- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- 2S-1976-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42844-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- A. G. M., R. M., K. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“
- Trečiasis asmuo
- biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, A. Z.
- Kategorijos
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. G. M., R. M. bei K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovų K. K., R. M. ir A. G. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“ dėl konkurso dalies rezultatų panaikinimo, tretieji asmenys biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir A. Z., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai K. K., R. M. ir A. G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti konkurso dalį neteisėta ir panaikinti dalį konkurso rezultatų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Teismas, įvertinęs, kad ieškovai ginčija konkurso ir jo rezultatų dalį, kurių pagrindu parduoti ginčo pastatai, t. y. ieškovai siekia būtent turtinio pobūdžio padarinių – kad nebūtų perleidžiama (kad konkurso nugalėtojui neatsirastų) nuosavybės teisė į ginčo pastatus, sprendė, kad tokie reikalavimai yra vis dėlto turtinio pobūdžio. Kadangi visi penki ūkio pastatai (kurių bendras plotas 167 kv. m) parduoti už 295 000 Lt, tai ginčo pastatų (kurių bendras 46 kv. m plotas vertintinas kaip 27,55 proc. viso parduotų pastatų ploto) apskaičiuotina vertė 81 272,50 Lt (CPK 85 str. 1 d. 11 p., 86 str. 1 d.).
Atsižvelgdamas į nurodytus skaičiavimus, teismas sprendė, kad pareikšto ieškinio suma 81 272,50 Lt (23 538,14 Eur); tokie reikalavimai apmokėtini 706,14 Eur žyminiu mokesčiu. Kadangi ieškovai sumokėjo (tik) 289 Lt (83,70 Eur) žyminį mokestį, teismas nustatė terminą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį bei išaiškino, kad per nustatytą laiką nepašalinus paaiškėjusių priimto ieškinio trūkumų, ieškinys (nesant galimybės išnagrinėti tik žyminiu mokesčiu apmokėtą reikalavimų dalį) bus paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai K. K., R. M. ir A. G. M. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.
Atskirojo skundo argumentai:
1) Ieškovai, nebūdami ginčijamo konkurso dalyviais, kreipėsi į teismą, siekdami užkirsti kelią neteisėtai, o galimai ir nusikalstamai veikai – UAB „Start Vilnius“ organizuotai tariamai egzistuojančių laikinų statinių pardavimui pačiame Vilniaus centre, nekilnojamojo kultūros vertybių paveldo objekto zonoje, siekiant vieno neteisėto tikslo įsigyti nuosavybę į žemę, t. y. savo ieškiniu iš esmės gina viešąjį interesą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi taip pat konstatavo šioje byloje esant viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas, atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 str. 1 d.). Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams, o jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga, arba iš viso neįmanoma.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybę, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.).
Taigi, nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai – turtinio ar neturtinio pobūdžio - kyla ginčo išsprendimo atveju. Nagrinėjamu atveju apeliantai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė pripažinti 2014 m. gruodžio 11 d. įvykusį viešąjį konkursą dalyje dėl 9 p. ūkio pastatų, Liejyklos g. 4, Vilniuje, inventorinime plane pažymėtų indeksais 23I1ž ir 24I1ž, pardavimo neteisėtu, panaikinti 2014 m. gruodžio 11 d. įvykusio viešo konkurso rezultatus dalyje dėl 9 p. ūkio pastatų, Liejyklos g. 4, Vilniuje, inventoriniame plane pažymėtų indeksais 23I1ž ir 24I1ž, pardavimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimus vertino kaip turtinius, t. y. laikė, kad ieškovai siekia būtent turtinio pobūdžio padarinių – kad nebūtų perleidžiama (kad konkurso nugalėtojui neatsirastų) nuosavybės teisė į ginčo pastatus ir papildomai ieškovus apmokestino 622,44 Eur dydžio žyminiu mokesčiu.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų reikalavimų esmę, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas bei nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nagrinėjamoje byloje ieškovai nesiekia įgyti naujo turto, o prašo pripažinti konkurso dalį neteisėta ir panaikinti dalį konkurso rezultatų. Vadinasi, šio ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju ieškovų turtinė padėtis nepagerės, jų turto dydis nepadidės, todėl ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimai laikytini neturtiniais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantų reikalavimus pripažino turtiniais reikalavimais ir įpareigojo ieškovus primokėti žyminį mokestį.
Pažymėtina, kad nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, taip pat numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų reglamentuoja CPK 83 str. nuostatos. Remiantis šio straipsnio 1 d. 5 p., prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Iš šių teisės normų seka, kad valstybės institucijos ir kiti asmenys nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleidžiami tada, kai jie ieškiniu ar priešieškiniu inicijuoja viešojo (ar valstybės) intereso gynimą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tvirtina, kad jie patenka į šią kategoriją, nes ieškiniu gina viešąjį interesą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantų argumentais ir pažymi, kad viešasis interesas yra visuomenės interesų visuma, kurią apsprendžia aukštesnis visuomenės išlikimo užtikrinimo tikslas, svarbesnis už trumpalaikius ar siauresnius turtinės naudos, pelno siekimo interesus, atspindintis ir išreiškiantis pamatines konstitucines visuomenės vertybes. Kaip teisingai nurodė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartyje, kuria grąžino ieškovų ieškinį nagrinėti iš naujo, ginčo pastatai yra Vilniaus senamiesčio teritorijoje, t. y. saugomojoje teritorijoje, todėl bet kokie su pastatais ar žeme susiję veiksmai, turi poveikį ne tik konkrečių ten gyvenančių asmenų teisėms ir interesams, bet visos visuomenės interesams apskritai. Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovų reiškiami reikalavimai pripažintini ir atitinkančiais CPK 83 str. 1 d. 5 p. numatytas sąlygas, kurios sudaro pagrindą ieškovus atleisti nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas primokėti trūkstamą žyminį mokestį, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti.