- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-13
- Bylos Nr.
- A-502-104-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Artūras Drigotas (pran.)
- Trečiasis asmuo
- A. K., Šiaulių
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių dujos“
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. ir jo atstovei adv. Jūratei Galdikienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių dujos“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių dujos“ skundą atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), tretieji suinteresuoti asmenys – A. K. ir Šiaulių apskrities administracinių ginčų komisija, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Automobilių dujos“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas, apeliantas) skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Šiaulių AVA, atsakovas) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) atsisakymą sudaryti statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją ir pripažinti tinkama naudoti rekonstruotą skystų dujų degalinę (2009 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. S2-655(1.8) (toliau – ir 2009 m. balandžio 1 d. sprendimas);
2) įpareigoti Departamentą per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti suskystintų dujų degalinės ir ją sudarančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pripažinimo tinkamais naudoti komisiją ir surašyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą;
3) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2009 m. gegužės 13 d. atsisakymą Nr. AS-6-(9.2) priimti nagrinėti skundą (toliau – ir 2009 m. gegužės 13 d. sprendimas).
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad susipažinus su 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu, liko neaišku, kodėl atsakovas atsisakė vykdyti pareiškėjo prašymą sudaryti statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją ir surašyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, be to, jame apie statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymą apskritai neužsimenama. Vertino, kad 2009 m. balandžio 1 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Nurodė, kad dėl to 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą apskundė Komisijai, tačiau ji atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, nurodydama, jog nagrinėti tokį prašymą nėra kompetentinga. Laikėsi pozicijos, jog toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas, kadangi jos kompetencijai priklauso nagrinėti, ar administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių AVA atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad naikinti Komisijos 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą nėra pagrindo, nes pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją, neaiškiai suformulavo savo prašymą, t. y. jis tik prašė panaikinti 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą ir įpareigoti Departamentą sudaryti statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją bei surašyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Laikėsi pozicijos, jog naikinti 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą ir pripažinti tinkama naudoti rekonstruotą suskystintų dujų degalinę taip pat nėra pagrindo. Vertino, jog minėtas sprendimas yra aiškus, konkretus ir motyvuotas.
Pažymėjo, kad 2009 m. kovo 19 d. pareiškėjo atstovas advokatas A. K. kreipėsi į Departamentą su prašymu sudaryti statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją ir surašyti statinio pripažinimo tinkamais naudoti aktą, tačiau kartu su prašymu nebuvo pateikta statybos leidimo kopija. Akcentavo, jog papildomai peržiūrėjus statybos leidimų apskaitą Šiaulių AVA ir neradus statybos leidimo rekonstruoti suskystintų dujų degalinę, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, statytojo, t. y. pareiškėjo, atstovui buvo atsakyta, kad tenkinti prašymą nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – ir STR 1.11.01:2002) 15 p.).
Nurodė, jog 1997 m. spalio 10 d. statytojas, t. y. Bendrovė, gavo statybos leidimą Nr. 255 laikinai suskystintų dujų degalinei, adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Šiauliai, statybai ir pažymėjo, kad statybos leidimas laikinam statiniui galiodavo vienerius metus. Atkreipė dėmesį į tai, jog 1998 m. kovo 3 d. laikina suskystintų dujų degalinė, adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Šiauliai, buvo pripažinta tinkama naudoti. Rėmėsi aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – ir STR 1.07.01:2002) 2 punktu ir nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad jis galėjo vykdyti statinio rekonstrukciją pagal laikinam statiniui išduotą statybos leidimą. Taigi pareiškėjas statinį rekonstravo neturėdamas statybos leidimo, t. y. neteisėtai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog palaiko atsakovo poziciją. Akcentavo, kad degalinė – laikinas statinys, kurio galiojimo trukmė baigėsi 2001 m. Nurodė, kad leidimas nebuvo pratęstas, nes pareiškėjas dėl jo pratęsimo nesikreipė. Rėmėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ (toliau – ir STR 1.01.06:2002) priedo Nr. 1 29 punktu ir laikėsi pozicijos, kad nuo 2002 m. liepos 1 d., t. y. nuo STR 1.01.06:2002 įsigaliojimo, suskystintų dujų degalinės jau nebegalėjo turėti laikinų statinių statuso. Nukreipė į 2000 m. rugpjūčio 30 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 83 (toliau – ir Sutartis) 4 ir 14 punktus ir pabrėžė, jog akivaizdu, kad Bendrovė, sudarydama Sutartį, žinojo, jog jai pasibaigus, ji privalės ne tik grąžinti žemės sklypą teisėtam savininkui, bet ir jį atlaisvinti, t. y. nugriauti laikiną statinį – suskystintų dujų degalinę.
