- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- 1-2868-966/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65031-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- E. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Onos Kandrotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-27 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str., 290 str., BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 MGL (780 litų) dydžio bauda, 2009-07-21 bauda sumokėta, teistumui išnykus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. 2015 m. lapkričio 25 d. apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš šeimos narę – motiną R. A. B., tai yra konflikto metu sugriebdamas jai už plaukų bei suspausdamas ranka veidą, sukėlė nukentėjusiajai R. A. B. fizinį skausmą.
Be to, 2015 m. lapkričio 25 d. apie 18.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vengdamas sulaikymo, (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje bei vedant jį link tarnybinio automobilio, aktyviai priešindamasis į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, panaudodamas prieš juos fizinį smurtą, tai yra ne mažiau 3 kartų suduodamas į rankų dilbius ir ne mažiau 2 kartų įspirdamas į dešinės kojos blauzdą Kauno AVPK Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiajam patruliui M. B. bei ne mažiau 3 kartų suduodamas per rankas ir 2 kartus įspirdamas į dešinės kojos blauzdą vyriausiajam patruliui A. Š., pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams.
Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena su motina R. A. vienuose namuose. 2015-11-25 namo grįžo apie 18.00 val. būdamas neblaivus. Buvo išgėręs apie 200 gramų degtinės. Namuose kilo konfliktas su motina. Jis jai pradėjo priekaištauti, kodėl ji miega bendrabučio bendroje virtuvėje ir trukdo kaimynams. Ką atsakė motina, jis nepamena, bet jie susipyko. Tada jis supykęs, jai griebė už plaukų ir suėmė stipriai už veido ties žandikauliu. Negali paaiškinti, kodėl jai griebė, tiesiog staiga taip sureagavo ir jai griebė už veido ir plaukų. Ji išsprūdo ir pradėjo šaukti pagalbos. Prisipažįsta, kad mamai savo veiksmais sukėlė skausmą, nes sugriebė stipriai. Tuo jų konfliktas ir baigėsi. Mano, kad pasielgė spontaniškai, įtakojamas alkoholio, blaivus taip būtų nesielgęs. Paskui atvyko policijos pareigūnai. Su jais taip pat konfliktavo. Nesileido išvedamas iš kambario, nors pareigūnai sakė, kad jį sulaiko. Stumdė pareigūnus, nesileido uždėti antrankių. Daugiau smulkmenų nepamena. Žino, kad paskui jam uždėjo antrankius ir nuvežė į komisariatą. Pripažįsta, kad stumdė pareigūnus, nesileido sulaikomas, galėjo būdamas piktas ir išplūsti juos, bet neprisimena kokiais žodžiais plūdo. Kad spardėsi, nepamena. Ateityje smurto tikrai daugiau nebus. Dėl savo elgesio gailisi. Motinos atsiprašė, pareigūnams galėjo suduoti ranka, kuomet nesileido sulaikomas, kad būtų spyręs neprisimena, bet neneigia, kad taip galėjo būti (b. l. 52, 57).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
N. R. A. B. parodymais, kad 2015-11-25 apie 18.20 val. sūnus, E. B., namo grįžo neblaivus ir pradėjo konfliktuoti. Pradėjo jai priekaištauti dėl maisto. Griebė jai už plaukų, juos tempė, tada griebė ranka už veido ir stipriai suspaudė. Ant abiejų skruostų liko paraudimai. Išslydusi iš jo, išbėgo į koridorių. Dėl tokių sūnaus veiksmų jai skaudėjo. Pas medikus nesikreipė, nes sužalojimų neliko. Sūnus dėl savo elgesio atsiprašė, ji jam atleido. Civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos nereiškia. Kai atvyko policijos pareigūnai, kaip sūnus elgėsi ji nematė, nes buvo pas kaimynę. Jai sūnaus pasidarė gaila ir ji nežiūrėjo. Į namus grįžo, kai sūnų išvežė (b. l. 18).
Nukentėjusiojo M. B. parodymais, kad dirba Kauno apskrities VPK mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu. 2015-11-25 apie 18.38 val. iš AVPK budėtojo gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuvyko įvykio vietą. Ten, bendrame bendrabučio koridoriuje, juos pasitiko moteris, kuri prisistatė Ramute A. B.. Moteris teigė, kad neblaivus sūnus tampė ją už plaukų, sugriebė už veido ir ketino suduoti, bet ji pabėgo. Sakė, kad sūnus yra bute. Atidarius buto duris, koridoriuje pamatė stovintį vyriškį. Vyriškio paklausė, ar jis turi asmens dokumentą. Vyriškis iš karto pradėjo šaukti, keiktis, vadino juos „mentais“ ir įspėjo, kad jie neturi teisės įeiti į jo butą. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas. Įėjus į butą, jis vyriškiui pasakė, kad jis įtariamas smurtu prieš motiną ir yra sulaikomas. Šis liepė dingti iš jo buto. Įspėjus, kad vykdytų teisėtus reikalavimus ir vyktų į policijos komisariatą, asmuo tapo dar agresyvesnis, blaškėsi po kambarį. Jiems priėjus prie jo ir pasakius, kad yra sulaikomas, asmuo tiek jį, tiek kolegą pradėjo stumdyti, teigdamas, kad niekur nevažiuos. Tada tiek jis, tiek kolega stengės sugriebti vyriškį už rankų, kad sulaikyti ir uždėti antrankius. Vyriškis stumdėsi, išlaisvinęs rankas pradėjo trankytis rankomis. Sudavė jam ne mažiau kaip tris kartus į rankų dilbius. Taip pat ir kolegai trankė rankomis per rankas. Sugriebus ir panaudojus kovinių imtynių veiksmus, asmenį pavyko parvesti ant žemės, bet šis ir toliau priešinosi aktyviais veiksmais, stengėsi ištraukti rankas, rankas laikė užspaudęs sau po krūtine, ištraukus ranką, stengėsi smūgiuoti alkūnėmis, tačiau nepataikė. Besigrumiant su sulaikytuoju, kartu su kolega uždėjo jam antrankius. Vedant sulaikytąjį bendrabučio koridoriumi, šis toliau priešinosi, tai yra visą laiką vedamas iš trečio aukšto iki tarnybinio automobilio, spardėsi. Jis vedė asmenį laikydamas už kairės rankos, tačiau šis jam įspyrė ne mažiau kaip du kartus į dešinės kojos blauzdą. Savo aktyviais veiksmais asmuo priešinosi sulaikomas ir sukėlė jam fizinį skausmą, tačiau jis pas medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškia. Pristačius į komisariatą buvo nustatyta asmens tapatybė, kad tai yra E. B. (b. l. 21).
