Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

procesinio dokumento kategorijos :1.1.6.2.;1.1.9.7.;1.2.22.1.1.;2.3.4.3.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Agnei Lipaslauskienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Šilingaitei-Pečkienei, gynėjui advokatui Renui Bradūnui, kaltinamajam R. S., viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 253 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė šaudmenis, o būtent: savo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo neteisėtai laikė 100 vnt. 9 mm kalibro dujinių šovinių, kurie yra šaudmenys, priskiriami C kategorijos šaudmenims iki 2024 m. lapkričio 20 d. 10:10 val., kol juos kratos metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.

Kaltinamasis R. S. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad prieš metus 2023 m. pavasarį ar vasarą Kalvarijos turguje pasiūlė įsigyti šaudmenis ir jis už 20 eurų nusipirko dujinių šaudmenų. Jis ginklo neturėjo, nežinojo, kad negalima laikyti šovinius. Galvojo, kad ateityje įsigys dujinį ginklą. Šaudmenis laikė seife, namų adresu. Buvo daroma krata, kurios metu rado ir paėmė šaudmenis. Kada tai buvo, neprisimena. Mergaitė sakė, kad rado šovinio tūtelę. Jis klausė, iš kur tūtelę gavo, ji atsakė, kad rado. Nenorėjo jos daugiau klausinėti, nes mergaitei buvo stresas, vedė pas psichologus. Jis niekada nešaudė, neturėjo, iš ko šaudyti. Jo darbas susijęs su apsauga ir kameromis, nes įveda signalizacijas į bankus, įstaigas, todėl nuteistas jis gali būti netinkamas darbuotojas. Jis nesitikėjo, kad policija darys kratą. Jis neturėjo šautuvo. Leidimo laikyti šaudmenis neturėjo. Niekur nesikreipė dėl šautuvo įgijimo. Jo sveikata leidžia turėti leidimą šautuvo įsigijimui.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras.

Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 291 straipsnio tvarka paskelbė, išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti :

2025m. sausio 14d. R. S. apklaustas įtariamuoju parodė, kad <...> dėl šaudmenų kaltę pripažįsta. 2024 m. vasaros pradžioje, buvo Kalvarijos turguje ir jam vaikštant turguje jį pasistabdė kažkoks vyriškis, kalbėjo lietuviškai ir paklausė, ar nereikia šovinių. Jį sudomino, jis neplanavo pirkti nei ginklo, nei šovinių, bet toks spontaniškas pasiūlymas jį kažkodėl sudomino. Paklausė ar čia dujiniai šoviniai jis pasakė kad taip. Jei gerai pamena ten buvo pilna dėžutė šovinių nauja, ir jei gerai pamina jis už ją mokėjo 20 eurų. Galvojo, kad ateityje prisitaikys ir nusipirks ginklą, nes neaišku, kada čia reikės gintis nuo karo. Parsivežęs šovinius namo, juos įsidėjo į seifą, kuris yra rakinamas. Kratos metu pareigūnai šovinius būtent seife ir rado, o ne kažkur numestus ar paslėptus. Apie tai, kad dujiniams šoviniams reikalinga leidimas, jis tikrai nežinojo, bet supranta, kad tai yra jam kaltė, kad jis prieš įsigydamas tokį dalyką, nepasidomėjo kad jam reikalingas leidimas. Ginklo įsigijęs dar neturi. Labai gailisi dėl to, kad nepasidomėjęs įstatymais, laikė šovinius neturėdamas leidimo. Daugiau pridurti nieko neturi.

2025 m. kovo 14d. R. S. apklaustas įtariamuoju parodė, kad pranešimo apie įtarimo esmę suprato, kaltę pripažįsta. Yra davęs savo kaip įtariamojo parodymus ankstesnėje apklausoje, pasilieka prie duotų parodymų ir prašo laikyti juos teisingais. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, kas tai yra jam yra išaiškinta.

