Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2812-246/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-12-15
Bylos Nr.
1-2812-246/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Kaltinamasis
E. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2812-246/2015Teisminio proceso Nr. 01-1-41715-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.10.1.; 1.2.4.8.; 1.1.7.2.4; 1.1.8.13.; 2.1.16.1.8.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjęs prokuroro Osvaldo Stadaliaus 2015-12-07 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., padarymu (dvi veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. L. 2015 m. liepos 24 d. vakare, tiksliau nenustatytu laiku, N. Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) su diržu ne mažiau kaip keturis kartus sudavė mažamečiui sūnui A. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., per sėdmenis ir tokiu būdu mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui sūnui A. L.. Tokiu būdu E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.

Be to, E. L. 2015 m. liepos 26 d., apie 17.25 val. (duomenys neskelbtini) g. prie 3 namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankoje laikydamas šuns pavadėlį su grandine, vydamasis sugyventinės I. Ž. mažametį brolį M. R., gim. (duomenys neskelbtini)m., pagriebė jį už rūbų iš nugaros ir šuns pavadėliu trenkė 5 kartus per mažamečio M. R. dešinę koją, taip padarydamas mažamečiui M. R. poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, tokiu būdu mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui M. R.. Tokiu būdu E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.

Kaltinamasis E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad parodė, kad sūnų A. L. mušė diržu per užpakalį prieš dvi dienas, kai jis buvo pas N. Ž. namuose (duomenys neskelbtini), nes tada jo sūnus A. L. su M. R. buvo apsivogę parduotuvėje „Ekspress Market“, kuri yra Domeikavoje. M. R. ir jo sūnus A. L. buvo sulaikyti parduotuvėje pardavėjų, bet jos policijos nekvietė, nes toje parduotuvėje dirba jo sugyventinė I. Ž. ir jos bendradarbės atpažino vaikus, tai pranešė jiems. Jo žiniomis vaikai parduotuvėje buvo į kišenes prisikišę saldainių ir bandė išeiti iš parduotuvės, bet buvo sulaikyti pardavėjų. Jis tada buvo labai supykęs ir diržu savo sūnui A. L. sudavė 2 ar 3 kartus per užpakalį. Sūnus A. L. verkė ir daugiau jo nemušė. Jis nenorėjo sužaloti savo sūnaus A. L., o norėjo jį sudrausminti. Taip pat norėjo sudrausminti ir M. R., nes jis jo neklausė, bet nenorėjo jo sužaloti (b. l. 115-117). 2015 m. liepos 26 d. vakare apie 16.00 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini), su sugyventine I. Ž. ir sūnumi A. L., kuriam 8 metai. Tą vakarą jie buvo nuėję pas draugus ir jis su I. Ž. vaišinosi alkoholiniais gėrimais. Būdami namuose nesipyko ir jokių konfliktų nevyko. Po kiek laiko pas juos į namus, iš Domeikavos kaimo, atvažiavo dviračiu jo sugyventinės I. Ž. mažametis brolis M. R., kuriam yra 9 metai. M. R. kvietė važiuoti jų sūnų A. L. su dviračiais į Domeikavą. Jis savo sūnui A. L. neleido važiuoti dviračiu