Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus atstovė Vida Balčiūnienė teismo posėdžio metu nurodė, jog su (duomenys neskelbtini) 2011-07-25 skundu Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriui dėl 2011-05-18 Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-1789(S11) panaikinimo nesutinka, nes patikrinimo aktas buvo priimtas ir nurodymai priimti vadovaujantis LR metrologijos įstatymo, Metrologijos inspekcijos nuostatų ir kitų teisinę metrologiją reglamentuojančių teisės aktų, šilumos ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Atsižvelgiant į nustatytus patikrinimo metu pažeidimus pareiškėjai buvo duoti nurodymai, t.y. atsiskaitant su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti karšto vandens skaitiklių, kurių neatlikta ar pasibaigusi metrologinė patikra; laikytis sudaryto ir patvirtinto karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių keitimo bei patikros grafiko; apie priimtus sprendimus dėl akte minėtų pažeidimų pašalinimo iki 2011-07-29 informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyrių. Karšto vandens tiekėjos filialas „Kelmės šiluma“ nesilaiko imperatyvių įstatymo nuostatų, t.y. LR metrologijos įstatymo, LR šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimų. Pirmas nurodymo vykdymas akte susijęs su LR metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., kuriame įtvirtinta, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina, bei su LR metrologijos įstatymo 17 str. 2 d., kurioje nurodoma, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Pažymėjo, kad vadovaujantis LR šilumos ūkio įstatymo 16 str. 4 d. ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 163 p., karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Patikrinimo metu buvo patikrinti 7 butuose atsiskaitymo karšto vandens skaitikliai. Nustatyti pažeidimai, kad naudojami skaitikliai su pasibaigusia metrologine patikra. Pažymėtina, kad taisyklių 173 p. karšto vandens tiekėjams yra įtvirtinta pareiga prižiūrėti karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius, kadangi skaitikliai gali blogai rodyti, gali būti techniškai netvarkingi. Taisyklių 178 p. nurodyta, kad karšto vandens kiekiai nustatomi skaičiavimo būdu, teisės aktuose bei metodikose nustatyta tvarka. 177 p. nurodyta, kad draudžiama naudoti karšto vandens skaitiklių rodmenis, kai karšto vandens skaitiklis yra techniškai netvarkingas. Nei įstatyme, nei taisyklėse nėra numatyta, kad vartotojui reikia atlikti karšto vandens skaitiklių patikrą. Atstovė paminėjo, jog kalbant apie Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006-03-30 įsakymo Nr. V‑31 MP-001 priedo „Vandens skaitikliai“ 24 p., kuriame įtvirtinta, kad skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą skaitiklių priežiūrą ir laiku atliktą patikrą, reikia remtis teisės aktų hierarchija, pareiškėjas, kaip ir Lietuvos metrologijos inspekcija, savo veikloje pirmiausia remiasi įstatymo nuostatomis, kur aiškiai nustatyta pareiga pareiškėjui atlikti metrologinę karšto vandens skaitiklių patikrą. Pareigos tiekėjui pasikeitė 2010 m. gegužės mėnesį įsigaliojus Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėms. Iki šio teisės akto įsigaliojimo atsakovas netikrino skaitiklių, nes buvo tik šilumos tiekėjai, o nuo 2010 m. tapo karšto vandens tiekėjai ir tampa atsakingi už karšto vandens skaitiklių patikrą nepriklausomai kam jie priklauso, ar vartotojui, ar tiekėjui. Tiekėjui priklauso ir jo įrengtų skaitiklių, ir vartotojams nuosavybės teise priklausančių skaitiklių patikrinimas.

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundas netenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus priimto Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-1789(S11) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas) 17 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kadangi karšto vandens skaitikliai, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma už sunaudotą karštą vandenį, naudojami be galiojančių patikros žymenų. Patikrinimo akte pareiškėjai (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1) atsiskaitant su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti karšto vandens skaitiklių, kurių neatlikta (pasibaigusi) metrologinė patikra; 2) laikytis sudaryto ir patvirtinto karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių keitimo bei patikros grafiko; 3) apie priimtus sprendimus dėl akte minėtų pažeidimų pašalinimo iki š. m. liepos 29 d. raštu informuoti LMI Šiaulių apskrities skyrių adresu Dvaro g. 50, Šiauliai. Tokie nurodymai pareiškėjai duoti remiantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-717 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. spalio 30 d.) (toliau – ir Metrologijos įstatymas), Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011-04-27 įsakymu Nr. 4-264 (redakcija įsigaliojo 2011-06-08) (toliau – ir Nuostatai), nuostatomis. Pažymėtina, kad Patikrinimo akte nurodyta, jog jis surašytas 2011-05-18, tačiau jame taip pat nurodyta, jog patikrinimas baigtas 2011-06-23. Vis dėlto, patikrinimas pradėtas 2011-05-18, todėl atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyrius privalėjo vadovautis ne Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011-04-27 įsakymu Nr. 4-264, redakcija, o Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 (Patikrinimo akto metu galiojusi redakcija nuo 2009-07-03 iki 2011-06-08). Tačiau tiek tuo metu galiojusioje, tiek naujojoje Nuostatų redakcijoje nurodoma Lietuvos metrologijos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) teisė duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir reikalauti, kad tie nurodymai būtų laiku ir tinkamai įvykdyti, todėl, teismo manymu, netinkamos teisės normos nurodymas laikytinas formaliu pažeidimu, kuris nedaro Patikrinimo akto neteisėtu iš esmės.

