Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-02-25 · Civilinė byla Nr. e2-112-903/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-25
Bylos Nr.
e2-112-903/2015
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00835-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Ieškovas
R. T.
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
AB „Swedbank“
Kategorijos
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-112-903/2015Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00835-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.6.1.; 73.2.6.2.; 116.1 (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 25 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai R. P., atsakovo atstovui G. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, trečiasis asmuo AB „Swedbank“, dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 29248,40 Lt draudimo išmokos, 6 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2013-06-19 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta draudimo sutartis, kurios pagrindu buvo išduotas būsto draudimo liudijimas ir kurio pagrindu buvo apdraustas ieškovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas buvo apdraustas būsto draudimu - turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų, bendrosios civilinės atsakomybės draudimas, draudimo galiojimas nuo 2013-06-19 iki 2014-06-18, draudimo vertė - atkūrimo vertė. Nurodė, kad 2013-06-30 dėl vandens nuotekų sistemos gedimo vandeniu buvo užpiltos jos gyvenamojo namo vonios kambario patalpos. Apie šį įvykį ieškovė informavo atsakovą, kuris administruodamas žalą atliko įvykio vietos apžiūrą ir užvedė administruojamos žalos bylą. 2013-08-13 atsakovas pranešimu informavo ieškovę, jog dėl 2013-06-30 įvykio buvo atliktos nuostolių sureguliavimo procedūros, kurias atlikus atsakovas nustatė, jog draudimo išmoka jai negali būti išmokėta, nes įvykis įvyko iki draudimo sutarties sudarymo, o ne staiga ir netikėtai, todėl įvykis laikytinas nedraudžiamuoju. Nurodė, kad ji suremontavo dėl išsiliejusio vandens sugadintą turtą, sugadinto turto remontas ieškovei kainavo 29348,40 Lt. Nurodė, kad 2013-06-30 jos gyvenamajame name įvykusį įvykį priskyręs prie nedraudžiamųjų Būsto draudimo taisyklių, atsakovas nenurodė, kokios buvo padarytos apdrausto pastato projektavimo/statybos klaidos ir brokas bei kokie buvo trūkumai, už kuriuos turėtų atsakyti tretieji asmenys, t.y. rangovas, gamintojas, montuotojas ir t.t. Be to, atsakovas atsisakęs išmokėti draudimo išmoką, ieškovei nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu atsakovas būtų galėjęs nemokėti draudimo išmokos, nei jokio išsamaus ir motyvuoto paaiškinimo apie tokio sprendimo priežastis. Nurodė, kad ieškovės gyvenamasis namas buvo apdraustas atkūrimo verte su 100,00 Lt besąlygine išskaita už draudiminius įvykius dėl gamtos jėgų ir su 100,00 Lt besąlygine išskaita už draudiminius įvykius dėl kitų rizikų. Draudimo sutartyje naudos gavėju numatytas AB „Swedbank“. Užpilto vonios kambario remontas kainavo 29 348,40 Lt. Kadangi jos gyvenamasis namas buvo apdraustas atkūrimo verte su besąlygine 100,00 Lt išskaita už draudiminius įvykius dėl kitų rizikų, atsakovas privalo išmokėti naudos gavėjui AB „Swedbank“, arba bankui sutinkant, ieškovei 29 248,40 Lt draudimo išmoką.