Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

1. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau ir – Institucija) pirmininko pavaduotojo 2022 m. balandžio 26 d. nutarimu T. A. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 330 straipsnio 3 dalį 4500 Eur dydžio bauda, nes jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo (toliau – NPNVAĮ) 7 straipsnį, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo reglamentavimo, tvarkymo, kaupimo, naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1901 „Dėl Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų reglamentavimo, tvarkymo, kaupimo, naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 10 punktą ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2021 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1-83 „Dėl naftos produktų ir naftos valstybės atsargų kaupimo užduočių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatymo 2021 metais“ (toliau – Įsakymas) 1 punktą įpareigota ne vėliau kaip nuo 2021 m. liepos 1 d. naftos produktų ir (ar) žalios naftos, tarpinių naftos produktų ar mišinių komponentų, skirtų perdirbti į galutinius naftos produktus, pavidalu sukaupti ir iki 2022 m. birželio 30 d. tvarkyti ne mažiau kaip 9127 t dyzelino valstybės atsargų, apskaičiuotų vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 14.1.1 papunktyje nustatytais atsargų kiekio apskaičiavimo principais, nesukaupė nurodyto dyzelino valstybės atsargų kiekio (2021 m. spalio 27 d. Patikrinimo akte nustatyta, kad bendrovė sukaupė 1 t dyzelino valstybės atsargų), vadovu, neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukauptų Įsakymo 1 punkte nurodytą kiekį dyzelino valstybės atsargų ir tokiu būdu pažeidė NPNVAĮ 7 straipsnį, Taisyklių 10 punktą bei Įsakymo 1 punktą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi pakeitė Institucijos pirmininko pavaduotojo 2022 m. balandžio 26 d. nutarimo dalį dėl nuobaudos T. A. skyrimo ir jam paskyrė 500 Eur dydžio baudą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą.

4. Apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, jog dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto administracinio nusižengimo kilo realus pavojus valstybės saugumui dėl energijos išteklių tiekimo nepertraukiamumo. Nurodoma, kad ANK 330 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog didelė žala valstybės interesams yra padaroma tuomet, kai įpareigotuose teisės aktuose nustatyta tvarka kaupti ir tvarkyti naftos produktų ir (ar) naftos valstybės atsargas įmonėje ar užsienio įmonės filiale trūkstamas tinkamos kokybės valstybės atsargų kiekis viršija vieną tūkstantį tonų. Pažymima, kad Ukrainos teritorijoje susiklosčiusi geopolitinė situacija patvirtina ypatingą naftos produktų/naftos valstybės atsargų kaupimo svarbą.

5. Institucijos atstovo įsitikinimu, ANK 330 straipsnyje įtvirtintų baudų tikslas yra atgrasyti nuo vengimo sukaupti minėtas atsargas ir paskatinti ūkio subjektus imtis visų įmanomų priemonių siekiant įgyvendinti įtvirtintus reikalavimus sukaupti tam tikrą kiekį atsargų. Šiuo atveju negalima sutikti su pozicija, jog realus pavojus valstybės saugumui dėl energijos išteklių tiekimo nepertraukiamumo susiformuotų tuo atveju, jei kiltų realus poreikis panaudoti sukauptas valstybės atsargas (ekstremalioji energetikos padėtis). ANK įtvirtintos poveikio priemonės tikslas būtent ir yra užtikrinti, kad nesusiformuotų situacija, kai esant poreikiui nebūtų sukauptos valstybės saugumui užtikrinti būtinos atsargos.

6. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, pripažino administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu padarius ANK 330 straipsnyje 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, tačiau skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis prieštarauja jos motyvuojamajai daliai. Pažymima, kad įpareigojimo kaupti valstybės naftos produktų ir (ar) naftos valstybės atsargas svarbą pabrėžė ir įstatymų leidėjas, nes ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatytas baudos dydis proporcingas administracinio nusižengimo pobūdžiui, t. y. galimai padarytai žalai įstatymo saugomiems interesams. ANK 330 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas baudos dydis yra nulemtas siekio užtikrinti NPNVAĮ bei kituose teisės aktuose numatytų tikslų įgyvendinimą. Numatytas sukaupti naftos ir/ar naftos produktų atsargų kiekis yra skirtas užtikrinti saugų ir patikimą vartotojų aprūpinimą energijos ištekliais ekstremalios energetikos padėties metu, todėl teisės aktų nuostatų nevykdymas apsunkina energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimą.