Pareiškėja savo pateiktą skundą motyvuoja tuo, jog pareiškėja nevykdo (ir negali vykdyti) jai nepriklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros ir negali būti laikoma atsakinga už šių skaitiklių atitikimą teisės aktų reikalavimams. Šioje byloje būtina nustatyti, ar pareiškėja yra atsakinga už teisinės metrologijos reikalavimų laikymąsi, taip pat ar pareiškėja privalo vykdyti karšto vandens matavimo priemonių patikrą, t.y. ar Patikrinimo aktas surašytas tinkamam subjektui.

Visų pirma, reikėtų pažymėti, jog šiam nagrinėjamam ginčui aktualūs teisinę metrologiją bei šilumos ūkio veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (2010 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XI-862 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. birželio 5 d.) (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-717 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. spalio 30 d.) reglamentuoja matavimo vienetus, metrologinį laidavimą ir reguliavimą, matavimo priemonių tiekimą rinkai ir jų naudojimą, teisinę metrologinę priežiūrą, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas su matavimais susijusiose veiklos srityse; Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (redakcija galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. liepos 29 d.) (toliau – ir Taisyklės), reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu.

Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą. Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 (2009 m. birželio 26 d. įsakymo redakcija), 8.1.1 punktas numatė, kad Lietuvos metrologijos inspekcija prižiūri, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi Metrologijos įstatymo ir kitų teisinės metrologijos reikalavimų; pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja Metrologijos įstatymo pažeidimus; šių nuostatų 9.5 punktas numatė, kad Lietuvos metrologijos inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir reikalauti, kad tie nurodymai būtų laiku ir tinkamai įvykdyti.

Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Lietuvos metrologijos inspekcija prie Teisingumo ministerijos. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kas yra atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai – tai vartotojų sunaudoto karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju už sunaudotą karštą vandenį. Atitinkamai atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai apibūdinami, kaip vartotojams pateiktos šilumos kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą (2 straipsnio 5 dalis). Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Taisyklių 163 punktas nustato, jog karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Pagal Taisyklių 173 punktą, įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis nustato, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog periodinė patikra atliekama naudojamoms matavimo priemonėms.

Skundžiamame Patikrinimo akte nurodyta, jog pasirinktinai patikrinti Kelmės miesto daugiabučių namų (Mackevičiaus g. 29, 31, 27 ir 23) butuose atsiskaitymui už sunaudotą karštą vandenį naudojami 7 buitiniai karšto vandens skaitikliai (nurodyti Patikrinimo akto 1 bei 2 prieduose (b. l. 13-16; 45-48) su pasibaigusia metrologine patikra. Byloje nekyla ginčas dėl to, jog minėti skaitikliai yra metrologiškai nepatikrinti bei dėl to, jog (duomenys neskelbtini) yra karšto vandens tiekėja. Tai matyti ir iš UAB „Litesko“ įstatų 8 punkte nurodytų pareiškėjos veiklos tikslų bei objekto (b. l. 29-33). Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog patikrintuose butuose esantys skaitikliai nuosavybės teise priklauso gyventojams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja ginčija, jog už metrologijos teisinių reikalavimų laikymąsi negali būti atsakinga pareiškėja kaip karšto vandens tiekėja, kadangi vandens skaitikliai nepriklauso jai nuosavybės teise.

Kaip matyti iš Patikrinimo akto, daugiabučių namų (Mackevičiaus g. 29, 31, 27 ir 23) butų savininkai yra pasirinkę apsirūpinti karšu vandeniu sudarant sutartis su karšto vandens tiekėju, t.y. (duomenys neskelbtini). Vartotojai nėra pasirašę karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarčių pagal individualiai aptartas sąlygas, karštas vanduo tiekiamas pagal bendrųjų sąlygų nuostatas. Iš patikrinimo akto taip pat matyti, jog karšto vandens gavėjai su tiekėju atsiskaito pagal tam tikrų prietaisų (karšto vandens skaitiklių) rodmenis, kurie, pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010), yra laiktytini atsiskaitomaisiais. Pareiškėja šių Patikrinimo akte nustatytų aplinkybių neginčija.

