Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1088-720/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-26
Bylos Nr.
1-1088-720/2013
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00976-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
E. J.
Nukentėjusysis
A. Š., A. U.
Advokatai
Vilius Mulevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1-1088-720/2013Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00976-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.2.4.8.2.; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.14.3.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 26d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė,sekretoriaujant Editai Zlatarinskaitei,dalyvaujant:prokurorei Virginijai Vigelienei,kaltinamajam E. J., jo gynėjui advokatui Viliui Mulevičiui,nukentėjusiajam A. Š.,nedalyvaujant nukentėjusiajam A. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, specialaus vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, teistas 4 kartus :

- 2002 02 11 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 272 str. 1 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2003 05 01) – 3 metams laisvės atėmimo su 300,00 Lt vertės turto konfiskavimu, 2003 02 19 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo komisijos sprendimas pritaikius 2002 11 07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 2 d., bausmė sumažinta 1/5, t.y. 4 mėn. ir 5 d., galutinė bausmė – 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, 2003 12 22 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš BK 272 str. 1 d. į BK 180 str. 1 d., patvirtintas 2003 02 19 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo komisijos sprendimas dėl bausmės sumažinimo, pritaikius 2002 11 07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 2 d., bausmę sumažinti 1/5, tai yra 3 mėn. 16 d., panaikinti papildoma turto konfiskavimo bausmę, 2004 04 28 paleistas iš Pravieniškių1 – ųjų pataisos namų;

- 2005 10 21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. – 4 metams laisvės atėmimo, 2008 09 12 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str., paleistas lygtinai prieš terminą, neatlikus 8 mėn. 17 d., 2008 09 18 paleistas iš Marijampolės pataisos namų;

- 2010 04 21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. – 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo, 2011 07 08 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę;

- 2013 03 01 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. – 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. J. 2011 m. liepos 9 d., apie 11.50 val., prie A. ir J. Gravrogkų g. 3-ojo namo, Kaune, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais, vieną kartą ranka sudavė A. Š. per ausį bei du kartus sudavė jam kumščiu į veidą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą bei apkabinęs iš nugaros pusės ir laikydamas ranka nukentėjusįjį A. Š. už kaklo, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė 50 Lt vertės sidabrinę grandinėlę, bendros 170 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1680“ su SIM kortele, bendros 15 Lt vertės 3 butelius 2 l talpos alaus, bendros 5 Lt vertės 5 porcijas ledų ir 20 litų, viso pagrobė svetimo nukentėjusiajam A. Š. priklausančio turto už 260 litų.

Be to, jis 2011 m. liepos 10 d., apie 16.00 val., prie Partizanų g. 56-ojo namo pirmos laiptinės, Kaune, vieną kartą rankos delnu sudavė ant žemės gulinčiam A. U. per galvą, suėmęs už marškinių jį tampė, ranka ir koja laikė jį prispaudęs prie žemės bei vieną kartą koja spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į šoną, tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajam A. U. fizinį skausmą.

Be to, jis 2011 m. liepos 10 d., apie 16.00 val., prie Partizanų g. 56-ojo namo pirmos laiptinės, Kaune, pamatęs, kad A. U. iš kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas, nukentėjusiojo akivaizdoje jį paėmė ir negrąžino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą turtą –nukentėjusiajam A. U. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7230“ su SIM kortele bendros 410 Lt vertės.