į Domeikavą. M. R. įkalbinėjo su juo važiuoti jo sūnų A. ir nekreipė dėmesio į jo draudimą. Jis liepė M. R. važiuoti į namus ir palikti ramybėje jo sūnų A. L., bet jis jo neklausė, pradėjo keiktis ir atsikalbinėti. Jis užpyko ant M. R., kad jis jo neklauso ir pasiėmė šuns pavadėlį, kuris buvo padėtas namuose koridoriuje spintelėje. Šuns pavadėlis yra odinis su grandine, jis yra skirtas vedžioti didelius šunis. Jis augina vokiečių aviganius. M. R. ir jo sūnus A. L. pamatę, kad jis pasiėmė šuns pavadėlį išbėgo iš jo namų. Sūnus A. L. nubėgo į mišką, o M. R. palikęs savo dviratį prie jų namų nubėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir bėgo į pagrindinį kelią. Jis M. R. pagavo pagrindiniame kelyje iš nugaros už rūbų. Jis šuns pavadėlį buvo sulankstęs į kelias dalis, o grandinė buvo jo rankoje. Jis laikydamas M. R. už rūbų, jam trenkė su šuns pavadėlio odine dalimi per kojas. Jis M. R. sudavė kokius du kartus pavadėliu per kojas, bet per kur tiksliai pataikė, pasakyti negali. Norėjo sudrausminti M. R., kad jis vienas važiuotų į namus ir nekviestų kartu važiuoti jo sūnaus A. L.. Jis paleido M. R. ir liepė jam važiuoti į namus, o pats ėjo link savo namų. Jam einat keliu link namų, jį pasitiko kaimynai, kurių jis nepažįsta. Ant kelio stovėjo trys vyrai ir trys moterys. Tie žmonės stovėdami ant kelio pradėjo jį kaltinti, kad jis muša vaikus. Jis pradėjo su jais ginčytis, jie apsižodžiavo, viena moteris, kurios nepažįsta, iš jo paėmė jo šuns pavadėlį. Kol vyko jo pokalbis su kaimynais, M. R. pasiėmė savo dviratį ir išvažiavo. Jam kalbantis su kaimynais, iš miško atėjo jo sūnus A. L., o iš namų atėjo jo sugyventinė I. Ž.. Jis pasiginčijo su kaimynais kurie pasakė, kad iškvies policiją ir jie trise ėjo link namų. Jo sūnus A. L. vis jo prašė važiuoti dviračiu pas M. R. į Domeikavą, bet jis jo neleido ir paėmęs sūnui A. už dešinės rankos ties alkūnę, jį vedė namo. Sūnus A. L. pradėjo garsiai rėkti ir jis jį paleido. Jis apsisuko pažiūrėti kur bėga jo sūnus A. L. ir pamatė ateinantį kaimyną. Jo sūnus A. L. nubėgo pas kaimynus prie namų, o pas jį atėjo kaimynas ir jie persimetė keliais nemaloniais žodžiais, kurių jis neprisimena. Jis niekur nėjo ir buvo prie savo namų, o jo sūnus A. L. buvo pas kaimynus ir jis matė, kad jo sūnų kalbina moteris, kurios jis nepažįsta ir jos duomenų jis nežino. Po kiek laiko atvažiavo policininkai ir jį sulaikė, o jo sūnų A. L. nuvežė į Domeikavą pas N. Ž., kuri yra M. R. mama. Jis tą dieną savo sūnaus A. L. diržu nemušė. Jis, mušdamas vaikus, tuo metu nemanė, kad blogai daro, nes taip juos drausmino. Dabar supranta, kad pasielgė netinkamai, kad mušė diržu savo sūnų A. L., taip pat, kad mušė šuns pavadėliu M. R.. Labai galisi, kad jo veiksmai vaikams sukėlė fizinį skausmą. Daugiau jis nei sūnaus A. L., nei M. R. fizinėmis bausmėmis nedrausmins, o su vaikais kalbėsis, jeigu jie elgsis netinkamai. Daugiau tai niekados nepasikartos, jis daugiau vaikams fizinių bausmių netaikys, labai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas butų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 115-117).