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimo motyvus nurodė šiuos: apie tai, kad 2013-06-30 dieną (t.y. praėjus 11 dienų nuo draudimo pasaugos galiojimo pradžios) minėtame pastate įvyko santechnikos vamzdyno avarija vonios patalpoje, jie sužinojo sekančią dieną, t. y. 2013-07-01, į minėtą pastatą atvyko AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertas S. S. ir apžiūrėjo įvykio vietą, surašė „Turto sugadinimo, sunaikinimo aktą“ ir atliko fotofiksaciją. Jam atvykus į įvykio vietą jau buvo pradėti santechnikos remonto darbai. Iš bendro minėto pastato vaizdo ir dokumentų matėsi, kad pastatas yra santykinai naujos statybos (mūsų žiniomis, faktiniai pastato statybos pradžios metai yra 2008), todėl dėl galimos pastato statytojų atsakomybės už paslėptų statinio elementų defektus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 str. 1 d.) tapo itin aktualus tikslus įvykio priežasties nustatymo klausimas. Nurodė, kad dėl minėto įvykio priežasties nustatymo AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į UAB „Statybos procesų valdymas“. Šios įmonės ekspertas E. L. (turintis atitinkamą kvalifikacijos atestatą) nustatė, kad faktinė minėto įvykio priežastis yra statybos brokas (kanalizacijos sistemos jungiamųjų dalių nesandarumas, netinkama hidroizoliacija ir pan.), dėl kurio nuotekos palaipsniui prasiskverbė į kitas konstrukcijas, o drėgmės poveikis yra akivaizdžiai didesnis nei 20 dienų. Nurodė, kad minėta draudimo sutartis yra sudaryta AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo taisyklių Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013-02-11) pagrindu. Šių taisyklių IV skirsnio 4.3.3. numato, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sugadintas dėl (nedraudžiamieji įvykiai) pastato defektų, kurie kilo del projektavimo/statybos klaidų ir broko. Šiuo atveju kaip tik ir buvo konstatuota, kad įvykio priežastis yra statybos brokas, todėl įvykis yra nedraudžiamasis, todėl dėl nustatyto defekto yra atsakingas pastato statytojas ar pardavėjas, todėl įvykis yra nedraudžiamasis. Be to, ekspertinis tyrimas nustatė, kad įvykis įvyko ne staiga ir netikėtai, o yra tęstinio pobūdžio (drėgmė į konstrukcijas skverbėsi ilgą laiką), o jo pradžia prasidėjo dar iki įsigaliojant draudimo apsaugai.

Trečiasis asmuo AB “Swedbank” atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad Draudimo įmonė savo nesutikimą mokėti draudimo išmoką grindžia eksperto išvada ir būsto draudimo taisyklių Nr. 67 punktais 4.3., 4.3.3., 4.15., pagal kuriuos atsakomybę turi prisiimti ne draudimo įmonė, bet statybos bendrovė ar kiti rangovai vykdę darbus, dėl kurių atsirado žala. Su tokia draudimo bendrovės pozicija jie nesutinka. Pirma, jų nuomone draudimo bendrovė turėjo supažindinti klientą su ekspertizės aktu, o neinterpretuoti eksperto išvadas. To reikalauja ne tik draudimo taisyklių Nr. 67 C skirsnio III dalies 1.3. punktas, bet ir sutarties šalių bendradarbiavimo principai, kuriuos, jų manymu, draudimo bendrovė pažeidė. Antra, nesuprantama eksperto išvada (jeigu tokia buvo), kurioje nurodoma, kad įvykis sąlygotas vandens kanalizacijos sistemos nesandarumo ir netinkamai įrengtos hidroizoliacinės dangos (statybos brokas), įvykis įvyko ne staiga, t.y. iki draudimo sutarties sudarymo. Ieškovė nurodo, kad be nuotekų vamzdyno avarijos buvo užlietos patalpos ir buvo atliekami remonto darbai, kurie, jų manymu, buvo apdrausti ir draudimo išmoka turėjo būti išmokėta. Nurodė, kad pagal būsto draudimo taisyklių Nr. 67 4 punktą nurodyti nedraudžiamieji įvykiai: 4.3. pastato konstrukcijų suirimo, irimo, kritimo, skilimo ar kitų pastato defektų, dėl projektavimo/statybos klaidų ir broko (4.3.3. p.); 4.15. klaidų ir trūkumų, už kuriuos pagal garantiją arba įstatymuose nustatyta tvarka atsako gamintojas, rangovas, tiekėjas, pardavėjas, montavimo darbus atliekanti įmonė, garantinį ar techninį aptarnavimą vykdanti įmonė. Remiantis šiomis nuostatomis draudimo bendrovė nurodė, kad draudimo išmoka dėl nuotekų sistemos gedimo nebus išmokoma. Jie mano, kad draudimo bendrovė neteisingai interpretavo būsto draudimo taisyklių Nr. 67 bendrus nedraudžiamuosius įvykius, kadangi aukščiau nurodyti papildomi nedraudžiamųjų įvykių punktai reglamentuoja nedraudiminį įvykį dėl pastato konstrukcijų (4.3. p., 4.3.3. p.) defektų ar projektavimo ir statybos broko. Jie sutinka su ieškovės išsakyta pozicija