Kaltinamasis E. J. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad jis 2011 m. liepos 8 d. grįžo iš įkalinimo įstaigos ir apsistojo pas sugyventinę N. V., parodė, kad jis 2011 m. liepos 9 d., apie 11,50 val., ėjo A. ir J. Gravrogkų gatve pas pažįstamą vardu k. Pamatęs einantį vyriškį, nešiną maišeliu su pirkiniais, jis perėjo gatvę ir jį užkalbino, klausė, ar pastarasis nežinąs kur gyvena K, pamatė, kad maišelyje yra trys 2dviejų litrų talpos plastikiniai alaus buteliai. Tuo metu prie jo priėjo dar vienas vyriškis, kurį teisiamojo posėdžio metu įvardino kaip V. K., jie pradėjo kalbėtis. Jis griebė iš nukentėjusiojo rankų maišelį su pirkiniais, griebė mobilaus ryšio telefoną. Tuo metu V. K. iš nugaros griebė nukentėjusiajam už kaklo ir laikė apkabinęs ranka, kad šis negalėtų priešintis, ėmė kraustyti nukentėjusiojo kišenes, pinigus ir grandinėlę galėjo paimti V. K.. Jie abu pabėgo, paimtą mobilaus ryšio telefoną grįžęs atidavė sugyventinei N. V.. 2011 m. liepos 10 d., apie 16 val., jis sėdėjo su kaimynu vardu A. prie laiptinės, pamatė einantį A. U., kuris 2011 m. liepos 8 d. jį apšaukė, sakė, kad jį pasodins, išvadino jo sugyventine N. V. įvairiais necenzūriniais žodžiais, sakė, kad pastaroji jam neištikima. Jis tuo metu pagalvojo, kad jo sugyventinė galėjo būti jam neištikima su pačiu A. U.. Be to, jo sugyventinė N. V. jam buvo sakiusi, kad A. U. iš jos pavogė mobilaus ryšio telefoną. Todėl 2011 m. liepos 10 d. pamatęs einantį A. U. jo paklausė, kodėl pastarasis įžeidinėja jo sugyventinę N. V., tačiau šis ir toliau ėmė negražiai kalbėti apie jo sugyventinę, ir pasileido bėgti. Bėgdamas A. U. užkliuvo už kanalizacijos šulinio dangčio ir nukrito. Tada jis pribėgęs delnu smogė nukentėjusiajam į veidą, koja prispaudė jį prie žemės, tampė jį už marškinių. Pamatęs iš nukentėjusiojo kišenės iškritusį mobilaus ryšio telefoną jis A. U. paleido, griebė telefoną, keldamasis klienu atsirėmė į nukentėjusiojo krūtinę, spyrė šiam į kažkurią kūno vietą ir nukentėjusįjį paleido. Tą pačią dieną pagrobtą mobilaus ryšio telefoną iš jo pavogė autobuse. Pareiškė, kad jis dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Plėšimas iš A. Š..