Paaiškino, kad jam 2004 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini), Šiauliai) su jame esančiais laikinais, teisiškai neregistruotais statiniais, t. y. neveikiančia pareiškėjui priklausančia suskystintų dujų degaline. Nurodė, kad jų savininkas, t. y. Bendrovė, juos išmontuoti bei išvežti iš trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio žemės sklypo atsisakė, nors šių statinių naudojimo trukmė buvo pasibaigusi dar iki nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo dienos. Dėl to jis kreipėsi į teismą. Akcentavo, jog prasidėjus teisminiam procesui Šiaulių miesto apylinkės teisme, pareiškėjas staiga ėmėsi veiksmų, idant legalizuotų minėtus nelegalius statinius.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo panaikinti 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą, nes iš pareiškėjo 2009 m. balandžio 20 d. Komisijai pateikto skundo negalima buvo padaryti vienareikšmiškos išvados, ar pareiškėjas 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą skundė ir viešojo administravimo požiūriu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 23 p.). Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjui buvo pasiūlyta skundą patikslinti, tačiau patikslintame skunde pareiškėjas savo reikalavimų formuluotės nepakeitė, todėl, atsižvelgus į tai, kad įstatymai nustato kitą ikiteisminę ginčų dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti nagrinėjimo tvarką, skundas, kaip nežinybingas Komisijai, nebuvo nagrinėjamas ir buvo grąžintas pareiškėjui.
Rėmėsi Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir 16 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo reikalavimas, idant Departamentas surašytų statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikino, likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir nurodė, kad ginčams dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti spręsti yra nustatyta speciali ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka (aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – ir STR 1.11.01:2002) 39 p.). Padarė išvadą, jog Komisija, kaip jos kompetencijai nepriskirtiną atsisakydama nagrinėti pareiškėjo skundą, pasielgė teisėtai, nes iš pareiškėjo Komisijai pateiktų skundo ir patikslinto skundo turinio matyti, jog pareiškėjas, motyvuodamas savo reikalavimo teisėtumą, rėmėsi ne tik Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, bet ir argumentais, tiesiogiai nurodančiais statinio pripažinimo tinkamu naudoti tvarkos pažeidimus. Konstatavo, kad 2009 m. gegužės 13 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Nukreipė į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį ir padarė išvadą, kad 2009 m. balandžio 1 d. sprendimas iš esmės neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų reikalavimų, nes nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, be to, yra nemotyvuotas. Sprendė, kad atsakovas privalėjo nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą, ir laikėsi pozicijos, jog 2009 m. balandžio 1 d. sprendime nurodyta aplinkybė, pareiškėjo prašymas atmetamas, nes nebuvo rastas statybos leidimas, negali būti vertinama kaip tinkamas individualaus administracinio akto pagrindimas teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Be kita ko, minėtame sprendime nėra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nenurodyta jo apskundimo tvarka. Konstatavo, kad dėl pirmiau nurodytų priežasčių 2009 m. balandžio 1 d. sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Pažymėjo, kad atsakovas neturėjo galimybės sudaryti statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją ir pripažinti tinkama naudoti rekonstruotą suskystintų dujų degalinę, nes pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė statybos leidimo, kas privaloma pagal STR 1.11.01:2002. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą ir įpareigoti atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjo skundo reikalavimai buvo atmesti, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos sudarymo ir statinio pripažinimo tinkamu procedūrų atribojimo, t. y. kuri iš jų ir dėl kokių priežasčių yra negalima, kokios teisės normos sudaro pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl Departamento įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus. Be to, pirmosios instancijos teismas privalėjo išaiškinti pareiškėjui, kaip jis nagrinėjamu atveju gali apginti savo teises, t. y. detaliai aptarti, kokiomis teisės normomis remdamasis pareiškėjas turi inicijuoti statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos sudarymo ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūras.