7. Institucijos atstovas nesutinka, su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, T. A. gali būti taikomos ANK 34 straipsnio nuostatos ir skiriama mažesnė nei ANK 330 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda. Skunde pažymima, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas buvo nustatytas 2021 m. spalio 27 d. atlikto patikrinimo metu, t. y. nepriklausomai nuo T. A. raštų, kuriais jis kreipėsi į Instituciją, Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją ir VšĮ „Lietuvos energetikos agentūra“. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei gailėjimasis, turi būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes tyrimo metu. Šiuo atveju T. A. tokią poziciją išreiškė tik teismo proceso metu, tačiau nei protokolo surašymo metu (kurio metu taip pat teikė paaiškinimus), nei iki tokia pozicija nebuvo išreikšta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė teisės pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Vien tai, kad T. A., teikdamas raštus, siekė išvengti pareigos sukaupti atsargas, neparodo jo gailėjimosi, pastangų pašalinti pažeidimą bei pažeidimo padarymo prisipažinimu. Formalūs kreipimaisi į kitus ūkio subjektus dėl atsargų sukaupimo negali būti vertinami kai realūs bei pakankami veiksmai, siekiant įvykdyti teisės aktuose numatytą pareigą. Patikrinimo metu nustatytas sukauptų atsargų kiekis bei iki tol atlikti faktiniai veiksmai nepatvirtina T. A. siekio įvykdyti prievolę, kuri atsirado 2021 m. liepos 1 d., tačiau nuo to laiko bendrovė tik mažino turimas atsargas.

8. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuojamas valstybės dyzelino atsargų kiekis nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ženkliai sumažėjo, o tai rodo, kad bendrovė nesiėmė visų priemonių, siekiant užtikrinti dyzelino atsargų sukaupimą. Bendrovė vykdė naftos atsargų realizaciją, nors turėjo vykdyti įstatyme numatytą pareigą bei įvertinti galimus keblumus papildyti atsargas. Šiuo atveju T. A. nurodytu administraciniu nusižengimu padarė didelę žalą valstybės interesams, o taip pat nesiėmė visų galimų veiksmų, norint užtikrinti maksimaliai įmanomo dyzelino valstybės atsargų kiekio sukaupimą, todėl jam negalėjo būti skirta mažesnė nei ANK 330 straipsnio 3 dalyje nustatyta bauda. Vien faktas, kad dėl susiklosčiusių geopolitinių santykių – nutrūko UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimas su tam tikrų valstybių tiekėjais, iš kurių buvo perkami naftos produktai, neatleidžia minėtos bendrovės nuo teisės aktuose numatytų pareigų vykdymo.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą T. A. prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį nepakeistą, o Institucijos atstovo apeliacinį skundą atmesti.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad Institucijos atstovas painioja formalią „didelės žalos valstybės interesams“ sąvoką, apibrėžtą ANK 330 straipsnio 4 dalyje, ir realaus pavojaus valstybės saugumui sąvoką, nors akivaizdu, kad šios sąvokos nėra tapačios. Abi šios aplinkybės buvo įvertintos skundžiamoje nutartyje. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryto pažeidimo kilo realus pavojus energijos išteklių tiekimo nepertraukiamumui. ANK 330 straipsnio 4 dalyje numatytas didelės žalos apibrėžimas yra visiškai formalus – visais atvejais, jei trūkstamas atsargų kiekis viršija 1000 t, ANK 330 straipsnio 3 dalies prasme tai laikoma didele žala valstybės interesams. Vis tik akivaizdu, kad visiškai kitame administracinės atsakomybės taikymo etape, individualizuojant nuobaudą, gali ir turi būti vertinama, ar ši teorinė ir potenciali žala valstybės interesams sukėlė kokių nors praktinių padarinių, pavyzdžiui, realų naftos produktų tiekimo sutrikimą ar ekstremalią situaciją dėl energijos išteklių nutrūkusio tiekimo.