Nukentėjusysis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. liepos mėn., tikslios datos neprisimena, apie 12 val. jis kartu su sugyventinės G. K. mergaitėmis P. ir K. nuėjo į prekybos centrą „Molas“, esantį K.Baršausko gatvėje, kur nusipirko 4 2 l talpos alaus butelius, 6 porcijos ledų, už kurias sumokėjo ne mažiau 6 litus. Alaus vieno butelio kaina apie penkis litus, tai už alų sumokėjo ne mažiau 20 litų. Jis grąžą įsidėjo į šortų kišenę, 20 litų įvairiomis kupiūromis ir metalinėmis monetomis ir su maišeliu rankoje ėjo nuo prekybos centro A. ir J. Grabrogkų gatve link pėsčiųjų tilto, šaligatviu. Tądien jis buvo išgėręs apie 2 l alaus, jautėsi lengvai apsvaigęs, visas įvykio aplinkybes prisimena. Jam einant šaligatviu su mergaitėmis jį užkalbino kitapus Gravrogkų gatvės ėję du jam nepažįstami vyriškiai.. Jam pradėjus bendrauti su vyriškiais mergaitės pasakė, kad jis jas pasivys ir nuėjo link tilto. Vienas jų buvo stambesnis, kitas lieknesnis, kurį jis atpažino iš jam vėliau parodytų nuotraukų, tai E. J.. Kiek jis prisimena, vienas vyriškių paprašė jo cigaretės jis jiems padavė vieną cigaretę, paskui lygtais prašė ledų, tiksliai jau nebeprisimena. Jis iš draugiškumo davė ledų porciją ir alaus butelį. Jie išgėrė po gurkšnį alaus, davė ir jam atsigerti, paskui užsuko butelį ir įtariai žvilgčiojo į jo pirkinių maišelį, kuriame buvo alus. Jų ir kalba pasikeitė, pradėjo su juo grubiau kalbėti. Jiems užkliuvo jo tatuiruotė ant rankos, pradėjo klausinėti kur sėdėjo, jis paaiškino, kad niekur nesėdėjo, o tatuiruotė daryta armijoje. Pokalbio su jais metu jis maišelį su pirkiniais buvo pasidėjęs ant žemės. Jis norėjo paimti maišelį ir eiti. Tada vienas jų, katras neprisimena, pagriebė maišelį ir abu nueidinėjo link tilto. Jis bandė griebti už maišelio, tačiau vienas jų jam sudavė kumščiu į veidą, katras sudavė taip pat negali nurodyti, nes neprisimena. Jis jų prašė grąžinti jam daiktus. Prisimena, kad vienas jų jam ranka trenkė į ausį, tačiau neprisimena katras sudavė, su kumščiu ar delnu sudavė ir į katrą ausį. Prisimena tik patį smūgio sudavimą. Prisimena, kad vienas jų jam buvo iš nugaros pusės ir laikė už kaklo, smaugimo nebuvo, tik laikė, kad jį negalėtų pajudėti, o kitas jam laikydamas už kairės rankos nuo riešo nusegė sidabrinę grandinėlę. Jis jiems nesipriešino, kadangi buvo išsigandęs, kad jo nemuštų, šoko būsenoje. Prisimena, kad kažkuris iš jų įkišo ranką Jis į dešinės pusės šortų kišenę ir ištraukė ten buvusius pinigus, tai yra turėtus 20 litų. Taip pat tas pats vyriškis ir gretimos dešinės pusės šortų kišenės ištraukė jo turėtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1680“. Kuomet buvo kraustomos jo kišenės jis nesipriešino ir leido jiems paimti daiktus, kadangi jų bijojo ir norėjo, kad kuo greičiau jie jį paliktų ramybėje. Ar tuo metu kai buvo kraustomos jo kišenės jam dar buvo suduota smūgių nebeprisimena. Paėmę daiktus vyriškiai nuėjo link mokyklos. Jis tuo metu turėtu antruoju telefonu skambino policijai. Jis matė, kaip jie maždaug 200 metrų atstumu jį stebėjo, pamatę, kad jis skambina jie greitu žingsniu nuėjo link kiemų. Jis nori patikslinti, kad vyriškiai iškart buvo dviese, o ne priėjo po vieną, jie kartu bendrais veiksmais iš jo atėmė daiktus bei kartu pasišalino. Jis tame rajone jokių draugų ar pažįstamų neturėjo, telefonu nesinaudojo ir jo rankoje neturėjo. Vyriškis telefoną ištraukė iš jo šortų kišenės. Pagrobta sidabrinė grandinėlė jam buvo dovanota, todėl jokių pirkimo čekių neturi. Pagrobtame mobiliojo ryšio telefone buvo naudojama SIM kortelė Nr. 8-684 64398. Pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas 170 litų vertės. SIM kortelė materialinės vertės neturi. Pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas Jam buvo gražintas, likusią jam padarytą turtinę žalą sudaro: grandinėlė 50 litų vertės, 20 litų, maisto produktai, tai yra trys alaus buteliai ir penkios ledų porcijos, bendros 20 litų vertės, viso 90 litų. Jam padaryta turtinė žala yra mažareikšmė, todėl civilinio ieškinio nei dėl turtinės, nei dėl moralinės žalos nereikš (1 t., b.l. 23-24, 26-27, 29).

2011 07 21 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie A. ir J. Gravrogkų g. 3-ojo namo, Kaune, kurios metu sudarytas įvykio vietos planas (1 t., b.l. 17-19).

2011 07 28 asmens parodymo atpažinti protokolas ir nuotraukų kartotekų protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis A. Š. iš jam parodytų asmenų, linkusių daryti nusikalstamas veikas, fotonuotraukų, atpažino E. J., kaip vieną iš jį 2011 07 09 apiplėšusių vyriškių (1 t., b.l. 32-33).