2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, galėjo nuspręsti dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, t. y. Departamento.
Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių AVA teisių perėmėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime Inspekcija akcentuoja, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad galėjo vykdyti statinio (degalinės) rekonstrukciją pagal laikinam statiniui išduotą statybos leidimą ir kad toks statinys (degalinė) galėtų būti pripažįstamas tinkamu naudoti.
Kiti Inspekcijos atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentai yra analogiški atsakovo Šiaulių AVA atsiliepimo į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjas siekia vilkinti bylos nagrinėjimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad degalinė jau seniai nebenaudojama pagal paskirtį, šiuo metu ji nuomojama tretiesiems asmenims. Mano, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėtų jam paaiškinti, kaip legalizuoti nelegaliai stovinčius statinius. Akcentuoja, kad pareiškėjo noras Šiaulių AVA struktūrinį padalinį Departamentą įtraukti į bylą savarankišku procesiniu dalyviu yra nesuprantamas ir nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Kiti trečiojo suinteresuoto asmens Komisijos atsiliepimo argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinis ginčas kilo dėl 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo (I t., b. l. 17) teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, todėl inter alia turi būti tiriama ir vertinama, ar pareiškėjas turi teisę reikalauti, idant atsakovas tokius veiksmus atliktų, ir ar atsakovas turi kompetenciją ir pareigą juos atlikti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2009 m. kovo 20 d. Departamentui išsiuntė prašymą (I t., b. l. 16) dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos sudarymo ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo, į kurį buvo atsakyta 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu. Minėtame sprendime jo priėmimo pagrindu nurodoma tik ta aplinkybė, kad nebuvo rastas statybos leidimas rekonstruoti skystų dujų degalinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Šiauliai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šis individualus administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje apibrėžtų bendrųjų individualaus administracinio akto reikalavimų, o konkrečiai šio straipsnio 1 ir 2 dalių, nes yra faktiškai ir juridiškai nemotyvuotas, nėra nurodyta jo apskundimo tvarka ir pan. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad minėtą sprendimą pirmosios instancijos teismas panaikino pagrįstai, tačiau nepagrįstai nesprendė klausimo dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2009 m. kovo 20 d. jam išsiųstą prašymą, nes panaikinus 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą, administracinė procedūra, pradėta pirmiau minėto pareiškėjo prašymo pagrindu, liko neužbaigta. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti šį pareiškėjo prašymą, kas sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą sudaryti statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją, juolab – įpareigoti jį surašyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą.