Jau minėta anksčiau, kad Šilumos įstatymo 16 straipsnio 5 dalis nustato, jog atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą (Šilumos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje svarbu tai, jog pagal Šilumos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punktą, šilumos ir karšto vandens tiekėjas privalo užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Taisyklių 163 punktas nustato, jog šilumos tiekėjas organizuoja karšto vandens skaitiklių patikrą. Be to, Šilumos tiekimo ir licencijavimo taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 982, 38.11 punktas numato pareigą asmeniui, kuris verčiasi šilumos tiekimo veikla, įrengti savo lėšomis statinio projekte nurodytose vietose atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrinti jų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoti patikrą. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. Nr. 4-289, 28.5 punktas taip pat nustato, kad „šilumos tiekėjas <...> organizuoja atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų patikrą“, o 31.4 punktas nustato, jog „karšto vandens tiekėjas <...> užtikrina atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą, organizuoja patikrą“. Pažymėtina ir tai, kad Taisyklių 173 punkte nurodyta, kad įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai. 174 punktas nustato, jog pastato buto ar kitų patalpų savininkui arba bendrosios dalinės nuosavybės teise – nuosavybės bendraturčiam iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn. Manytina, jog bet kokiu atveju karšto vandens skaitiklis (įrengiamas naujas ar jau buvo įrengtas) turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas. Šilumos ūkį bei teisinę metrologiją reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitokio patikros organizavimo reglamentavimo tuo atveju, kai karšto vandens apskaitos prietaisai nuosavybės teise nepriklauso karšto vandens tiekėjui. Remdamasi aukščiau paminėtų teisės aktų sistemine analize, teisėjų kolegija daro išvadą, kad už karšto vandens apskaitos prietaisų patikros organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso toks prietaisas. Vartotojas nėra atsakingas už metrologinės patikros organizavimą, todėl kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjos nurodytas teiginys, jog patikrinimo aktas surašytas netinkamam subjektui.

Valstybinės metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus priimtame Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akte Nr. PA-1789(S11) pareiškėjai (duomenys neskelbtini) nurodyta laikytis sudaryto ir patvirtinto karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių keitimo bei patikros grafiko. Toks nurodymas duotas nes, kaip nurodyta Patikrinimo akte, (duomenys neskelbtini) pagal sudarytą ir patvirtintą karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių keitimo bei patikros grafiką 2010 m. turėjo įrengti 715 karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra, tačiau įrengė tik 30 skaitiklių. Konstatuota, kad bendrovė nesilaiko minėto grafiko. Iš pačios pareiškėjos sudaryto karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo veiklos plano (b. l. 62) matyti, jog pareiškėja 2010 m. numatė įrengti 715 karšto vandens apskaitos prietaisų. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja nesilaikė minėto plano ir neįrengė visų numatytų karšto vandens apskaitos prietaisų. Pareiškėja nurodo, jog įvertinus didelį vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių skaičių bei tokios veiklos finansavimo galimybes, karšto vandens apskaitos skaitiklių pakeitimas (duomenys neskelbtini) aptarnaujamų miestų, taip pat ir Kelmės miesto bei rajono, daugiabučiuose namuose, kuriuose pareiškėja yra karšto vandens tiekėja, akimirksniu negali būti įgyvendintas – tai truks ne vienerius metus. Tokia pareiškėjos pozicija laikytina nepagrįsta, kadangi iš pačios pareiškėjos sudaryto karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo veiklos plano matyti, jog pareiškėja 2010 m. numatė įrengti 715 karšto vandens apskaitos prietaisų. Pareiškėja nurodymo laikytis sudaryto ir patvirtinto karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių keitimo bei patikros grafiko neteisėtumą grindžia tuo, jog visų numatytų pastatyti karšto vandens skaitiklių įrengimo darbai per 3 metus iš (duomenys neskelbtini) pareikalaus apie 27 mln. Lt, o lėšų skaitikliui įrengti iš anksto sukaupti iš karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio neįmanoma. Pažymėtina, jog teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, nevertina aplinkybių ekonominio tikslingumo požiūriu. Valstybinės metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyrius, nustatęs, jog pareiškėja nesilaiko sudaryto ir patvirtinto karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių keitimo bei patikros grafiko, kas priklauso metrologiniam teisiniam reglamentavimui, teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Nuostatais bei Metrologijos įstatymu, davė privalomąjį nurodymą laikytis sudaryto ir patvirtinto karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių keitimo bei patikros grafiko. Remiantis tuo, laikytina, jog trečiasis reikalavimas „apie priimtus sprendimus dėl akte minėtų pažeidimų pašalinimo iki š. m. liepos 29 d. raštu informuoti LMI Šiaulių apskrities skyrių adresu Dvaro g. 50, Šiauliai“ taip pat yra teisėtas ir pagrįstas.