Liudytoja N. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. liepos 9 d., vakare apie 18-19 val., jai grįžus po darbo namo, E. J. jai padavė mobiliojo ryšio telefoną, iš kur jį gavo jai nieko nepasakojo, o ji jo neklausinėjo. Kokiu SIM kortelės numeriu naudojosi šiame telefone jau nebeprisimena, šio numerio jau nebeturi. Apie tai, kad telefonas buvo pagrobtas ji sužinojo tik tada, kuomet buvo iškviesta į policiją ir minėtą telefoną pateikė policijos pareigūnui. Ji apklausos metu nurodė, kad telefoną pirko turguje iš jai nepažįstamo asmens, kadangi E. J. buvo jos sugyventinis, jis buvo anksčiau teistas, todėl ji bijojo jį įduoti ir nepasakė teisybės (1 t., b.l. 30-31, 108).

2011 07 27 daiktų pateikimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad liudytoja N. V. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1680“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris 2011 07 09 buvo pagrobtas iš A. Š..

2011 07 27 apžiūros protokolas patvirtina, kad N. V. pateiktas mobilaus ryšio telefonas buvo apžiūrėtas, aprašyti jo individualūs požymiai, pateikta fotonuotrauka (1 t., b.l. 36).

Pakvitavimu telefonas grąžintas nukentėjusiajam A. Š. (1 t., b.l. 37).

2011 07 28 Kauno AVPK OVV raštas Nr. 20-7-S-4450 ir pateiktos skambučių išklotinės patvirtina, kad į iš A. Š. pagrobtąjį mobiliojo ryšio telefoną 2011 07 09, 12.19 val., buvo įdėta telefono kortelė Nr. 8-609 46093, kuria tuo metu naudojosi kaltinamasis E. J., o 2011 07 10, 13.25 val., buvo dėta SIM kortelė, kuria naudojosi liudytoja N. V. (1 t., b.l. 38-40).

