Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žimkienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. B. (A. B.) skundą dėl 2018 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti 2018 m. kovo 12 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 59-44 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. iki 2012 m. spalio 20 d. 2014 m. liepos 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi A. B. apeliacinis skundas atmestas.

Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. liepos 28 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. birželio 27 d., pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2018 m. birželio 25 d.

Komisija, remdamasi 2018 m. kovo 8 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-13 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, vykdomas Komisijos rekomendacijas bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo socialinius ryšius, padengtus ieškinius, psichologinę būklę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2018 m. kovo 12 d. priėmė nutarimą Nr. 59-44 taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

2018 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti 2018 m. kovo 12 d. Komisijos nutarimą. Apylinkės teismas susipažino su nuteistojo asmens byloje esančiais duomenimis bei juos įvertino teigiamai, tačiau nurodė, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nuteistasis yra atlikęs mažiau nei pusę jam skirtos laisvės atėmimo bausmės už sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, t. y. žmogaus mirtį, todėl šiuo atveju atliktos bausmės dalis neleidžia teismui daryti išvados, kad ji nuteistajam padarė pakankamą įtaką, leidžiančią manyti, kad jis ateityje nedarys nusikaltimų. Teismas nebuvo įsitikinęs, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyryje, dėjo maksimalias pastangas atlyginti nors dalį nuosprendžiu priteistos žalos. Atkreipė dėmesį, kad Komisijos nuomonė dėl lygtinio paleidimo taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam A. B. nebuvo vieninga. Du komisijos nariai siūlė netaikyti lygtinio paleidimo, nes A. B. šiuo metu nebedengia jam teismo priteistų ieškinių ir yra nemaža likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, taip pat akcentavo padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo įvykdymo aplinkybes.

Teismas analizuoja, kokia yra likusi neatliktos bausmės dalis, tačiau BVK numato tik kokią bausmės dalį reikia atlikti, kad galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Šiai dienai A. B. yra atlikęs reikiamą atlikti paskirtos bausmės dalį, o lygtinis paleidimas galimas taikyti likus devyniems mėnesiams iki pusės atliktos bausmės, kai sutinkama su intensyvia priežiūra. Teismas konstatuoja, kad A. B. negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau jis jau 9 mėnesius bausmę atlieką pusiaukelės namuose, kur būna be sargybos, laisvai juda numatytais maršrutais, dirba, išeiginėmis vyksta namo. Pareiškėjas pabrėžia, kad jau dabar nėra izoliuotas nuo visuomenės, nes gyvena pusiaukelės namuose, kurie skirti intensyviam nuteistųjų rengimui lygtiniam paleidimui.

Teismas nesilaiko Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec (2003)22 dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo, svarbos ir privalomumo visoms ES šalims narėms.

Apylinkės teismas nurodo, kad A. B. atžvilgiu priteistas civilinis ieškinys, o jis nieko nedaro, kad jį apmokėtų. Pareiškėjas pabrėžia, kad tai netikslu, nes dalis ieškinio yra apmokėta. Paleistas lygtinai A. B. susirastų geriau apmokamą darbą ir galėtų padengti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BKV 157 straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma vertinti nuteistojo asmens elgesį bausmės vykdymo laikotarpiu, rizikos balų kiekį, reikiamą atlikti bausmės dalį, individualios socialinės reabilitacijos vykdymo rezultatus. A. B. neturi jokių nuobaudų ar pažeidimų bei praėjo reabilitacijos kursą, nebuvo pastebėtas apsvaigęs nuo alkoholio. Teigia, kad padarė tinkamas išvadas, įvertino savo ankstesnio gyvenimo būdo trūkumus ir savo elgesiu per visą bausmės atlikimo laikotarpį įrodė, kad nėra linkęs nusikalsti ar nesilaikyti paskirtos bausmės apribojimų ir suvaržymų.

Nuteistojo A. B. skundas tenkinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Įstatymas numato formalųjį ir materialųjį lygtinio paleidimo kriterijus. Formalųjį kriterijų sudaro BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatytas bausmės terminas, kuriam suėjus nuteistasis gali kreiptis dėl lygtinio paleidimo ir Lygtinio paleidimo komisijai pateikiamas prašymas, o materialųjį sudaro visuma BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų vertinamųjų aplinkybių – įvertinimas, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals reikia įvertinti nuteistojo asmenybę, praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes.

Apylinkės teismo sprendimas neatitinka BVK 157 straipsnio reikalavimų, yra prieštaringas ir neteisėtas.

Apylinkės teismas savo nutartyje skyręs du lapus A. B. teigiamiems bruožams pagrįsti, kurie iš esmės reiškia įstatyme nustatytų lygtinio paleidimo sąlygų atitikimą, visą tai paneigė dviem su puse trumpų pastraipų motyvų, kurie atkreipia dėmesį, bet neaišku kaip įtakoja BVK 157 straipsnio netaikymą. Savo sprendimą apylinkės teismas iš esmės motyvavo trimis argumentais – per maža atliktos bausmės dalimi, Komisijos sprendimo nevieningumu ir tuo, kad atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyryje nuteistasis nedėjo maksimalių pastangų atlyginti nors dalį nuosprendžiu priteistos žalos. Tokie motyvai nėra teisingi, teisėti ir pagristi.

Apylinkės teismas, pateikdamas bendras įstatymo ir jo taikymo nuostatas, nurodė aplinkybes, į kurias reikia atsižvelgti vertinant, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau tarp jų nenurodė aplinkybių, į kurias atsižvelgė ir kurios buvo pagrindas netaikyti A. B. lygtinio paleidimo.