11. T. A. aiškina, kad realaus pavojaus valstybės saugumui dėl energijos išteklių nepertraukiamo tiekimo šiuo atveju negalėjo kilti jau vien todėl, nes veiklą nutraukusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ rinkos dalį neabejotinai perėmė kiti Lietuvoje veikiantys konkurentai. Šiems konkurentams pagal tuos pačius teisės aktus bus taikomos atitinkamos valstybės atsargų kaupimo užduotys, todėl bendras sukauptas valstybės atsargų kiekis šiuo atveju niekaip nepasikeis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtas saugoti dyzelino kiekis visos valstybės ir visos Lietuvos naftos produktų rinkos kontekste nėra toks reikšmingas, kad jo nesukaupimas lemtų realią grėsmę naftos produktų tiekimo nepertraukiamumui. Bylai reikšmingu laikotarpiu jokių dyzelino tiekimo sutrikimų nebuvo. T. A. įsitikinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkurentai nebuvo suinteresuoti padėti įmonei, o valstybės institucijų pagalba buvo formali.

12. Atsiliepime teigiama, kad nors Ukrainos situacijos reikšmė ir svarba yra didžiulė ir neabejotina, susidariusios situacijos vertinimui ji neturi jokios įtakos, nes karas Ukrainoje prasidėjo gerokai vėliau, nei konstatuotas pažeidimas. Valstybės atsargų saugojimo užduoties terminas jau yra pasibaigęs ir nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo kilęs koks nors objektyvus poreikis šias valstybės atsargas panaudoti.

13. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Jis nurodo, kad kreipdamasis į kompetentingas valstybės institucijas siekė ne išvengti pareigos saugoti valstybės atsargas ar atsakomybės už jų nesaugojimą, o šias teisės aktų nustatytas pareigas tinkamai įvykdyti, padedamas valstybės institucijoms, kurioms prieinami gerokai didesni ištekliai, nei vidutinio dydžio privačiai bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusios situacijos neslėpė, o iki patikrinimų pradžios kreipėsi į kompetentingas valstybės institucijas, informavo jas apie situaciją (faktiškai – pranešė apie pažeidimą) ir prašė pagalbos padedant šią situaciją išspręsti.

14. Atsiliepime teigiama, kad Institucijos atstovas nepagrįstai sureikšmina aplinkybę, jog po Įsakymo priėmimo ir atsargų saugojimo užduoties nustatymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva nuolatos mažino turimas dyzelino atsargas ir tai neva paneigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino pažeidimą, padėjo jį išaiškinti ar dėl jo gailėjosi. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėto dyzelino kiekio dinamikos aiškiai matyti, jog bendrovė ne kažkaip nuosekliai ar tikslingai mažino turėtas atsargas, o tiesiog trumpą laikotarpį vykdė tiekimo įsipareigojimus savo klientams, tikėdamasi greitai užsitikrinti alternatyvius tiekimo šaltinius ir veiklos tęstinumą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizavo iš esmės visą 2021 m. liepos 31 d. turėtą dyzelino kiekį per vieną mėnesį. Nepavykus užsitikrinti alternatyvių tiekimo šaltinių, naujų atsargų įsigyti nepavyko, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėto dyzelino kiekio sumažėjimas sietinas ne su tikslingu siekiu pažeisti įstatymą, o su priverstiniu komercinės veiklos nutraukimu dėl tiekėjų praradimo. Nevykdydama įsipareigojimų savo tiekėjams UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų susilaukusi pretenzijų iš klientų ir patyrusi iš to kylančias neigiamas pasekmes, o tolesnis veiklos tęstinumas prieštarautų protingumui ir verslo logikai.