2024m. lapkričio 16d. P. G. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad laikotarpyje nuo 2024 m. liepos mėnesio, greta gyvenantis kaimynas R. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatos su aplinkiniais kaimynais konfliktuoja, bei demonstruoja necenzūrinius gestus. Taip pat minėtas asmuo 2024 m. lapkričio 14d. jam tiesiogiai grasino, sakydamas, kad visus sudegins ir sušaudys, grasinio susidorojimu, mano, kad šie grasinimai yra realūs, nes asmuo nuolatos elgiasi neadekvačiai. Dėl šių asmens veiksmų baiminasi tiek jis dėl savo sveikatos ir gyvybės ir dėl mamos turto, kadangi yra pastebėjęs, kad naujai statomas pastatas galimai 2024 m. lapkričio 16d. nakties metu buvo apdegintos medinės konstrukcijos, įtaria, kad tai galėjo padaryti R. S., nes buvo minėjęs tokius grasinimus. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Nori papasakoti, kad laikotarpyje nuo 2024 m. liepos mėnesio, greta gyvenantis kaimynas R. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatos su aplinkiniais kaimynais konfliktuoja, bei demonstruoja necenzūrinius gestus. Taip pat minėtas asmuo 2024 m. lapkričio 14d. jam tiesiogiai grasino, sakydamas, kad visus sudegins ir sušaudys, grasinio susidorojimu, mano, kad šie grasinimai yra realūs, nes asmuo nuolatos elgiasi neadekvačiai. Dėl šių asmens veiksmų baiminasi tiek jis dėl savo sveikatos ir gyvybės ir dėl mamos turto, kadangi yra pastebėjęs, kad naujai statomas pastatas galimai 2024 m. lapkričio 16d. nakties metu buvo apdegintos medinės konstrukcijos, įtaria, kad tai galėjo padaryti R. S., nes buvo minėjęs tokius grasinimus. Kelių praėjusių savaičių laikotarpyje, pastebėjo, kaip jis buvo nusitiesęs elektros kabelį į naujai statomą pastatą ir minėtas pilietis važiuodamas savo automobiliu tyčia per jį važinėdavo ir prakasdavo ratus, taip galimai siekdamas sugadinti elektros kabelį. Taip pat nori paminėti, kad minėtą naujai statomą pastatą stebi vaizdo stebėjimo kamerą, per kurią nuolatos pastebi, kaip minėtas asmuo demonstruoja necenzūrinius gestus, bei nepagarbą. Filmuotą vaizdo medžiagą galės pateikti tik ikiteisminio tyrimo metu, kadangi šiuo metu ją gali peržiūrėti, tačiau negali pateikti vaizdo stebėjimo kamerų medžiagos. Daugiau apie šį įvykį neturiu ką papasakoti.

