą, pažeistos vertybės pobūdis, specifika, kaip objektyvus kriterijus, pripažintinas vienu iš esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų, į kurį atsižvelgiant nustatomi teisės pažeidimo sukelti neigiami neturtinio pobūdžio padariniai nukentėjusiam asmeniui, tačiau, teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcijai reikalaujant ne tik užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą bei proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, nes kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį, neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti turi reikšmės visos – tiek susijusios su pažeistų teisių ir teisių pažeidimo pobūdžiu, tiek leidžiančios įvertinti konkrečią nukentėjusiojo, taip pat žalą padariusio asmens situaciją ir taip individualizuoti piniginės kompensacijos dydžio parinkimą – bylos aplinkybės. Dėl to, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginamos vertybės pobūdį ir specifiką, būtina įvertinti kriterijų visumą, t. y. vadovautis tiek įstatyme nustatytais, tiek teismų praktikoje suformuotais bei taikomais vertinamaisiais kriterijais, sudarančiais pagrindą nustatyti didesnį ar mažesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, taip pat atsižvelgti į teismų ankstesnėse analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje 2K-188/2009). Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog už tyčinį gyvybės atėmimą neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 80 000 iki 100 000 Lt. Darytina išvada, kad apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į nusistovėjusią teisminę praktiką priteisiant neturinę žalą bylose, kai gyvybė atimama dėl neatsargumo. Šios kategorijos bylose teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra apie 30 000 Lt. (LAT nutartis baudžiamojoje byloje 2K-468/ 2009).

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltininkas yra jauno amžiaus, kad žuvusysis P. K. kartu su kaltinamuoju V. L. vartojo alkoholį, pats P. K. vaišino V. L. alkoholiniais gėrimais, po to, žinodamas, kad V. L., neblaivus, paties nukentėjusiojo iniciatyva važiavo kartu su kaltinamuoju vairuojamu automobiliu į parduotuvę, ir tokie nukentėjusiojo P. K. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į šias paminėtas aplinkybes ir nepritaikė Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.269 straipsnio ir 6.282 straipsnio nuostatų – kad turi būti atsižvelgta į nukentėjusiojo kaltės dydį. Taip pat apylinkės teismas neatsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį - jo gaunamos pajamos nedidelės-1000 litų per mėnesį, jis jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Todėl kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai priteisė per didelį civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas iki 35 000 litų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 3 p., BPK 328 str.4p.,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio mėn. 20 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai priteisti pakeisti: priteisti iš kaltinamojo V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinei ieškovei O. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35 000 Lt (trisdešimt penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.