dėl būsto draudimo taisyklių Nr. 67 4 sk. 4.15. punkto, kad draudimo įmonė privalėjo išdėstyti argumentus ir pateikti įrodymus, kurie galėtų patvirtinti rangovų klaidas ir trūkumus, už kuriuos pagal garantiją arba įstatymuose nustatyta tvarka jie turi atsakyti, tačiau tokių įrodymų draudimo bendrovė ieškovei nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti visiškai. Ieškovė papildomai paaiškino, kad 2014-06-30 ji pastebėjo, kad vonioje atskilo sienos plytelė, ji užkišo pirštą ir ta plytelė nukrito. Ji viską pasakė sutuoktiniui, tada jie išsikvietė santechnikus, jie atlupo silikoną ir vonią iškėlė iš karkaso, kuris buvo sumūrytas iš plytų. Iškėlus vonią ant grindų, jie pamatė vandens, kurio buvo apie 5 cm. Ji paliko darbuotis santechnikus, o pati pranešė draudimo kompanijai, kurioje buvo draustas namas. Į remonto darbus ji nesikišo, santechnikai tvarkė ir remontavo tiek, kiek jie manė esant reikalinga. Santechnikos darbus atliko UAB „Vitražas“ atstovai. Draudimo atstovas atvyko sekančią dieną. Jis fotografavo, surašė aktą, ji pasirašė, kad viskas surašyta teisingai, kopiją akto ji gavo. Jie toliau atliko remonto darbus, draudimo atstovas leido toliau vykdyti remonto darbus. Kainų su draudimo įmone ji nesiderino, neklausė kiek draudimas jai atlygins žalos. Ji sumokėjo tiek darbuotojams, kiek jie paprašė. Apdailos darbus atliko UAB „Adrijus“. Jie taip pat nurodė savo kainas sąmatoje. Sąskaitos buvo pateiktos UAB „Vitražas“ ir UAB „Adrijus“, kiekviena pateikė atskirai. Ji pateikė draudimui sąskaitas, kad apmokėtų, jau po to kai sumokėjo už remonto darbus, tačiau draudimas atsisakė tenkinti jos prašymą, 2013-08-13 raštu jai atsakė, kad nemokės, nes tai nedraudiminis įvykis. Bendrovėms už remonto darbus sumokėjo per banką, mokėjo jos sutuoktinis. 2013-09-27 buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, tada ir buvo baigti darbai. Paaiškino, kad namas yra įkeistas bankui nuo pat statybos pradžios. Bankas nereikalavo drausti gyvenamojo namo. Remontą jie pradėjo dienos eigoje, pirmiausia buvo iškelta vonia ir ieškoma šlapių vietų. Ar buvo priėjimas prie vamzdyno vonios apačioje, ji nežino. Su draudimu jie darbų apimčių ir kainų nederino.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad jie palaiko pilnumoje atsiliepime nurodytas aplinkybes, o ypač argumentai dar labiau sustiprėjo išklausius ieškovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus. Paaiškino, kad nuo 2013-06-19 galiojo draudimas ieškovės gyvenamajam namui. Praėjus 11 dienų po draudimo įsigaliojimo ieškovė pranešė draudimui apie draudiminį įvykį. Atsakovų atstovas operatyviai atvyko į įvykio vietą. Buvo sutarta, kad kai bus atvertos konstrukcijos, draudimo atstovas pakartotinai atvyks apžiūrėti. Buvo atlikta ekspertizė, todėl tiek ekspertas, tiek liudytojas M. B. patvirtina, kad tai akivaizdžiai senas pažeidimas, jis negalėjo susidaryti per 11 dienų, viskas prasidėjo žymiai anksčiau. Vonia buvo apdirbta aklai plytomis, todėl neaišku, kas ten visada vyko po ta vonia, nes nebuvo jokio priėjimo prie vamzdyno. Liudytojas M. B. patvirtino, kad tai jau buvo senas įvykis, jis įvyko ne staiga ir netikėtai, todėl jie pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką. Teismo ekspertas taip pat patvirtino, kad drėgmės poveikis didesnis nei 20 dienų, o draudimas galiojo tik 11 dienų. Atvykęs į įvykio vietą draudimo atstovas S. S. kartu su ieškove surašė defektinį aktą, su kuriuo ieškovė sutiko, pati pasirašė defektinį aktą. Ieškovė pati patvirtino, kad dabar viską pasidarė gerai. Ieškovė reikalauja už visos vonios remontą. Nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas, nes tai net nebuvo atstatymas į buvusią būklę. Paaiškino, kad jie sąmatą sudarė su UAB „Sistela“ programa, kuri paskaičiavo, kiek būtų kainavęs sifono remontas, jeigu tai būtų įvykusi avarija staiga.

