- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- e2-2973-1055/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00671-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu, kurį patikslino posėdžio metu, prašė priteisti iš atsakovo A. S. išlaikymą nepilnametėms dukroms G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini). kiekvienai po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti vaikų motiną D. M.; priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnametėms dukroms G. S. ir S. S. įsiskolinimą 1 700 EUR, už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos; nustatyti nepilnamečių G. S. ir S. S. gyvenamąją vietą kartu su motina D. M., jos gyvenamojoje vietoje; iš atsakovo valstybės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nurodė, kad atsakovas A. S. yra ieškovės nepilnamečių vaikų G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Su atsakovu ieškovė nėra ir nebuvo susituokusi, jie kartu gyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėnesio pabaigos. Gimus vaikams atsakovas tėvystę pripažino ir vaikų gimimo įrašuose yra įrašytas vaikų tėvu. Šalims pradėjus gyventi atskirai atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, tik vieną kartą pervedė 400 EUR ir susitarti su juo nepavyksta. Būtinos vaikų išlaikymo išlaidos yra išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, vaistams ligos atveju, higienos prekėms, skalbimo priemonėms, vaikams tenkanti busto išlaikymo dalis, lavinimosi priemonėms, laisvalaikiui, atostogoms ir t. t. Atsakovas faktiškai vaikų auklėjime nedalyvauja, bendravimas yra retas, materialinio išlaikymo nuo 2019 m. spalio mėnesio beveik neteikia. Ieškovei tenka kasdienis rūpestis vaikais, jų būtinųjų poreikių patenkinimas. Vaikai lanko darželį, už kurį kas mėnesį reikia mokėti. G. S. nustatyta egzema, periodiškai reikia pirkti vaistus, kremus ir pan. Ieškovės pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis, kuris yra vidutiniškai apie 430 EUR ir valstybės išmokos vaikams, taigi ieškovės pajamos yra minimalios. Materialiai pragyventi jai padeda tėvai. Nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių ji neturi. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) statybose (duomenys neskelbtini) ir, kiek yra žinoma ieškovei, per savaitę uždirba apie 600 svarų. Kad išvengti šalių ginčų ateityje ir apsaugoti nepilnamečių vaikų teises ir interesus, vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina jos gyvenamojoje vietoje. Ji gali užtikrinti ir užtikrina tinkamas vaikams gyvenimo sąlygas, saugią socialinę aplinką, kas kiekvienam vaikui yra svarbu. Dukros gyvena su ieškove, yra pripratusios prie gyvenamosios aplinkos, vaikų santykiai su motina geri.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė motyvais, išdėstytais ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad atsakovas yra minėjęs, kad nori pats auginti vaikus ir išveš juos į užsienį, todėl prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina. Už nuomojamą butą realiai moka 150 EUR, bet nurodo, kad vaikams tenkanti dalis yra 15 EUR. Tikslina reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, kadangi atsakovas sumokėjo jai 400 EUR, todėl mažina prašomą sumą iki 1 700 EUR. Darželiai abiem vaikams kainuoja virš 70 EUR, dar 20 EUR kainuoja būrelis vyresnėlei. Su atsakovu kartu gyveno sunkiai, nesutardavo dėl jo vartojamo alkoholio, draugų. Todėl nusprendė išsiskirti, to prašė ir vyresnė dukra, mažoji tėvo net neprisimena. Buto nuomai išleidžia 150 EUR, komunaliniai vasarą buvo apie 30 EUR, žiemą turbūt bus daugiau. Gauna apie 600 EUR darbo užmokesčio bei 200 EUR vaiko pinigus, visos mėnesio pajamos yra apie 800 EUR. Jai niekas materialiai nepadeda. Vyresnė dukra turi egzemą, mažoji žiemą labai sirgo, jos silpnas imunitetas. Jos žiniomis, atsakovas jokio turto neturi, dirba statybose, gauna apie 600 svarų per savaitę darbo užmokesčio. Atsakovas dabar nerodo noro bendrauti su vaikais, vyresnė dukra ir pati nenori su juo bendrauti. Atsakovas turi dar 2 vaikus, vienam iš jų tikrai yra priteistas išlaikymas.
Atsakovas A. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad siūlo nepilnamečių G. S. ir S. S. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina D. M.; ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo dukroms išlaikymo suma po 150 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukrų pilnametystės patenkintų tik minimalius dukrų poreikius. Jei atsakovo turtinė padėtis leidžia, turėtų būti nustatytas maksimaliai patenkinantis dukrų poreikius išlaikymo dydis, kuris turėtų būti ne mažesnis nei po 200 EUR kas mėnesį mokamas išlaikymas.