? 2024m. lapkričio18d. P. G. apklaustas liudytoju parodė, kad (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra sklypas kuriame statomas namas. Sklypas priklauso jo motinai G. G.. Tuo adresu niekas negyvena, tik atvažiuoja jis ir kartai mama dirbti numatytų darbų. Šis sklypas iš vienos pusės ribojasi su kaimyno R. S. sklypu. Su minėtu kaimynu jokių konfliktų dėl sklypo ribų nėra kilę. Su pačiu kaimynu konfliktai pradėjo kilti šių metų liepos mėnesį, kaip buvo pradėtos statybos. Asmuo konfliktuodavo dėl nesąmoningų dalykui, pvz. klausdavo kam čia statot išvis, kodėl pamatai per arti ir panašiai, jis visada į asmenį nereaguodavo niekada netęsdavo jokio pokalbio. Tačiau jis nuolat kabinėdavosi, keikdavosi necenzūriniais žodžiais. Jis nuo liepos mėnesio į minėtą mamos sklypą atvykdavo praktiškai kiekvieną dieną. Tiksliai neatsimena bet mano kad 2024 m. lapkričio 14d. (patikslins) jis buvo sklype, tikslaus laiko neatsimena, bet kažkur apie pietus, jam būnant sklype, pravažiavo kaimynas R. savo automobiliu ir atidaręs langą pradėjo rėkti, jis priėjo prie automobilio artų nes negirdėjo ką jis ten sako. Jis jam atsidaręs langą pasakė "tu pamatysi jis visus čia iššaudys, susidoros, čia viską sudeginsiu" klausė ar čia jam statai " degtukų dėžutę"? Jis pasakė tu gal nusiramink kokios arbatos išgerk ar panašiai. Šalia jo automobilyje sėdėjo jo žmona. Visus grasinimus jis pasakė sėdėdamas automobilyje, išlipęs iš automobilio nebuvo. Asmuo elgiasi neadekvačiai, rėkia nesuprasi ko. Jo žmona jį kaip ir palaiko, tačiau labai nekomentavo. Jis mano, kad jo grasinimai susidoroti tai yra sudegins viską ir iššaudys yra realūs, nes 2024 m. lapkričio 16d. jis pastebėjo, kad namo konstrukcijos buvo bandytos padegti, yra degimo žymės, pateiks video įrašus. Kad tai padarė kaimynas Raimundas jis beveik tikras, kadangi atvykus pareigūnams, jis pats nuėjo prie padegimo vietos ir pasakė" jis čia nepadegiau", jeigu žmogus būtų to nedaręs, jis nebūtų atėjęs prie konkrečios vietos. Taip pat apie tai, kad kaimynas R. S. galimai laiko nelegalų ginklą jis sužinojo iš kaimynų kažkas kalbėjo soduose. Kiek ta informacija tikra jis nežino, bet kažkas minėjo, kad jis per kažkokią šventę yra šaudęs iš garsinio šautuvo. Jis pats niekada nėra matęs jo su ginklu rankoje, ir jis jam nėra grasinęs su ginklu. Tuo metu kaip kaimynas jam iš automobilio grasino sudeginti viską ir sušaudyti šalia jo buvo draugas R. tel. (duomenys neskelbtini) ir girdėjo grasinimus. Taip pat yra kamerose užfiksuota, kad asmuo vidurį nakties vaikšto po jo mamos sklypą, į kamerą rodo įvairius gestus, mėto elektros laidus ir panašiai. Su minėtu asmeniu į konfliktus niekada nesileidžia, nekalba, policija nėra nė karto nėra kviesta minėtu adresu. Bijo dėl savo turto saugumo, kadangi asmuo tikrai atrodo neadekvatus. Jis konfliktuoja ne tik su jais bet ir su kitais kaimynais ir nė vienas nesupranta dėl ko, ar kad žmogus turi psichinių sutrikimų ar dėl kitų jiems nesuprantamų priežasčių. Šiuo metu turimą video medžiagą atsiųs per programėlę, o papildomą medžiagą atsiųs truputį vėliau kaip ją išsiims.

2024 m. lapkričio 20d. kratos protokole užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje seife rasta popierinė dėžutė kurioje 10 plastikinių dėžučių kuriose kiekvienoje po 10 vnt. 9 mm šovinių (viso 100 vnt.), taip pat antrame aukšte vaikų kambaryje už spintelės rasta viena šovinio tūtelė.

1. Tirti pateikti šoviniai (100 vnt.) (žr. foto Nr. 2) yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai šoviniai, skirti įvairių modelių 9 mm kalibro dujiniams revolveriams.

2. Tirti pateikti šoviniai yra pramoninės gamybos.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 5-IN-1 „Dėl daiktų ir įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai“ punktu 3.3 pateikti šoviniai priskiriami C kategorijos šaudmenims.

4. Tirti pateikta tūtelė (žr. foto Nr. 3) yra šovinio dalis, o būtent pramoninės gamybos 9 mm kalibro imitacinio šovinio, skirto dujiniam revolveriui, tūtelė. Šovinių dalys prie šaudmenų nepriskiriamos. Pastaba. Tyrimo metu iššauti 57 šoviniai.

2025 m. kovo 24 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu R. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirta jam 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. S. visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, po tyrimo likę 43 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai šoviniai, skirti įvairių modelių 9 mm kalibro dujiniams revolveriams konfiskuoti ir perduoti Išteklių agentūrai prie Vidaus reikalų ministerijos. Po tyrimo likusios 9 mm kalibro dujinių šovinių tūtelės, 57 vnt., 9 mm kalibro imitacinio šovinio tūtelė, 1 vnt., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - sunaikinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2025 m. balandžio 10d. gautas kaltinamojo prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo, be kita ko, laikė šaunamąjį ginklą ir (ar) šaudmenis. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento. Neteisėtas šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko šaunamąjį ginklą ir (ar) šaudmenis, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-202-303/2017).

Kaltinamasis nurodė, kad jis neturėdamas leidimo, turguje įsigijo šaudmenis, kuriuos laikė seife savo namuose, kol kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė.