Nukentėjusysis mažametis A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena su mama I. ir su tėčiu E.. Jo mama I. turi brolį M. R., kuris yra 9 metų, jis gyvena (duomenys neskelbtini) su savo mama N.. 2015 m. liepos mėn., dienos neprisimena, laiko nurodyti negali, buvo po pietų, jis nuėjo į mišką, kuris yra netoli jo namų. Kai jis sugrįžo iš miško į namus, jis savo namuose rado M., kuris buvo atvažiavęs pas jį su dviračiu. Kai pas juos atvažiavo M., jo tėvai miegojo. Jie su M. ėjo į mišką ir miške žaidė. M. vadino jį važiuoti su dviračiu į Domeikavą pas jį į namus. Jie pabuvę miške ėjo į namus, o kai jie parėjo į namus, buvo jau atsikėlę jo tėvai. Kai jie su M. atėjo į kiemą, jis pamatė, kad namo koridoriuje sėdi tėtis E.. Tėtis E. pamatęs juos, liepė jiems ateiti pas jį, bet jie niekur nėjo, o stovėjo kieme. Jis pamatė, kad tėtis E. koridoriuje iš spintos išsitraukė šuns pavadėlį su grandine. Tėtis E. norėjo juos mušti ir jie pradėjo bėgti. M. nubėgo į kelią, o jis nubėgo į mišką. Tėtis E. vijosi M.. Pasislėpė miške ir žiūrėjo per krūmus ką tėtis E. veikia. Jis matė, kad tėtis E. ant kelio pagavo M. ir jam trenkė šuns pavadėliu per kojas, kokius keturis kartus. Jo mama I. buvo šalia tėčio E. ir matė, kaip jis mušą M.. Ar jo mama I. ką nors sakė tėčiui E., jis neprisimena, bet mama I. M. nuo tėčio negynė. Kai jo tėtis E. mušė M., į gatvę atėjo kaimynai iš kitų namų. Ką sakė kaimynai jo tėčiui, jis neprisimena. Kaimynų buvo keli, bet kiek jų buvo, jis pasakyti negali, bet buvo ir vyrų, ir moterų. Tėtis E. M. nebemušė, kai ant kelio atėjo kaimynai. Jis matė, kad iš tėčio E. kaimynai atėmė šuns pavadėlį ir iškvietė „farus“. M. pasiėmė dviratį ir išvažiavo į namus, į Domeikavą. Jo tėtis E. buvo girtas ir piktas. Kai M. išvažiavo, tėtis E. parėjo į namus, taip pat į namus parėjo ir mama I.. Jis parėjo iš miško į namus. Kai jis parėjo į kambarį, tėtis E. pasiėmė diržą ir juo jį mušė. Tėtis E. su diržu jam sudavė 4 kartus per dešinę ranką ties alkūne. Jam skaudėjo, kai jį mušė tėtis E. ir jis pradėjo verkti, o tada jis pabėgo iš namų nuo tėčio E.. Jis nubėgo pas kaimynus tuos pačius, kurie apgynė M. nuo jo tėčio E.. Mama I. buvo šalia, kai jį tėtis mušė, bet ji jo negynė, ji buvo girta. Jis pabėgęs pas kaimynus pasakė, kad jį mušė tėtis ir jie iškvietė policiją. Kaimynai nematė, kaip jį mušė tėtis, nes viskas vyko kambaryje. Kai atvažiavo policininkai, jį nuvežė pas babą N., kuri yra M. mama. Kai policininkai atvežė jį pas babą, jie truputi palaukė ir su dviračiu į namus parvažiavo M.. Jis pasiliko pas babą N. namuose. Jis matė, kaip policininkai išsivežė jo tėtį E.. Po šio įvykio jis gyvena pas babą N., o mama I. gyvena (duomenys neskelbtini), ji eina į darbą. Jis kartais susitinka su tėčiu, bet jis jam nieko nesako, jis su tėčiu E. kartu negyvena. Tėtis E. anksčiau yra jį mušęs su diržu, kai jis jo neklausydavo. Jo mama I. nėra mušusi. Tėtis būna piktas tik tada, kai jis būna girtas, o geria jis retai. Jis tėčio E. nebijo, jis būna geras, kai būna blaivas. Jie kartu su tėčiu važiuodavo į šunų parodas ir eidavo vedžioti šunis, jie turi vokiečių aviganius, taip pat tėtis tvarkydavo namus. Jo mama dirba parduotuvėje, o tėtis dengia stogus. Jo tėvų namuose nieko netrūksta, jis turi visko ko jam reikia. Jis ant tėčio E. nepyksta, bet jam skaudėjo, kai tėtis jį mušė diržu, dabar jau nieko neskauda (b. l. 15-16).