L. M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra santechnikas, jis atliko vonios remontą ieškovės gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra UAB „Vitražas“ direktoriaus pavaduotojas. Paaiškino, kad į jį kreipėsi ieškovės vyras, nurodydamas, kad jų vonioje eina smarvė. Jis atvyko po pranešimo, pirmiausia įėjo į vonią ir ten jautėsi pelėsių-drėgmės kvapas, užsistovėjusio vandens kvapas. Jis pirmiausia išardė vonios karkasą, nes jis sumūrytas iš dekoratyvinių plytų, pjovė silikoną. Po vonia buvo paklijuotos plytelės, matė, kad jos visos buvo apibėgusios, matėsi, kad ten ilgą laiką stovėjo drėgmė. Šalia vonios jis vandens nematė, vandenį pamatė tik tada, kai iškėlė vonią. Ten buvo nuotekų, nešvarus vanduo, jų spalva ruda, muilo likučiai buvo, pelėsio nematė. Šitos nuotekos per savaitę susidaryti negalėjo, tai galėjo susidaryti nuo pat vonios pastatymo. Paaiškino, kad iš savo praktikos mano, kad tai galėjo susidaryti ne mažiau kaip per metus laiko. Sifonas buvo įtvirtintas prie vonios, į kanalizaciją ėjo gofruota žarna, ji išsimovė kartu su vonia, kai ji buvo imama lauk. Tvarkant buvo rasta keletą problemų, bet didžiausia, jo manymu, problema ta, kad nebuvo tinkamai sujungta kanalizacija su vonia, aišku buvo, kad per vonią buvo pratekėjimas, nes viskas buvo sandariai uždengta. Ten buvo blogai sujungtos kanalizacijos alkūnės. Jis išgriovė dalį vonios plytelių, kad galėtų sutvarkyti kanalizaciją. Jis norėjo iš esmės išspręsti problemą, jis išardė plyteles, po to karkasą, nes pastebėjo, kad yra sudrėkęs gipsas. Ardant pamatė, kad ir balkiai apačioje yra įtrūkę, todėl prasidėjo ardymas. Hidroizoliacijos sluoksnis buvo ant grindų. Visas vamzdynas buvo po grindų. Ardė jie tiek, kiek manė esant reikalinga. Nefotografavo tos vietos, sprendė tą problemą ir tiek, nes ieškovė prašė skubiai atlikti tą darbą. Dėl kainų tarėsi preliminariai, nes sudėtinga iš karto įvertinti, kainos lubų nebuvo nusistatę. Atlikę darbus jie išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, galutinė suma yra apie 9214,00 Lt. Tvarkydami jie pažeidė šildomas grindis, todėl jas daug teko griauti. Paaiškino, kad jie ištaisė ankstesnių darbų broką. Jie paliko tik tai, kas manė esant reikalinga. Paaiškino, kad jam nepatiko, jog kanalizacijos vamzdžiai buvo sujungti skirtingų firmų. Ar buvo pažeistas sifonas jis nepamena. Jo nuomone, buvo bendras nehermentiškumas po vonia, tačiau ne jo kompetencijoje tai yra spręsti. Jis pakeitė visą sistemą ir visas medžiagas keitė. Angos vamzdyno patikrinimui po vonia nebuvo palikta.