2. Fizinio skausmo A. U. sukėlimas ir atviras pastarojo turto pagrobimas

Nukentėjusysis A. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis E. J. pažįsta tik iš matymo, jie gyveno tame pačiame name, Partizanų g. 56, Kaune, tik skirtingose laiptinėse. Jis žino, kad E. gyveno pas kaimynę N., jos pavardės nežino, E. yra kelis kartus tik matęs, su E. nebendravo, tačiau su juo susiklostė priešiški santykiai, jie vienas kito nemėgo. Jis žino, kad E. buvo nuteistas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. 2011 metų pavasarį jis pas Nomedą atliko įvairius remonto darbus, N. su juo pilnai neatsiskaitė, todėl tarp jų buvo nesutarimų. 2011 metų liepos mėnesį iš įkalinimo įstaigos grįžo E. J., kuris vėl apsigyveno pas N. Grįžus E. jį matė iš tolo, pastarasis jį iškeikė, tačiau jis nekreipė į jį dėmesio ir su juo į kalbas nesileido. Sekančią dieną, tikslios datos neprisimena, apie 16 val., jis iš parduotuvės „Cento“ ėjo namo link Partizanų g. 56 namo, Kaune, jis tądien buvo išgėręs apie 2 l alaus, jautėsi lengvai apsvaigęs. Prie trečios laiptinės jis sutiko kaimyną Albiną. Bekalbant su A. jis pamatė nuo namo pirmos laiptinės ateinantį E. J.. Jis matė, kad šis ateina agresyviai nusiteikęs, todėl vengdamas jo, jis užėjo už šalia stovėjusio automobilio. E. ėjo link jo, pasikalbėti nekvietė, iškart keikė jį įvairiais necenzūrinis žodžiais, jis ėjo aplink automobilį, kad E. prie jo neprieitų, kadangi, kaip minėjo, matė, kad jis jo atžvilgiu yra agresyviai nusiteikęs. Paskui jis bandė bėgti link „Cento‘ parduotuvės. Prie namo pirmos laiptinės jis pargriuvo. Jis neprisimena ar pats pargriuvo užkliuvęs ar jam koją pakišo. Jis parkrito ant nugaros. Prisimena, tik kad kai bandė keltis E. buvo jau prie jo, delnu sudavė jam vieną smūgį per veidą, bei viena koja prispaudė jį prie žemės ties kaklu, visu svoriu jį spaudė. Jis negalėjo pasipriešinti. E. J. viena ranka buvo sugriebęs jį už marškinėlių ties kaklu ir tampė, marškinėliai plyšo. Ką jis tuo metu sakė jis neprisimena, tik kad keikė visokiais žodžiais ir grasino, kad jam bus blogai. Jis taip laikė apie 15 sekundžių, buvo kita ranka užsimojęs, tačiau smūgių jam nesudavė. Kada E. jį laikė prispaudęs, jis bandė išsilaisvinti, tuo metu iš neužsegamos kelnių dešinės pusės kišenės iškrito jo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7230“. E. pamatęs telefoną jį paėmė ir jį paleido. E. atsikėlęs dar koja spyrė jam gulinčiam į šoną, kurį nebeprisimena. Jis E. prašė grąžinti jam telefoną, tačiau jis jo negrąžino, jam nieko nesakė ir nuėjo. Visas įvykis įvyko labai greitai. Vėliau pamatė, kad suplėšytos ir kelnės. Kaimynas A. matė, tik kaip E. jį vaikėsi, kaip jam buvo suduotas smūgis ir iš jo paimtas mobiliojo ryšio telefonas A. nematė, kadangi jis buvo nubėgęs už namo kampo, o jis liko prie savo laiptinės. Kai jis atsikėlė, pamatė ateinantį A. Č., gyvenantį Partizanų g. 54-30, Kaune, kuris jam pasakė, kad pamatė jį gulintį ar visą įvykį jis matė jis nežino. Jis jam papasakojo kas nutiko. Jam sužalojimai padaryti nebuvo. Po šio įvykio jis E. daugiau nematė ir su juo nebendravo. Vėliau sužinojo, kad E. jį užsipuolė dėl N., jis pats jam nieko nepaaiškino. Dėl suplėšytų marškinėlių jam padaryta 50 litų žala, dėl suplėšytų kelnių 80 litų žala. Civilinio ieškinio dėl jam padarytos turtinės žalos, t.y. dėl suplėšytų drabužių, nereikš (1 t., b.l. 98-99, 101, 103-104, 106).

Liudytoja N. V. apklausos metu paaiškino, kad E. J. buvo jos sugyventinis, gyveno pas ją Partizanų g. 56-64, Kaune. 2011 m. liepos mėn., atlikęs bausmę E. J. grįžo gyventi pas ją. Kaimyną A. U., gyvenantį tame pačiame name, tik sekančioje laiptinėje, buto numerio nežino, pažįsta gerai. Kuomet ji gyveno viena, ji A. paprašydavo atlikti smulkius remonto darbus, jokių pykčių su A. U. dėl neatsiskaitymo už jo atliktus darbus nebuvo. Tarp liudytojos ir A. U. konfliktas kito tuomet, kai iš jos namų dingo mobiliojo ryšio telefonas ir ji įtarė, kad jį galėjo paimti A. U.. Apie tai ji galėjo E. J. papasakoti. E. J. su A. U. buvo pažįstami iš matymo, tačiau tarp jų jokių konfliktų nebuvo, kiek ji žino, jie išvis nebendravo, apie jokius užkabinėjimus ji nieko nežino. 2011 metų liepos mėnesį, tiksliai datos neprisimena, bet prisimena, kad buvo penktadienis, E. J. iš pataisos namų grįžo gyventi pas ją. Kiek liudytoja prisimena, jis tądien ėjo į parduotuvę, tačiau kuomet grįžo neprisimena ar ką nors sakė apie tai, kad buvo sutikęs A. U. ar tarp jų buvo koks apsižodžiavimas ar konfliktas. Už poros dienų, tiksliai datos neprisimena, bet prisimena, kad buvo sekmadienis, dienos metu, ji su E. J. grįžo namo. Prie Partizanų g. 56 namo, trečios laiptinės ji pamatė sėdintį A. U., kuriam pasakė, kaip jis drįsta dar sėdėti prie jos laiptinės, E. J. A. U. nieko nesakė. Pats A. U. atsistojo ir nuėjo. Tuo metu prie laiptinės ant suoliuko sėdėjo kaimynas A. B.. Ji su E. dar lauke parūkė ir su kaimynu bendravo. Paskui, kiek prisimena, E. kažkur išėjo, o ji grįžo namo. Apie tai, kad E. sumušė A.ir iš jo atėmė telefoną Ji išgirdo sekančią dieną, iš kažkurių kaimynų. Pats E. J. buvo uždaro būdo ir jai nieko nepasakodavo, apie šį įvykį jis jai taip pat nieko nepasakojo. Pas E. J. jokio mobiliojo ryšio telefono ji nematė, išskyrus tą, kuriuo jis naudojosi nuo pat grįžimo. Išgirdusi šias kalbas ji paskambino E., jis tuo metu buvo pas savo kažkokį draugą ir vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jų buvo susitarimas, kad jei jis vartos alkoholinius gėrimus pas ją negyvens, kadangi jis susitarimo nesilaikė, ji jo pas save nebepriėmė ir nuo to laiko jo nematė. Apie minėtą įvykį ji Edvardo nieko neklausinėjo (1 t., b.l. 108).

Liudytojas A. Č. apklausos metu paaiškino, kad A. U. pažįsta apie 5-6 metus, jis gyvena Partizanų g. 56 name, Kaune. Jie yra geri pažįstami, dažnai bendrauja. E. J. pažįsta iš matymo, su juo nebendravo, žino, kad jis gyveno pas N., gyv. Partizanų g. 56, Kaune. 2011 m. pavasarį, N. buvo paprašius atlikti tam tikrus remonto darbus. A. U. jai atliko smulkius remonto darbus, jis jam padėjo, jie paremontavo baldus. No. pilnai su A. neatsiskaitė, todėl tarp jų buvo nesutarimai. Tų pačių metų vasarą, tikslios datos neprisimena, Jis kartu su A. U. ir dar vienu iš matymo pažįstamu R., jo pavardės nežino, sėdėjo ties Partizanų g. 54 namu, lauke gėrė alų, tuomet pamatė einantį E. J.. Jis suprato, kad jis jau grįžęs iš įkalinimo vietos. Pamatęs A.E. J. pradėjo jį įvairiais žodžiais užgaulioti, su A. tarpusavyje šiek tiek apsižodžiavo ir E. nuėjo, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Kiek jis žino, nesutarimai tarp E. ir A. buvo dėl N., dėl neatsiskaitymų, dėl kažkokio iš N. neva tai paimto telefono, jis tiksliai nežino. Po šio įvykio praėjus 2-3 dienoms, dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, jis ėjo į parduotuvę. Ties Partizanų g. 56 namo kampu jis susitiko su A. U., matė, kad jis yra šiek tiek sužalotu veidu buvo ranka susiėmęs už veido, matė ant veido paraudimus, buvo suplėšytais drabužiais. Kiek jis prisimena, buvo praplyšę marškinėliai ir kelnės, buvo skylė ties keliu. Jis pasiteiravo, kas nutiko, tačiau A. U. jam nieko nepasakė. Kas nutiko A. jis nematė, E. J. tuo metu, kai jis ėjo link Partizanų g. 56 namo nematė. Maždaug už 2-3 dienų A. jam papasakojo, kad susimušė su E. ir šis iš jo paėmė telefoną. Arminas minėjo, kad policijoje parašė pareiškimą, daugiau įvykio aplinkybių Arminas jam nepasakojo (1 t., b.l. 107).

Liudytojas G. G. apklausos metu paaiškino, kad dirba taksistu. 2011 m. liepos mėn. jis sėdėjo savo taksi automobilyje prie Aleksoto turgavietės. Prie jo priėjo iš matymo pažįstamas M. ir pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7230“ už 120 Lt. Jam telefono reikėjo, todėl nusiderėjęs iki 100 Lt nupirko. M. jam paaiškino, kad telefoną pirko lapkričio mėnesį iš salono, o dabar jam reikia skubiai pinigų, todėl parduoda (1 t., b.l. 111-112).