Apylinkės teismo nurodyta per maža atliktos bausmės dalis lyg ir turėtų paneigti įstatyme nustatytą formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų – privalomą atlikti minimalų bausmės terminą. Tačiau įstatymas šioje vietoje yra visiškai aiškus. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Įstatymas nustato galimybę suėjus pusei paskirtos bausmės, o vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi sutinkant su intensyvia priežiūra, likus 9 mėnesiams iki šio termino, lygtinai paleisti nuteistąjį. Nustatydamas tokį reguliavimą įstatymų leidėjas įvertino įvairias aplinkybes, tarp jų padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, ar užteks atliktos bausmės laiko nuteistajam nubausti. Įstatymo leidėjo nuomone nuteistiesiems, nuteistiems iki 10 metų laisvės atėmimo, užtenka atlikti pusę paskirtos bausmės ir pretenduoti į lygtinį paleidimą. Į šį terminą įeina bausmės už bet kokius nusikaltimus, tarp jų ir už sunkiausius, sukėlusius negrįžtamas pasekmes. Netaikyti lygtinio paleidimo nurodant, kad atlikta bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad ji nuteistajam padarė pakankamą įtaką, leidžiančią manyti, kad jis ateityje nenusikals, reiškia iškreipti įstatymų leidėjo valią, jo siekius, aiškinti įstatymą kitaip nei jo tikrasis turinys. Įstatymų leidėjas nesieja atlikto bausmės termino su galimybe daryti išvadą, kad bausmė nuteistajam padarė pakankamą įtaką ir leidžia manyti, kad jis ateityje nenusikals, o tokią išvadą sieja su pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika. Neaišku kodėl apylinkės teismas ėmėsi spręsti, kad terminas yra per mažas, kai šį terminą nustato įstatymas. Tokia išvada yra ir prieštaringa. Ji lyg ir reiškia, kad kuo ilgiau nuteistasis pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, tuo jam daroma didesnė įtaka ir ateityje jis nenusikals. Kolegijos nuomone svarbiausias veiksnys, leidžiantis manyti, kad nuteistasis ateityje nenusikals, yra jo resocializacija, jo elgesys bausmės atlikimo metu, galimybė jį resocializuoti ne laisvės atėmimo vietoje, jo pasiekimai mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kaip yra nurodyta BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Tokia išvada prieštaringa dar ir dėl to, kad nutartyje dviejuose lapuose yra išvardintos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o daroma išvada, kad atliktas bausmės terminas neįtakojo nuteistojo elgesio ateityje nenusikalsti.

Teismo motyvas dėl Komisijos sprendimo nevieningumo, neanalizuojant su Komisijos sprendimu nesutikusių Komisijos narių argumentų, neatitinka įstatymo nuostatų. Šie argumentai turi būti susiję su įstatymo reikalavimu įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apylinkės teismo sprendimui įtakos turėjo tai, kad atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyryje nuteistasis nedėjo maksimalių pastangų atlyginti nors dalį nuosprendžiu priteistos žalos. Nutartyje apylinkės teismas nurodė situacija dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atlikdamas bausmę nuteistasis iš darbo užmokesčio nedidelėmis sumomis dengė ieškinius. Dalis žalos buvo atlyginta antstoliui pardavus nuteistojo turtą, iš 389,22 Eurų priteistų Valstybinei ligonių kasai liko atlyginti 96 eurus, o iš 745,06 Eurų priteistų turtinei žalai atlyginti ir 7242,18 Eurų priteistų neturtinei žalai atlyginti liko neatlyginta 4030 Eurų. Atliekant bausmę iš ties yra sunku atlyginti visą 8376,46 Eurų žalą, tačiau nuteistasis atlygino pusę iš jo priteistos žalos. Tokios priteistos žalos dalies atlyginimo negalima pavadinti maksimaliomis pastangomis, tačiau palyginus su didžiojoje daugumoje lygtinio paleidimo bylų visai neatlyginama arba labai maža dalimi atlyginama žala A. B. atlyginta žala vertinama labai teigiamai. Šių pinigų A. B. neskyrė savo sąlygoms pataisos namuose pagerinti, neišleido apsipirkimams ar kitiems dalykams. Be to, A. B. paaiškino, kad būdamas Pusiaukelės namuose negalėjo skirti daugiau lėšų žalos atlyginimui, nes turėjo išlaidų dėl vykimo į darbą, maitinimosi. Jis nurodė, kad paleistas lygtinai jis susiras geriau apmokamą darbą ir atlygins visą jo padarytą žalą. Žinant, kokią žalos dalį jis atlygino būdamas pataisos namuose, teismas neturi pagrindo juo netikėti.

Įstatyme nustatytų svarbiausių lygtiniam paleidimui taikyti aplinkybių – ar A. B. nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, apylinkės teismas išsamiai neanalizavo. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 10 balų, nuo 2017 m. liepos 7 d. bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyryje, o nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. – Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyryje. Jis vieną kartą skatintas, jam kiekvieną savaitgalį suteikiama dviejų parų trumpalaikė išvyka į namus, grįžta laiku, pažeidimų nedaro. Jam buvo suteiktos 3 parų kasmetinės atostogos, nuteistasis dirba, aktyviai ir savanoriškai dalyvauja pataisos namų veikloje, dalyvauja programose. Visos šios aplinkybės leidžia kolegijai daryti išvadą, kad A. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti 2018 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą.

Patvirtinti 2018 m. kovo 12 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-44 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 5 dalimi bei BK 69 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktais įpareigoti A. B. pradėti dirbti ir tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo visą lygtinio atidėjimo laikotarpį bei dengti civilinius ieškinius, kiekvieną mėnesį sumokant civiliniams ieškovams mažiausiai 50 Eurų.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.