Mažamečio nukentėjusiojo A. L. motina atstovė pagal įstatymą I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-07-26, tiksliai laiko nepamena, pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad gautas iškvietimas, jog jos sugyventinis E. L. mušė jų sūnų A. L. bei jos brolį M. R.. Ji pati to nematė ir to patvirtinti negali. Dėl šio įvykio niekam pretenzijų neturi ir nereiškia, jokio tyrimo nepageidauja, savo sugyventiniui jokių pretenzijų neturi (b. l. 23, 24).

Nukentėjusysis mažametis M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena Domeikavoje su mama N. Ž.. Jis turi seserį I., ji gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Jo sesuo I. turi sūnų A. L., kuriam 8 metai. Jis bendrauja su A., jie neblogai sutaria. Jis kartais nuvažiuoja vienas su dviračiu pas A.. Mama N. jį išleidžia važiuoti dviračiu iš (duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini)kaimą. 2015 m. liepos mėn., dienos neprisimena, bet žino, kad buvo sekmadienis ir apie pietus, tikslaus laiko nurodyti negali, jis su dviračiu nuvažiavo pas A. į (duomenys neskelbtini)kaimą. A. kambaryje nerado, bet rado miegančius A. tėvus, tai jo tėtį E. L. ir savo sesę I.. Jis būdamas kambaryje paskambino savo mamai N. ir pasakė, kad sesuo I. miega su E.. Jam kalbantis telefonu su mama N. iš lauko atėjo A.. Vadino A. pasiimti dviratį ir važiuoti su juo į Domeikavą. A. pasakė, kad į Domeikavą nevažiuos. Jis su A. nuėjo į mišką prie namų. Jie miške sėdėjo ir kalbėjosi. Jis savo dviratį buvo palikęs prie A. namo. Jie pasikalbėję su A. parėjo į jo namus. Kai jie atėjo iš miško į A. namus, jie buvo kieme prie jo namo. Tuo metu jau buvo atsikėlusi jo sesuo I. ir jos vyras E.. A. nuėjo pas savo tėtį E. paklausti, ar gali pabūti pas juos namuose. A. tėtis E. liepė jį M. R. pakviesti. Jis atėjo pas A. tėtį E.. E. buvo girtas, nes jis svirduliavo. E. nieko jo neklausė, bet jis jam pasakė, kad jis dabar gaus. E. iš namų atsinešė šuns pavadėlį su grandine. Jie pradėjo bėgti nuo E., A. bėgo link miško, o jis pats bėgo link kelio. E. jį vijosi ir pagavo kai jis bėgo keliu. E. pagriebė jį už rūbų iš nugaros ir su šuns pavadėliu trenkė jam per dešinės kojos blauzdą. E. jam šuns pavadėliu trenkė 5 kartus. Kai jį mušė E., iš kito namo atėjo kaimynai, jei gerai prisimena, tai 5 vyrai ir 2 moterys. Tie vyrai pradėjo klausti E., ką jis čia veikia. Vyrai liepė jį paleisti ir liepė E. atiduoti pavadėlį. E. atidavė tiems vyrams pavadėlį. Tie vyrai pasakė, kad jie iškvies policiją. Kai jį mušė E., nei A., nei jo sesers I. šalia nebuvo. Kol vyrai kalbėjosi su E., jis nuėjo pasiimti savo dviračio, kurį buvo palikęs prie jų namų. A. atėjo į kiemą pas jį iš miško ir jis norėjo važiuoti kartu su juo. A. nuėjo į garažą ir pasiėmė savo dviratį, bet jo sesuo I. neleido A. niekur važiuoti ir nusivedė jį į kambarį. Jis matė, kad E. taip pat nuėjo į namus, o jis važiavo su dviračių į Domeikavą pas mamą N.. Kai parvažiavo į namus, viską papasakojo savo mamai N., o vėliau į jų namus atvažiavo policija. J. E. šuns pavadėliu užgavo koją ir ją labai skaudėjo. Jis buvo išsigandęs, bet neverkė. Dėl ko jį E. mušė, jis nežino (b. l. 38-39).

Mažamečio nukentėjusiojo M. R. motina atstovė pagal įstatymą N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi vieną mažametį sūnų, tai M. R., kuriam 9 metai ir jį augina viena. Jos dukra I. Ž. gyvena su E. L. ir augina sūnų A. L., kuriam 8 metai. E. su I. kartais kartu išgeria alkoholinių gėrimų, po to konfliktuoja ir apsistumdo. E. L. išgėręs yra piktas ir agresyvus, bet anksčiau niekados vaikų nemušdavo. Kiek ji žino, E. rūpinasi sūnumi A., gaminą jam maistą, mokslo metais veža jį į mokyklą. Jos sūnus M. R. ir jos anūkas A. L. mokslo metais lanko tą pačią (duomenys neskelbtini)gimnaziją. 2015-07-26, apie 13.00 val. sūnus M. R. pasiprašė važiuoti pas A. L.. Ji išleido M. važiuoti pas A., bet liepė ilgai neužsibūti. Apie 15.00 val. M. sugrįžo dviračiu į namus, tuo pačiu metu policininkai atvežė į jos namus Domeikavoje ir anūką A. L.. Anūkas A. buvo apsiverkęs, jis jai sakė, kad jį primušė tėtis E.. A. pasakojo, kad jam tėtis E. trenkė su šuns pavadėliu per kairę ranką. Ji mušimo žymių ant A. rankų nematė. Sugrįžęs sūnus M. R. pasakojo, kad jam E. su šuns pavadėliu sumušė kojas. Ji apžiūrėjusi sūnų M. ant dešinės kojos blauzdos ir šlaunies rado raudonos spalvos mušimo žymes. Policijos pareigūnai surašė dokumentus ir abu vaikus palikę jai, išvažiavo. Kaip buvo mušamas jos sūnus M. R. ir anūkas A. L. ji to nematė, nes jos ten nebuvo. M. medikų pagalbos neprireikė ir jokių sužalojimų jis nepatyrė, jam buvo užgauta koja ir vaikas skundėsi, kad jam skauda. Šiuo metu sūnus M. nebesiskundžia, kad jam skaudėtų koją, bet yra likusios melsvos žymės ant dešinės kojos blauzdos ir šlaunies. Anksčiau E. L. nėra mušęs jos sūnaus M. R., tai buvo pirmas kartas. Kodėl E. L. mušė jos sūnų M. ji nežino, tačiau žino, kad jis buvo girtas. Anksčiau ji su E. L. sutardavo gerai ir jokių konfliktų su juo nėra turėjusi. Jai atrodė, kad E. L. myli jos sūnų M., jis yra ir jos sūnaus krikšto tėvas. E. pasiimdavo M. kartu su savo sūnumi A. ir juos veždavosi kartu maudytis į prūdus. Kodėl E. L. mušė jos sūnų M. R. su šuns pavadėliu, ji nežino ir to nesupranta. Po minėto įvykio E. L. pas juos nebuvo atvažiavęs ir jie nesikalbėjo. Ji civilinio ieškinio E. L. nereikš, bet nori, kad jis atsakytų pagal įstatymus už savo veiksmus, nes jam niekas nesuteikė tokios teisės mušti vaikus (b. l. 45-47).