Liudytojas M. V. apklausos metu paaiškino, kad 2011 m. liepos mėnesį vaikščiodamas Aleksoto turguje pamatė, nepažįstamą vyriškį, kuris rankose laikė telefoną „Nokia 7230“ir jį pardavinėjo. Telefonas jam patiko ir nupirko jį už 120 Lt. Pardavėjo klausė ar jis nėra vogtas, šis atsakė neigiamai. Panaudojęs apie mėnesį pardavė jį pažįstamam taksistui G. G., nes labai tuo metu reikėjo pinigų už 80 Lt ar tai už 100 Lt (1 t., b.l. 113).

2011 10 20 daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai patvirtina, kad liudytojas G. G. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7230“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2011 07 10 buvo pagrobtas iš A. U.. Telefonas grąžintas nukentėjusiajam (1 t., b.l. 118-124).

2011 07 18 Kauno AVPK OVV raštas Nr. 20-7-S-4223 ir pateiktos skambučių išklotinės patvirtina, kad į A. U. pagrobtąjį mobiliojo ryšio telefoną 2011 07 10 20.15 val., 2011 07 11, 7.26 val., buvo dėta telefono kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuria tuo metu naudojosi kaltinamasis E. J. (1 t., b.l. 129-130).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo E. J. kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų A. Š. ir A. U., liudytojų N. V., A. Č., G. G. ir M. V. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. J. 2011 m. liepos 9 d., apie 11.50 val., prie A. ir J. Gravrogkų g. 3-ojo namo, Kaune, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais, vieną kartą ranka sudavė A. Š. per ausį bei du kartus sudavė jam kumščiu į veidą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą bei laikydamas iš nugaros apkabinęs ranka nukentėjusįjį A. Š. už kaklo ir tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė svetimo nukentėjusiajam A. Š. priklausančio turto už 260 litų, tokiu būdu jis, panaudodamas fizinį smurtą bei kitaip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą.

Be to, jis 2011 m. liepos 10 d., apie 16.00 val., prie Partizanų g. 56-ojo namo pirmos laiptinės, Kaune, vieną kartą rankos delnu sudavė ant žemės gulinčiam A. U. per galvą, suėmęs už marškinių jį tampė, ranka ir koja laikė jį prispaudęs prie žemės bei vieną kartą koja spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į šoną, tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajam A. U. fizinį skausmą, o taip pat pamatęs, kad A. U. iš kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas, nukentėjusiojo akivaizdoje jį paėmė ir negrąžino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. U. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7230“ su SIM kortele bendros 410 Lt vertės.

Kaltinamojo E. J. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. - 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. J. padarė vieną nesunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis buvo pripažintas kaltu nuteistas už nusikaltimus nuosavybei keturis kartus, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina didesnio nei jos vidurkis dydžio reali laisvės atėmimo bausmė.

Manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra pagrindo.

Kardomoji priemonė – suėmimas - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Suimtojo asmens kratos metu paimti pinigai - 407,35 (keturi šimtai septyni eurai ir 35 ct) bei 10 (dešimt) Latvijos santinų nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini E. J. (2 t., b.l. 47-55).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendė:

E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje bei 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 140 str. 1 d. – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo; pagal BK 178 str. 2 d. – 1 (vienus) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo;pagal BK 180 str. 1 d. – 2 (du) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d., subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirti galutinę bausmę - 3 (tris) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., subendrinus paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, paskirti galutinę bausmę – 3 (tris) metus ir 6 (šešis) mėnesius) laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaičiuotas kardomojo kalinimo (sulaikymo) laikas nuo 2012 m. lapkričio 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Suimtojo asmens kratos metu paimtus pinigus - 407,35 (keturis šimtus septynis eurus ir 35 ct) bei 10 (dešimt) Latvijos santinų nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti E. J..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Tatjana Butkienė