L. S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra AB „Lietuvos draudimas“ vertintojas-ekspertas. Nurodė, kad įvykis buvo 2013-06-30, o jis į įvykio vietą nuvyko 2013-07-01. Jį informavo draudėjas el. paštu, kad įvyko įvykis. Nuvykus į įvykio vietą jis nuėjo į vonią, ji visa buvo išardyta, vonia buvo iškelta, dvi ar trys plytelės buvo atšokusios. Vonia buvo iškelta iš karkaso ir šalia padėta, karkasas sumūrytas iš plytų. Jį ieškovė informavo, kad sifonas įtrūko, kad meistrai išmetė sifoną, jokių vamzdžių jis nematė, viskas buvo švaru, neišardyta, jis nufotografavo, surašė aktą, jį pasirašė ieškovė, jis viską persiuntė toliau į Vilnių. Paaiškino, kad 2013-07-08 jis vėl gavo papildomą užsakymą, kad reikia vėl pakartotinai vykti į įvykio vietą papildomai apžiūrai. Jis nuvykęs surašė papildomą aktą, nufotografavo. Jis pamatė, kad po vonia jau buvo papuvę balkiai, supeliję, pažeista mediena, grybelis matėsi, patamsėjimai, pabaltavimai. Jis susidarė nuomonę, kad visa tai nuo drėgmės Surašęs aktą ir nufotografavęs, jis vėl viską išsiuntė į Vilnių, tolesniam tyrimui. Balkis papuvęs nuo drėgmės, jis akte surašė, kad jį reikia keisti. Jis pats žalų neapskaičiuoja, yra sąmatininkės, kurios viską paskaičiuoja. Paaiškino, kad jis atlieka apžiūras, apžiūri, užfiksuoja ir perduoda medžiagą tolimesniems sprendimams priimti. Surašant aktą iš ieškovės pusės jokių pretenzijų nebuvo gauta, aktą pasirašė draudėja, t.y. ieškovė. Papuvimas buvo ilgalaikio poveikio, apie 3-6 mėn., procesas turėjo vykti, t.y. daugiau nei 11 d. Įrašą, kad trūko sifonas, akte padarė pagal draudėjos žodžius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu ieškovės ir jo atstovo, atsakovo atstovo duotų paaiškinimų, liudytojų M. B. ir S. S. duotų parodymų, nustatyta, kad 2013-06-19 ieškovė su atsakovu pasirašė draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo išduotas būsto draudimo liudijimas TIA Nr.24583801(serija LD Nr.99403004) ir kuria buvo apdraustas ieškovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013-06-19 iki 2024-06-19. Gyvenamasis namas buvo apdraustas maksimaliu pastatų draudimo variantu, nuo gaisro ir gamtinių jėgų, nuo kitų rizikų, bendrosios atsakomybės civiliniu draudimu ir kt. (1 t., 8-9 b.l.). 2013-06-30 ieškovės gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), vonios patalpoje įvyko avarija, ieškovė informavo atsakovą AB „Lietuvos draudimas“ apie įvykį. 2013-07-01 į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) atvyko žalų ekspertas vertintojas S. S., kuris surašė turto sunaikinimo sugadinimo aktą (žalos bylos Nr.1376212). Akte vertintojas S. S. pažymėjo, kad draudėjos(ieškovės) teigimu 2013-06-30 iš ryto nuo vonios patalpos pradėjo sklisti nemalonus kvapas, iškviesti santechnikai vonios patalpoje iš plytų sumūrytos ir plytelėmis apklijuotos apdailos iškėlė vonią ir rado trūkusį vonios sifoną. Akte nurodė, kad vonios patalpoje dviejose vietose išdaužta po dvi plyteles, sušlapęs sienos gipskartonis. Aktą pasirašė draudėja R. T.. 2013-07-01 surašytas turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedas, kuriame nurodyta, kad apžiūros metu yra atliekami remonto darbai, atvykę santechnikai atvykę nustatė įvykio priežastis, ištraukė vonią iš apdailos, nuimtos keturios plytelės, kad džiūtų siena apie vonią (1 t., 111-114 b.l.). 2013-07-08 surašytas pakartotinis turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedas, kuriame nurodyta, kad atidengus sienos konstrukciją buvo rasti šie sugadinimai: pastato atitvarinės konstrukcijos fasadinės sienos (šalia lango) apatinis 0,15 m x 0,15 m balkis pradėjęs pūti; per vidinės pastato sienos 4,15 m ilgį medinės konstrukcijos 0,15 m x 0,05 m pradėjo pūti, sudrėkusi akmens vata, viena iki 0,8 m atidengta, išpjauta vidinė plokštė jaučiasi pūvėsio kvapas, iš lauko sienos apklijuota klinkeriu, aktą pasirašė draudėja R. T. (I t., 115-116 b.l.). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad konstrukcijų balkiai yra papuvę, pajuodę ir pabalę nuo drėgmės. Iš konstrukcijų drėgmės defektų nustatymo akto dėl gyv. namo, esančio (duomenys neskelbtini), drėgmės prasiskverbimo į laikančias konstrukcijas nustatyta, kad namo konstrukcijų vizualinę apžiūrą atliko ekspertas E. L., kuris nustatė, kad drėgmė, vonios patalpoje, iš aptaisytos plytomis vonios indo prasiskverbė į išorines atitvarines konstrukcijas, nustatyta, kad kanalizacijos sistemoje yra jungiamųjų dalių nesandarumas, todėl, dėl sistemos nesandarumo ir netinkamai įrengtos hidroizoliacinės dangos, vanduo prasiskverbė į laikančiąsias konstrukcijas. Vandens nutekėjimas per nesandarias kanalizacijos sistemos jungiamasias detales yra pagrindinė drėgmės prasiskverbimo į laikančiąsias konstrukcijas priežastis. Drėgmės poveikis laikančiosioms konstrukcijoms yra ilgesnis nei 20 dienų (1 t., 117-135 b.l.). Iš Būsto draudimo taisyklių Nr.67 (redakcija 2013-01-03, galioja nuo 2013-02-11) IV skirsnio 4.3.3. p. ir 4.15 p. nustatyta, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sugadintas dėl (nedraudžiamieji įvykiai) pastato defektų, kurie kilo dėl projektavimo/statybos klaidų ir broko, arba dėl pastato defektų, kurie kilo dėl klaidų ir trūkumų, už kuriuos pagal garantiją arba įstatymuose nustatyta tvarka atsako gamintojas, rangovas, tiekėjas, pardavėjas, montavimo darbus atliekanti įmonė, garantinį ar techninį aptarnavimą vykdanti įmonė (2 t., 11-62 b.l.). Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad 2013-11-05 UAB „Vitražas“ pagal atliktų darbų aktą (2013-11-05) išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą VIT 313- 10058,32 Lt sumai, tačiau po to buvo atliktas kitas atliktų darbų aktas, kurio suma nurodyta 9614,65 Lt. (4 t., 133 b.l.), o UAB „Adrijus“ už atliktus darbus pagal aktą Nr.1, išrašė PVM sąskaitą-faktūrą ADR Nr.0001069-15623,96 Lt sumai (1 t. 12-15 b.l.). Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos sumokėjimo, tačiau 2013-08-13 gavo pranešimą, kad įvykis yra laikomas nedraudžiamuoju, nes buvo atlikta ekspertizė ir nustatyta, kad įvykis sąlygotas vandens kanalizacijos sistemos nesandarumo ir netinkamai įrengtos hidroizoliacinės dangos (statybos brokas), įvykis įvyko iki draudimo sutarties sudarymo, o ne staiga ir netikėtai (1 t., 11 b.l.). Iš atsakovės 2014-12-03 pateikto pranešimo ir prie jo pateiktų draudimo sutarčių nustatyta, kad ieškovė dvejomis draudimo sutartimis TAI Nr.156077224 ir TAI Nr.176571365 draudė savo namų turtą (kilnojamąjį turtą), laikotarpiu nuo 2010-01-06 iki 2012-01-05, pačio pastato adresu (duomenys neskelbtini), draudėja nedraudė. Draudimo sutartimis TAI Nr.245843801 ir TAI Nr.245830181 ji apdraudė pastatą ir namų turtą, tik nuo 2013-06-19 iki 2014-06-18 (4 t., 115-125 b.l.). Iš pateiktų kasos pajamų orderio kvitų nustatyta, kad ieškovė UAB „Vitražas“ 2013-08-19 sumokėjo 5000,00 Lt ir 4614,66 Lt sumas pagal pateiktą sąskaitą (4 t., 154 b.l.). Iš pateikto išrašo iš sąskaitos nustatyta, kad ieškovė UAB „Arijus“ už atliktus darbus pagal pateiktą sąskaitą sumokėjo 15623,96 Lt (4 t., 155 b.l.). Atsakovė atliko savo sąmatą pagal 2013 m. spalio mėn., kainas dėl ieškovės patirtų nuostolių, kurioje nurodė, kad bendra sąmatos vertė ieškovėms nuostoliams atlyginti jų paskaičiavimų būtų 5510,34 Lt (4 t.,159 b.l.).

Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (Lietuvos Respublikos CK 6.987 str.). Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes ir bylos dalyvių paaiškinimus bei spręsdamas kilusį ginčą, teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos CK 6.987 str., apibrėžiantis draudimo sutarties sampratą, nustato, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (ar naudos gavėjui) įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Šalių sudarytos Būsto draudimo sutarties sudedamoji dalis yra Būsto draudimo taisyklės Nr.67 (2013-01-03 redakcija, galiojanti nuo 2013-02-11).

Byloje ginčas kilo dėl to, jog atsakovė nepripažįsta, kad 2013-06-30 įvykęs įvykis ieškovės gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), t.y. vandens nuotekų sistemos gedimo vandeniu užpiltos ieškovės gyvenamojo namo vonios kambario patalpos, yra draudiminis įvykis.

Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir pateikti pakankamus įrodomuosius duomenis. Ieškovė teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad ji su atsakove 2013-06-19 sudarė Būsto draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo išduotas būsto draudimo liudijimas. Ieškovė įrodinėjo, kad gyvenamasis namas buvo apdraustas būsto draudimu, t.y. turto draudimu nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimu nuo kitų rizikų, o pagal Būsto draudimo taisyklių Nr.67 IV skyriaus 1.2 d. šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, spinklerinės, vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemos avarija yra staigus ir netikėtas vandens (nuotekų, garų) išsiveržimas. Ieškovė įrodinėjo, kad 2013-06-30 įvykusi avarija vonios patalpoje įvyko staiga dėl sifono gedimo, ji pastebėjo vonios kambaryje atsilupusią plytelę, todėl nedelsiant kvietėsi santechnikus, kad jie nustatytų vandens išsiveržimo priežastį. Byloje nustatyta, kad ieškovė apie vonioje įvykusią avariją informavo atsakovą nepažeisdama draudimo taisyklėse nustatytų terminų, vėliau pateikė atsakovui reikalavimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Įvykus draudiminiam įvykiui draudėjas turi teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, tačiau byloje ieškovės pateikti duomenys neįrodo, kad buvo draudiminis įvykis, kad avarija įvyko staiga, trūkus sifonui.

Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 str. 6 d., atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Atsakovas nesutinka su ieškiniu, nurodydamas kad įvykis ieškovės gyvenamajame name, vonios patalpoje yra priskiriamas prie nedraudiminių. Nesutikimo motyvams pagrįsti pateikė Konstrukcijų drėgmės defektų nustatymo aktą, atliktą eksperto E. L. (Kvalifikacijos At.Nr.18249,26078,22394,16), kuriame nustatytas drėgmės prasiskverbimo priežastis gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), vonios patalpoje. Ekspertas padarė išvadą, kad drėgmė, vonios patalpoje, iš aptaisytos plytomis vonios indo prasiskverbė į išorines atitvarines konstrukcijas, kad kanalizacijos sistemoje yra jungiamųjų dalių nesandarumas, todėl, dėl sistemos nesandarumo ir netinkamai įrengtos hidroizoliacinės dangos, vanduo prasiskverbė į laikančiąsias konstrukcijas. Vandens nutekėjimas per nesandarias kanalizacijos sistemos jungiamąsias detales yra pagrindinė drėgmės prasiskverbimo į laikančiąsias konstrukcijas priežastis. Drėgmės poveikis laikančiosioms konstrukcijoms yra ilgesnis nei 20 dienų. Tą faktą, kad drėgmės poveikis laikančioms konstrukcijoms buvo ilgesnis nei draudiminis laikotarpis patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis atliko vonios remontą ieškovės gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kad