Liudytojas L. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip kaimynas E. gatvėje vijosi mažametį vaiką rankoje laikydamas šuns pavadėlį su grandine (b.l. 58-60).

Liudytoja D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji iškvietė policijos pareigūnus dėl mušamo mažamečio vaiko (b.l. 61-64).

Liudytojas T. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Atvykęs į įvykio vietą nustatė, jog smurtą patyrė mažamečiai M. R. ir A. L. (b.l. 66).

2015-07-26 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog galimai smurtą patyrė mažamečiai A. L., gim. (duomenys neskelbtini)m. ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini)m. Sulaikytas asmuo - E. L. (b.l. 1-2).

Iš 2015-07-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), ir sudaryta fotolentelė. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta (b. l. 10-12).

2015-10-26 gautas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus ir įrašytas į diskelį TITANUM DVD-R ir surašytas apžiūros protokolas (stenograma) (b. l. 67-71).

2015-11-05 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas šuns pavadėlis, susidedantis iš dviejų dalių - odinės dalies su kilpa ir antkaklio iš metalinės grandinės (b.l. 73-75).

Iš 2015-07-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. G2082/15(02) matyti, kad A. L. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (b. l. 79-80).

Iš 2015-07-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. G2078/15(02) matyti, kad M. R. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, padarytos kietu buku daiktu (galimai pailgos formos) dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Padaryti sužalojimai atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 82).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2015-07-26, 18:31:05 val. E. L. nustatytas 2,06 promilių girtumas (b.l. 119).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 str. 3 d. atsako tas, kas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (t. y. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino), padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad E. L. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus ir jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. (dvi veikos).

Prokuroras siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir už abi nusikalstamas veikas paskirti kaltinamajam baudą.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (b. l. 127-129).

E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltinamasis savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.). E. L. neteistas (b. l. 101), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 97-99), dirba (b. l.102, 103), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 92), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 90), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 96).

Kaltinamasis E. L. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 140 str. 2 d. pagrindu nuo 2015-07-26, 17.37 val. iki 2015-07-28, 11.07 val. (b. l. 118, 122), t. y. 2 paros, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės bylai- šuns odinis pavadėlis su metalinės grandinės antkakliu, kuris 2015-11-16 perduotas saugoti į daiktų saugyklą Kauno rajono PK (b.l. 76-78), vadovaujantis LR BPK 72 str. konfiskuotinas kaip LR BK uždraustos veikos įrankis ir sunaikintinas. Kompaktinis diskas „Titanum DVD-R“, kuriame įrašyta 2015-07-26, 17.20 val. telefoninio skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija Bendrajam pagalbos centrui, paliktina bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.(dvi veikos) ir paskirti jam bausmes:

-už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui sūnui A. L.) skirti 3 (trijų) MGL dydžio baudą.

-už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui M. R.) skirti 8 (aštuonių) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 63 str.1 d., 2 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 9 (devynių) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę -6 (šešių) MGL dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti E. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-07-26, 17.37 val. iki 2015-07-28, 11.07 val., t. y. 2 paros, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir laikyti, kad galutinė paskirta bausmė - 2 (dviejų) MGL, tai yra 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turintys reikšmės bylai - šuns odinį pavadėlį su metalinės grandinės antkakliu, kuris 2015-11-16 perduotas saugoti į daiktų saugyklą Kauno rajono PK (b.l. 76-78), sunaikinti. Kompaktinį diską „Titanum DVD-R“, kuriame įrašyta 2015-07-26, 17.20 val. telefoninio skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija Bendrajam pagalbos centrui, palikti bylos medžiagoje.

Išaiškinti, jog baudą nuteistasis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuteistasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rimantas Sipavičius