Byloje taip pat nustatyta, kad Bendrovė 2009 m. balandžio 21 d. skundu (I t., b. l. 57-59) kreipėsi į Komisiją. Minėtame skunde buvo formuluojami tokie reikalavimai: 1) pripažinti 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą neteisėtu ir 2) įpareigoti Departamentą per 7 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos sudaryti suskystintų dujų degalinės ir ją sudarančių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pripažinimo tinkamais naudoti komisiją ir pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Kaip matyti iš skundo turinio, 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo neteisėtumas grindžiamas tuo, kad atsakovas neturėjo teisės atsisakyti sudaryti pripažinimo tinkamais naudoti komisiją ir surašyti pripažinimo tinkamu naudoti aktą, be kita ko, paminint, jog jis neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Komisija 2009 m. balandžio 27 d. raštu Nr. AS-3-(9.2) (I t., b. l. 9-10) paaiškino, kad tais atvejais, kai įstatymai numato kitą, specialią ikiteisminę administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką, kaip kad yra nagrinėjamu atveju (STR 1.11.01:2002 39 p.), Komisija jų nenagrinėja, nes tai nepriklauso jos kompetencijai, ir paprašė iki 2009 m. gegužės 11 d. patikslinti skundą, nes kitu atveju jis nebus nagrinėjamas. Pareiškėjas 2009 m. gegužės 11 d. pateikė Komisijai patikslintą skundą (I t., b. l. 11-13), kuriuo prašė pripažinti 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą neteisėtu. Patikslintame skunde dėl 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo neteisėtumo nurodomi identiški argumentai kaip ir 2009 m. balandžio 21 d. Komisijai pateiktame skunde. Komisija 2009 m. gegužės 13 d. sprendimu patikslintą skundą, kaip nenagrinėtiną Komisijos, grąžino pareiškėjui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu įstatymai nenumato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, atskiroms administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti ir kitas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas. ABTĮ 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skundas (prašymas) dėl apskrityje esančių teritorinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo), taip pat apskrities teritorijoje esančių savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas apskrities administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apskrities administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų, t. y. dėl apskrityje esančių valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų valstybės tarnautojų, taip pat apskrities teritorijoje esančių savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų valstybės tarnautojų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir Nuostatų 8 punkte), o pagal to paties straipsnio 3 dalies 2 punktą, apskrities administracinių ginčų komisijos nesprendžia administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką (analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Nuostatų 9 punkte).
STR 1.11.01:2002 39 punkte numatyta, kad ginčus dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos pažeidimų, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, pagal kompetenciją sprendžia apskrities viršininkas ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos arba teismas. Kaip minėta, pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde, pateiktuose Komisijai, 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo neteisėtumas buvo grindžiamas būtent tuo, kad Departamentas, nagrinėjamu atveju atsisakydamas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, pasielgė neteisėtai, t. y. juose keliamas pagrindis klausimas yra statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos pažeidimas, kartu nurodant 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo neatitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, kas laikytina papildomu minėto sprendimo neteisėtumo argumentu, t. y. dėl ko pasisakytų atitinkamos institucijos arba teismas, spręsdami pagrindinį pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde, pateiktuose Komisijai, keliamą klausimą. Taigi pareiškėjas kreipėsi į Komisiją dėl administracinio ginčo, kuris nagrinėtinas specialia ikiteismine tvarka. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisija pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo patikslintą skundą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jos 2009 m. gegužės 13 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir atitinkamai nėra pagrindo jį panaikinti.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Komisija, kaip ikiteisminė administracinių ginčų nagrinėjimo institucija, trečiuoju suinteresuotu asmeniu šioje byloje buvo įtraukta nepagrįstai, kaip nepagrįstu laikytinas ir apelianto reikalavimas trečiuoju suinteresuotu asmeniu į nagrinėjamą bylą įtraukti atsakovo Šiaulių AVA struktūrinį padalinį Departamentą. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime turėjo pareiškėjui detaliai išaiškinti, kaip jis nagrinėjamu atveju gali apginti savo teises, t. y. detaliai aptarti, kokiomis teisės normomis remdamasis pareiškėjas turi inicijuoti statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos sudarymo ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūras, nes, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, teismams priskiriama išimtinė teisingumo vykdymo, o ne konsultavimo įvairiais teisiniais klausimais funkcija, juolab, kaip matyti iš bylos medžiagos, Bendrovei visą laiką atstovavo advokatų profesinė bendrija, kuri būtent ir turėjo suteikti kvalifikuotas teisines paslaugas šiuo klausimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovė, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašydama priimti atskirąją nutartį dėl baudos skyrimo statybos priežiūrą vykdančiai institucijai, kuri neįgyvendino savo kompetencijos dėl savavališkos statybos, ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių kreiptis į teismą dėl kai kurių nukrypimų nuo Statybos įstatymo, t. y. formuluodama reikalavimus, dėl kurių turėtų būti sprendžiama bendra administracinės teisenos tvarka, netinkamai interpretavo ABTĮ 108 straipsnio 1 dalį ir iškreipė atskirosios nutarties instituto prasmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių dujos“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti.
Atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos teisių perėmėją Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių dujos“ 2009 m. kovo 20 d. atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui išsiųstą prašymą.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.