jis yra UAB „Vitražas“ direktoriaus pavaduotojas. Paaiškino, kad jis įėjo į vonią ir ten jautėsi pelėsių-drėgmės kvapas, užsistovėjusio vandens kvapas, o išardęs vonios karkasą ir išėmęs vonią pastebėjo, kad apačioje yra vanduo, kuris matėsi yra užsistovėjęs, rudas. Paaiškino, kad šitos nuosėdos per savaitę susidaryti negalėjo, jis iš savo praktikos mano, kad tai galėjo susidaryti per metus laiko. Liudytojas patvirtino, kad, jo manymu, ten buvo blogai įrengtos kanalizacijos alkūnės, buvo nesandarumas nuo pat vonios įrengimo, vanduo skverbėsi, tačiau jo nebuvo galima pastebėti, nes vonia buvo aklinai uždėta plytomis ir nepaliktas joks priėjimas prie vamzdžių. Tą faktą, kad avarija įvyko nedraudiminiu laikotarpiu, o tai jau tęsėsi ilgą laiką patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas S. S., kuris yra atsakovo vertintojas – ekspertas. Jis posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo pranešta apie įvykį (duomenys neskelbtini), todėl jis kitą dieną atvyko į įvykio vietą. Patvirtino, kad vonios patalpoje buvo atšokusios trys ar keturios plytelės. Draudėja jį informavo, kad trūko sifonas ir vanduo pradėjo sunktis pro plyteles, tačiau paprašius parodyti sifoną draudėja jo neturėjo, motyvuodama tuo, kad santechnikai jį išmetė lauk. Paaiškino, kad 2013-07-08 jis vėl gavo papildomą užsakymą, kad reikia vėl pakartotinai vykti į įvykio vietą papildomai apžiūrai. Jis nuvykęs surašė papildomą aktą, nufotografavo. Jis pamatė, kad po vonia jau buvo papuvę balkiai, supeliję, pažeista mediena, matėsi grybelis, patamsėjimai, pabaltavimai. Jis susidarė nuomonę, kad visa tai nuo drėgmės. Surašant aktą iš ieškovės pusės jokių pretenzijų nebuvo gauta, aktą pasirašė draudėja, t.y. ieškovė. Liudytojo nuomone, papuvimas buvo ilgalaikio poveikio, apie 3-6 mėn., procesas turėjo vykti, t.y. daugiau nei 11 d. Be to, iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad konstrukcijų balkiai yra papuvę, pajuodę ir pabalę nuo drėgmės. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad Draudimo taisyklių IV skirsnio 4.3.3. nustato, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sugadintas dėl pastato defektų, kurie kilo dėl projektavimo/statybos klaidų ir broko, todėl įvykusi avarija ieškovės gyvenamajame name, vonios patalpoje yra laikomas nedraudiminiu įvykiu.

Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, kad ieškovės gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2013-06-30 įvykęs įvykis (dėl vandens nuotekų sistemos gedimo vandeniu užpiltos ieškovės gyvenamojo namo vonios kambario patalpos) yra pasekmė vandens kanalizacijos sistemos nesandarumo (statybos broko), yra tęstinio pobūdžio ir prasidėjo iki draudimo sutarties sudarymo, o ne staiga ir netikėtai, todėl nėra pagrindo šio įvykio pripažinti draudiminiu įvykiu (Būsto draudimo taisyklių 4.3.3 ir 4.15 punktai). Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, įsipareigojo sumokėti draudimo išmoką tik esant draudiminiam įvykiui, o tokio įvykio nesant, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo draudimo išmokos, todėl ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos CK 6.987 str.).

Teismui nusprendus, kad nėra pagrindo pripažinti buvus draudiminį įvykį, teisiškai nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų ieškovės argumentų, susijusių su nuostolių dydžio įrodymu. Taip pat nėra tikslinga pasisakyti dėl atsakovo pateiktos lokalinės sąmatos, sudarytos pagal 2013 m. spalio mėn. kainas dėl ieškovės gyvenamajame name, vonios patalpoje, sugedusio sifono avarijos likvidavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Stonkus