Specialisto išvada patvirtina, kad kratos metu rasti 100 vnt. šaudmenų yra 9 mm kalibro dujiniai šoviniai, kurie yra šaudmenys, priskiriami C kategorijos šaudmenims.

Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ir leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis savo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo neteisėtai laikė 100 vnt. 9 mm kalibro dujinių šovinių, kurie yra šaudmenys, priskiriami C kategorijos šaudmenims iki 2024 m. lapkričio 20 d. 10:10 val., kol juos kratos metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas ( b.l.110), 2024 m. gruodžio 2d. baustas protokolu su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio 7 dalį 45 eurų bauda, kuri sumokėta 2024 m. gruodžio 9d. (b.l.112), dirba (b.l.111), darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

Gynėjas prašė bylą nutraukti ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį, nes nebuvo nustatyti ketinimai šaudmenis naudoti nusikalstamuose veiksmuose, nenustatyta, kad šaudmenys buvo panaudoti. Neturint šaunamojo ginklo šoviniai tampa beprasmiški, nes šaudyti iš kito objekto galimybių nėra. Kratos metu nerastas joks šaunamasis ginklas. Pavojingų padarinių sukelta nebuvo, nes R. S. tam neturėjo priemonių. R. S. įgytus šaudmenis pasidėjo į seifą, jų nejudino ir neišpakavo. Apie metus laiko šaudmenys buvo seife. Nebuvo nustatyta jokių panaudojimo faktų ar sukeltų pasekmių. Asmuo charakterizuojamas teigiamai, praeityje nėra teistas, augina du vaikus.

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-77-489/2022). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog BK nenustato ribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnis, nustačius jame įtvirtintas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius nustato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2014, 2K-186-689/2020).

Nagrinėjamoje byloje formaliai visi veikos būtinieji požymiai yra nustatyti, t. y. nusikaltimo dalykas – šaudmenys: R. S. namuose laikė šaudmenis, pagal byloje esančią specialisto išvadą šaudmenys priskiriami C kategorijos šaudmenims; objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas: tokių šaudmenų laikymui radimo metu kaltinamasis neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo; subjektyvusis požymis –kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia : nors kaltinamasis nurodė, kad jis nežinojo, jog įgytiems šaudmenims reikalingas leidimas, tačiau įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, kaltinamasis turėjo pareigą patikrinti, ar jo įgytiems šaudmenims nereikalingas leidimas.

Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad kaltinamojo veikos –l00 vnt. 9 mm kalibro dujinių šovinių, kurie yra šaudmenys, priskiriami C kategorijos šaudmenims laikymo – teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip apysunkio nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų neatitinka.

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis, laikydamas l00 vnt. 9 mm kalibro dujinių šovinių, kurie yra šaudmenys, priskiriami C kategorijos šaudmenims, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas.

Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad galiojančio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo normas C kategorijos šaudmenys priskiriami mažesnio pavojingumo kategorijai, šaudmenis laikė apie metus laiko gyvenamojo namo seife iki kratos jo namuose atlikimo.

Vertinant padarytos žalos dydį, konstatuotina, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo, kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai šaudmenis naudoti nusikalstamiems tikslams, taigi, pagal bylos aplinkybes nebuvo realaus pavojaus žalos visuomenei atsiradimui. R. S. nebuvo kaltinamas kitų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, padarymu.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, nors R. S. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-153-942/2016).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, skiriama kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonė -turto konfiskavimas ir konfiskuojami po tyrimo likę 43 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai šoviniai ir perduotini Išteklių agentūrai prie Vidaus reikalų ministerijos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, po tyrimo likusias 57 vnt. 9 mm kalibro dujinių šovinių tūtelės; 9 mm kalibro imitacinio šovinio tūtelė, 1 vnt., saugomus Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate, sunaikinti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnį, R. S., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę -turto konfiskavimą ir konfiskuoti po tyrimo likusius 43 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinius šovinius ir perduotini Išteklių agentūrai prie Vidaus reikalų ministerijos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, po tyrimo likusias 57 vnt. 9 mm kalibro dujinių šovinių tūtelės; 9 mm kalibro imitacinio šovinio tūtelė, 1 vnt., saugomi Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate, sunaikinti.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.