Institucijos atstovė posėdžio metu iš esmės palaikė išvadą, papildomai nurodė, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametėms dukroms gali būti sumažintas iki 150 EUR, kadangi jis turi dar du vaikus. Vaikų ryšys su mama yra labai artimas, todėl mergaitės turi gyventi su motina. Atsakovas privalo mokėti jiems išlaikymą, duomenų, kad jis dėl kažkokių objektyvių priežasčių negali to daryti, byloje nėra. Atsakovas turi dar vaikų, bet jo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės, dirba užsienyje ir gauna didesnes pajamas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir VĮ „Regitra“ duomenimis nei ieškovė, nei atsakovas savo vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir transporto priemonių neturi. Sodros duomenimis atsakovas šiuo metu Lietuvos Respublikoje nedirba. Aplinkybę, jog nepilnametės G. S. ir S. S. gyvena kartu su ieškove, kuri ir išlaiko dukras, patvirtina ieškovės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. birželio 1 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Nagrinėjamoje byloje teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad ieškovė kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, dirba ir jos pajamas per mėnesį sudaro 600 EUR gaunamas darbo užmokestis ir 200 EUR vaiko išmokos. Bylos duomenimis ieškovė su dviem vaikais gyvena nuomojamame bute, už kurio nuomą kiekvieną mėnesį moka 150 EUR plius komunaliniai mokesčiai. Ieškovė pateikė paskaičiavimą, būtiną dukrų išlaikymui per mėnesį: maistui apie 100 EUR kiekvienai, drabužiams – 40 EUR kiekvienai, avalynei – 40 EUR kiekvienai, higienos prekėms – 10 EUR S. S. ir 15 EUR G. S., skalbimo priemonėms - 15 EUR kiekvienai, išlaidos laisvalaikiui po 15 EUR kiekvienai, lavinimui – 15 EUR S. S. ir 20 EUR G. S., medicininėms prekėms ir paslaugoms ligos atveju – 15 EUR S. S. ir 20 EUR G. S., būsto mokesčiams po 15 EUR kiekvienai ir kitoms išlaidoms 60 EUR kiekvienai, iš viso per mėnesį vidutiniškai apie 325 EUR S. S. ir 340 EUR G. S..
Atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), ieškovės žiniomis ir teigimu gauna apie 600 svarų atlyginimą per savaitę. Be S. S. ir G. S. atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, tačiau jis yra jauno amžiaus, darbingas. Atsakovas procesinių dokumentų nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo, savo nuomonės dėl išlaikymo dydžio dukroms nepareiškė.
Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-394/2010). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių gauti pakankamas pajamas, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo vaikams, kurių fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Šiuo atveju teismas, įvertinęs šalių vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį, aplinkybę, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat privalo išlaikyti, tačiau duomenų, kad teikia išlaikymą, nėra, daro išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 150 EUR dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas kiekvienai dukrai nėra per didelis.
Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 - 3.186 straipsniai). Ieškovei išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.
Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo 2 100 EUR išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki ieškinio teismui padavimo. Posėdžio metu ieškovė šį reikalavimą patikslino sumažindama prašomą priteisti sumą iki 1 700 EUR. Atsakovas nuomonės dėl šio reikalavimo taip pat nepareiškė.
Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Taigi, įvertinus ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas nuo 2019 m. spalio 1 d., kai šalys pradėjo gyventi atskirai, ir tai, kad minėtu laikotarpiu ieškovė vaikais rūpinosi viena, pilnai juos išlaikė, atsakovas per šį laikotarpį sumokėjo tik 400 EUR vaikų išlaikymui bei nesant byloje duomenų, jog atsakovas būtų teikęs dar išlaikymą vaikams laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos 2020 m. gegužės 12 d., ar bent jau iki minėto laikotarpio būtų minimaliai rūpinęsis vaikais teikiant materialinį išlaikymą, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir būtinybę teikti jiems materialinį išlaikymą, kuris būtinas jų ugdymui ir vystymuisi, teismas turi pagrindą tenkinti šį patikslintą ieškovės reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnametėms dukroms įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos sumažinant jo sumą 400 EUR, tai yra 1 700 EUR.
Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise(CK 3.185 - 3.186 straipsniai). Ieškovei išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Kadangi atsakovas nepateikė savo nuomonės dėl ieškinio reikalavimų, posėdžiuose nedalyvavo, teismas sprendžia, kad dėl reikalavimo nustatyti nepilnamečių S. S. ir G. S. gyvenamąją vietą kartu su jų motina D. M. byloje iš esmės ginčo nėra. Institucija, teikianti išvadą byloje, savo išvadoje nurodė, kad vaikai labai prisirišę prie motinos, mergaites ir ieškovę sieja labai stiprūs emociniai ryšiai, todėl jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks vaikų interesus ir jų nepažeis, bus užtikrinta saugi ir rami aplinka, tinkanti vaikų emociniam ir psichologiniam formavimuisi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje ieškinys taip pat tenkintinas ir nepilnamečių S. S. ir G. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. M..
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai. Ieškovė dėl reikalavimo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat 2019 m. gruodžio 31 d. Šiaulių skyriaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-19-T-2372-20484 ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams turėtų įmokėti 119 EUR ((150 X 2 X 12 + 1 700) X 0,03 X 0,75) žyminį mokestį, už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo – 75 EUR (100 X 0,75). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 194 EUR (119+75) žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Kaip jau minėta, šioje byloje ieškovei 2019 m. gruodžio 31 d. Šiaulių skyriaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Jos atstovavimo išlaidos sudarė 407,69 EUR. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 407,69 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (CPK 99 straipsnio 2 dalis).
Taip pat iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 7,38 EUR (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametėms dukroms G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienai po 150,00 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2020 m. gegužės 12 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 1700,00 EUR (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) nepilnametėms G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Paskirti ieškovę D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.
Nustatyti nepilnamečių vaikų G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 194 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 7,38 EUR (septynis eurus ir 38 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbanke, AB įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 407,69 EUR (keturis šimtus septynis eurus ir 69 ct) bylinėjimosi išlaidų (už antrinę teisinę pagalbą) valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.