Nukentėjusiojo A. Š. parodymais, kurie yra analogiški nukentėjusiojo M. B. parodymams, tai yra jis savo parodymais patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) rastas vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, kad vis kartojo, kad jie neturi teisės įeiti į jo butą. Paaiškinus, kad asmuo yra įtariamas nusikaltimo padarymu, tai yra dėl galimo smurto prieš motiną, šis liepė dingti iš jo buto. Įspėjus, kad vykdytų teisėtus reikalavimus ir vyktų į policijos komisariatą, asmuo tapo dar agresyvesnis, blaškėsi po kambarį, paėmęs kažkokį daiktą nuo spintelės, artinosi prie jų. Jis, nieko nelaukdamas, griebė vyriškiui už rankos, tačiau, šis atsistūmė ir sudavė jam vieną kartą per dešinės rankos dilbį. Kartu su kolega bandė sulaikyti asmenį ir uždėti antrankius. Vyriškis tiek jį, tiek kolegą pradėjo stumdyti, teigdamas kad niekur nevažiuos. Vyriškis stumdėsi, išlaisvinęs rankas pradėjo trankytis rankomis. Sudavė ne mažiau kaip du kartus per rankas. M. B. taip pat sudavė, tačiau kiek kartų, jis negali pasakyti. Kai M. B. parvertė vyriškį ant žemės, tas toliau priešinosi aktyviais veiksmais, nesileido surakinamas, rankas kišo sau po krūtine, ištraukus jo ranką, stengėsi smūgiuoti alkūnėmis. Uždėjus antrankius ir vedant bendrabučio koridoriumi, vyriškis toliau priešinosi, tai yra visą laiką, vedamas iš buto iki tarnybinio automobilio, spardėsi. Laikant už rankos, stengėsi ištraukti ranką ir petimi suduoti, tačiau nepataikė. Stumdėsi visu kūnu, nesileido vedamas. Jam ne mažiau dviejų kartų įspyrė į kairės kojos blauzdą. Asmuo aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas, tuo sukėlė jam fizinį skausmą. Pas medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškia. Pristačius į komisariatą buvo nustatyta asmens tapatybė, tai yra E. B. (b. l. 25-26).
Kauno apskr. VPK PR Mobilaus būrio vyriausiojo patrulio A. Š. tarnybiniu pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2015-11-25 apie 18.38 val. iš Kauno AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus smurtauja, muša motiną. Nuvykus į vietą nustatyta, kad policiją kvietė Ramutė A. B.. Ji buvo pas kaimynus, prie 307 buto, buvo blaivi, stipriai susijaudinusi, ant jos skruostų matėsi paraudimai. Moteris skundėsi, kad skauda galvos odą, nes buvo pešami plaukai. Sakė, kad sūnus E. B. stipriai rankomis jai suspaudė žandikaulį ir užsimojo trenkti, bet ji spėjo ištrūkti iš jo. Sūnus garsiai rėkė, kad sumuš mamą, „sudaužys galvą“. E. B. priešinosi, nesileido vedamas, automobilyje vis stengėsi suduoti M. B. (b. l. 10-13).
Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3228 nurodyta, kad 2015-11-25 19.28 val. E. B. buvo nustatytas 2,20 promilių girtumas (b. l. 30).
Ikiteisminio tyrimo metu tokie E. B. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d., 286 str. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis konflikto metu motinai R. A. B. sugriebė jai už plaukų, suspaudė ranka veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą, už ką buvo sulaikomas policijos pareigūnų, policijos pareigūnams M. B. ir A. Š. sudavė per rankas ir į kojos blauzdą, tai yra pasipriešino savo pareigas atliekantiems policijos pareigūnams. Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. E. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo terminu bei baudžiamojo poveikio priemone (b. l. 63).
Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis E. B. teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 38, 39, Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 35, 37), dirba. Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai padaryti tyčia, sunkių pasekmių nesukėlė. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti pagal BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.), kurių terminas ir dydis pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Už padarytą nusikaltimą pagal BK 286 str. skirtina bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., skirtinos bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu ir kaltinamajam skirtina subendrinta bausmė.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58-59), paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str. 3 d.). E. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-11-25 18.46 val. iki 2015-11-27 10.40 val. (dvi paras) (b. l. 43, 46), šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., 286 str. ir nuteisti:
- pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 2 (du) mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
- pagal BK 286 str. – 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 2 (du) mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę E. B. paskirti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 2 (du) mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015-11-25 18.46 val. iki 2015-11-27 10.40 val. (dvi paras), prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai ir laikyti neatlikta bausmės baudos dalimi – 4 MGL (150,64 Eur) bauda.
Įpareigoti E. B. per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti E. B., kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Išaiškinti E. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.