Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-oje valdyboje 2012-11-20 nutarimą Nr. 95-176 taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., BK 263 str. 1 d., BK 259 str. 2 d., pritaikius BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 9 d., laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu minėtas nuosprendis pakeistas: pagal BK 263 str. 1 d. (3 veikos) E. A. išteisintas ir panaikintas bausmių subendrinimas su bausmėmis pagal BK 263 str. 1 d., bausmė palikta nepakeista – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2008-07-17, bausmės pabaiga – 2014-01-15.

Skundžiama nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. A. lygtinio paleidimo, konstatavus, kad Komisija nepilnai įvertino nuteistojo asmenybę, iš viso nevertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, pavojingumo, nusikalstamų analogiškų veikų kiekio bei galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą likus nemažai bausmės daliai, neatsižvelgta į bausmės atlikimo individualizavimo principą.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo skundas atmetamas.

Vertinant skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, konstatuojama, jog atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. A. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomos LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, tačiau vien formalių šiame straipsnyje numatytų sąlygų, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. A. per visą bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas nebuvo, tačiau sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, visuomenės interesą, bausmės paskirtį bei tikslus, nurodytus LR BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis E. A. bausmę atlieka už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, anksčiau teistas už tapačius nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, jam taikomų poveikio priemonių ignoravimą, polinkį lėšas pragyvenimui įsigyti nusikalstamu būdu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis įvertino teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad Komisija nepilnai įvertino nuteistojo asmenybę, visiškai nevertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, pavojingumo, tapačių veikų kiekio bei galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą likus nemažai bausmės daliai, tai yra nutarimą nepakankamai argumentavo. Be to, įvertintina ir tai, kad prokuroras atsiliepime taip pat nepritarė nuteistojo E. A. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, įvertinęs nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, elgesį viso bausmės atlikimo metu ir nusikalstamo elgesio rizikos lygį, kuris vertinamas kaip artimas vidutiniam, pagrįstai nepadarė išvados, jog E. A. laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors E. A. bausmės atlikimo metu už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose, stropų mokslą vieną kartą skatintas, pataisos namų administracijos charakterizuojamas iš esmės teigiamai, šie nuteistąjį charakterizuojantys duomenys minėtos teismo išvados nepaneigia ir nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant bausmių vykdymo įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.