15. T. A. įsitikinimu, individualizuojant nuobaudą privalėjo būti įvertinta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo atveju atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje ir neteko verslo būtent dėl valstybės (Europos Sąjungos) pritaikytų sankcijų Baltarusijos Respublikai. Šios sankcijos yra būtinos, tačiau valstybė šiuo atveju galėtų ir turėtų būti supratingesnė verslo, kuriam dėl šių sankcijų teko ne tik prieš savo valią tapti pažeidėju, bet ir nutraukti pelningą anksčiau vykdytą veiklą, atžvilgiu.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, kad T. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, vadovaujantis teisės aktais, buvo įpareigota ne vėliau kaip nuo 2021 m. liepos 1 d. sukaupti ir iki 2022 m. birželio 30 d. tvarkyti ne mažiau kaip 9127 t dyzelino valstybės atsargų (2021 m. spalio 27 d., kad bendrovė sukaupė tik 1 t dyzelino valstybės atsargų), vadovu, neužtikrino, kad bendrovė sukauptų reikiamą kiekį dyzelino valstybės atsargų. Dėl šių faktų nekyla ir nekilo jokių ginčų. Taip pat nagrinėjamu atveju nekyla jokių ginčų dėl T. A. veikos kvalifikavimo pagal ANK 330 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad pagal ANK 330 straipsnio 3 dalį atsako įpareigotų teisės aktuose nustatyta tvarka kaupti ir tvarkyti naftos produktų ir (ar) naftos valstybės atsargas įmonių vadovai, kurių vadovaujamos įmonės nesukaupė valstybės atsargų, tokiu būdu padarant valstybės interesams didelę žalą. Didelė žala valstybės interesams padaroma tais atvejai, kai, įpareigotoje teisės aktuose nustatyta tvarka kaupti rezervines energijos išteklių atsargas įmonėje, trūkstamas tinkamos kokybės rezervinių energijos išteklių atsargų kiekis viršija vieną tūkstantį tonų (naftos ekvivalentų) (ANK 330 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčas kyla tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. A. sumažino Institucijos pirmininko pavaduotojo 2022 m. balandžio 26 d. nutarimu paskirtą baudą, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir paskyrė jam ženkliai mažesnę baudą negu ANK 330 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Taigi apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą vertins tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. skunde nustatytose ribose.

17. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi bendra taisyklė yra tokia, kad baudos dydis yra nustatomas pagal įstatyme numatytas ribas.

18. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Taigi aptartoje normoje yra numatyta išimtis iš bendros taisyklės, kuri yra aptarta šio procesinio sprendimo 17 pastraipoje. Teigtina, kad teisės pažeidėjui bauda gali būti švelninama tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai paskirti.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo taikyti T. A. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir skirti jam mažesnę baudą, nei ANK 330 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Tuo pačiu teigtina ir tai, kad Institucijos pirmininko pavaduotojo 2022 m. balandžio 26 d. nutarimu T. A. nepagrįstai už administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta bauda, kuri atitinka ANK 330 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį.

20. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl T. A. padarytų teisės aktų pažeidimų buvo padaryta didelė žala, kaip ji suprantama pagal ANK 330 straipsnio 4 dalį, valstybės interesams. Kai jau minėta anksčiau, kaip didelė žala valstybės interesams vertinama tokia situacija, kai nesukauptų rezervinių energijos išteklių atsargų kiekis viršija vieną tūkstantį tonų (naftos ekvivalentų). Šiuo gi atveju, minimali riba, nuo kurios pagal įstatymą yra preziumuojama (pripažįstama), kad valstybės interesams padaryta didelė žala, buvo viršyta apytiksliai devynis kartus. Faktiškai T. A. vadovaujama įmonė visiški nesukaupė būtino sukaupti dyzelino atsargų kiekio. Aplinkybė, kad, kaip nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus veiklą jos vietą rinkoje perėmė kitas ūkio subjektas, kuris ir privalės įvykdyti valstybės atsargų kaupimo užduotį, todėl bendras sukauptas valstybės atsargų kiekis šiuo atveju niekaip nepasikeis, niekaip nepateisina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigų nevykdymo, taip pat nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

21. Iš tikrųjų šiuo atveju dėl padaryto teisės pažeidimo nebuvo padaryta jokia turtinė žala, nebuvo apsunkinta kokių nors subjektų veikla ir pan. Vis tik teigtina, kad, kilus grėsmėms, kurių atsiradimas neretai yra sunkiai prognozuojamas ir gali būti visiškai netikėtas, toks teisės pažeidimas, sudaro sąlygas atsirasti realiai žalai, įvairaus pobūdžio sunkumams. Čia būtina pabrėžti, kad ANK 330 straipsnyje numatytų teisės pažeidimų sudėtis yra formalioji, t. y. atsakomybei kilti pakanka vien to, kad asmuo neįvykdė teisės aktuose numatytų pareigų, realūs neigiami padariniai nėra būtinasis šio pažeidimo požymis. Aplinkybė, kad padarytas administracinis nusižengimo pavojingumo laipsnis galėjo būti didesnis (kilus realiems neigiamiems padariniams), ženkliai nemažina padaryto teisės pažeidimo bendro pavojingumo, kurį lemia pavojingumo pobūdis bei laipsnis, keliamos grėsmės saugomoms vertybėms. Tuo pačiu konstatuotina, kad aplinkybė, jog realių neigiamų padarinių dėl teisės pažeidimo nekilo, yra vertintina sprendžiant dėl teisės pažeidėjui skirtinos baudos dydžio.

22. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė T. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes T. A. poziciją, jog prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą išreiškė tik teismo proceso metu. Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė T. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė yra nustatoma tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Apie tai, ar asmuo prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą bei dėl jo padarymo gailisi, sprendžiama ne pagal formalius asmens pareiškimus, o pagal realų jo elgesį proceso metu ar net iki jo pradžios.

23. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad T. A. viso proceso metu neneigė padaręs teisės pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo protokole nėra užfiksuotas T. A. pareiškimas, jog jis prisipažįsta nustatytas faktines aplinkybes, dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo gailisi. Vis tik, teikdamas paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo bei jo aplinkybių, T. A. neneigė administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių, savo kaltės ir nurodė, kokios aplinkybės nulėmė teisės pažeidimo padarymą. Be to, iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad viena iš priežasčių, dėl kurios T. A. vadovaujama įmonė nesukaupė reikiamo dyzelino kiekio, buvo aplinkybės, jog Vokietijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, su kuria buvo sudaryta dyzelinio kuro tiekimo sutartis, įsigaliojus Europos Sąjungos sektorinėms sankcijoms ir asmeninėms sankcijoms įmonei „(duomenys neskelbtini)“, o Vokietijos įmonę aptarnaujantiems bankams atsiskaitant vykdyti bet kokius mokėjimus minėtai įmonei, nebeturėjo galimybių vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Apie susidariusią situaciją T. A. buvo informuotas 2021 m. liepos 29 d. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2021 m. rugsėjo 15 d. raštu Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją bei Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą informavo apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali sukaupti reikiamo kiekio dyzelino valstybės atsargų, t. y. valstybės institucijoms buvo išviešinta, su kokiomis problemomis susiduria įmonė ir šių problemų priežastys, tuo pačiu buvo išviešinta ir informacija apie tai, kad nėra vykdomi teisės aktų reikalavimai. Tame pačiame rašte valstybės institucijų buvo prašoma pagal galimybes tarpininkauti dyzelino įsigijimo arba valstybės atsargų saugojimo sudarymo klausimais. Šis faktas rodo, kad T. A. bandė išspręsti kilusias problemas, užtikrinti vadovaujamos įmonės pareigų vykdymą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 15 d. rašto turinio matyti, kad, kilusias problemas, įmonės vadovas bandė spręsti ir kreipdamasis į VĮ „Lietuvos energetikos agentūra“, o VĮ „Lietuvos energetikos agentūra“ direktoriaus rašte užfiksuoti duomenys patvirtina, jog kilusias problemas buvo bandoma spręsti kreipiantis į AB „(duomenys neskelbtini)“ bei AB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi akivaizdu, kad T. A. siekė įvykdyti teisės aktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytus reikalavimus, tačiau to padaryti jam nepavyko. Aptarti veiksmai leidžia teigti, kad T. A. kritiškai vertino susidariusią situaciją, stengėsi išvengti teisės pažeidimo, o tai kartu su pažeidimo faktinių aplinkybių pripažinimu vertintina, kaip gailėjimasis dėl padaryto administracinio nusižengimo.

24. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 31 d. buvo sukaupusi 2346 t dyzelino, nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio iki 2021 m. rugsėjo 30 d. sukaupto dyzelino kiekis sumažėjo iki 1 t. T. A. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad toks sukaupto dyzelino sumažėjimas įvyko, nes įmonė vykdė tiekimo įsipareigojimus savo klientams, tikėdamasi greitai užsitikrinti alternatyvius tiekimo šaltinius ir veiklos tęstinumą. Aptarti faktai rodo, kad T. A. prioritetą suteikė vadovaujamos įmonės įsipareigojimų klientams vykdymui, o ne pareigai sukaupti reikiamą dyzelino kiekį. Be to, apie tai, kad įmonė susidurs su problemomis, susijusiomis su reikiamo dyzelino kiekio sukaupimu, T. A. turėjo suvokti anksčiau, nei buvo informuotas apie tai, jog Vokietijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ negalės įvykdyti savo įsipareigojimų. Tokią išvadą leidžia daryti paties T. A. paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teisme, iš kurių matyti, jog iki 2021 m. liepos mėnesio įmonė turėjo būti sukaupusi 6000 t dyzelino, o Vokietijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, su kuria turėjo ilgalaikę metinę sutartį, paskutinį tiekimą pagal sutartį atliko 2021 m. balandžio mėnesį, nuo 2021 m. kovo mėnesio įmonė negalėjo vykdyti nuolatinių pirkimų iš Baltarusijos Respublikos bei Rusijos Federaacijos. Taigi T. A., būdamas įmonės vadovu, kuris privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, nes vadovą ir jo vadovaujamą bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, turėjo suvokti, kad įmonė susidurs su problemomis, siekiant įvykdyti jai nustatytas pareigas, tačiau nesielgė pakankami rūpestingai ir apdairiai. Aptarti faktai, nagrinėjamų aplinkybių kontekste, neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

25. Pažymėtina, kad, vykdant ūkinę, komercinę veiklą, nuolatos susiduriama su verslo rizika, kurią įmonės vadovas privalo įvertinti. Tokia rizika didėja bendradarbiaujant su autoritarinių režimų, kurie nėra prognozuojami, valdomų valstybių ūkio subjektais, toks bendradarbiavimas neretai yra susijęs ne tik su didesne rizika, bet ir su galimybe gauti didesnį pelną iš tokio bendradarbiavimo. Tokią aplinkybę, akivaizdu, suvokė ir T. A., kuris pirmosios instancijos teisme nurodė, kad bendradarbiavimo su Rytų kaimynais (buvo bendradarbiaujama su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos įmonėmis) istorija yra „toksiška“, o atsiliepime nurodė, jog įmonės vykdyta veikla iki sankcijų pritaikymo buvo pelninga. Taigi padaryto pažeidimo pateisinti vien tik verslo rizika taip pat negalima.

26. T. A. anksčiau nebuvo baustas už panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, jis anksčiau yra trauktas administracinėn atsakomybėn (daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nevertintini kaip šiurkštūs, vieną kartą buvo trauktas atsakomybėn pagal ANK 308 straipsnį), paskirtas nuobaudas sumokėjo, galiojančių nuobaudų neturi, nėra teistas. T. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Administracinį nusižengimą T. A. padarė dėl nepagrįsto pasitikėjimo, t. y. jis numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, o ne veikdamas tiesiogine tyčia, kaip nurodyta Institucijos pirmininko pavaduotojo 2022 m. balandžio 26 d. nutarime. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog T. A. paskyrus baudą ANK 330 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytose ribose, bus kaip nors neproporcingai apsunkinta jo padėtis, nėra. Pastebėtina, kad pats administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis turėtų galimybę sumokėti ir Institucijos pirmininko pavaduotojo 2022 m. balandžio 26 d. nutarimu jam paskirtą baudą. Aplinkybės, kad T. A. yra brandaus amžius, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, užima vadovaujamas pareigas, turi šeimą, vaikų, nei kiekviena atskirai, nei jas vertinant su kitomis aplinkybėmis, nėra pagrindas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tuo labiau, kad iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kokią reikšmę jos turi vertinant T. A. asmenybę ar jo padarytą teisės pažeidimą. Akivaizdu, kad dalis šių aplinkybių pačios savaime neapibūdina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nei teigiamai, nei neigiamai.

27. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad T. A. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir skirti jam mažesnę baudą, nei ANK 330 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, tuo pačiu jam nebuvo pagrindu skirti tokio dydžio baudos, kuri buvo paskirta Institucijos pirmininko pavaduotojo 2022 m. balandžio 26 d. nutarimu. Manytina, kad nuobaudų tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, kompleksiškai efektyviausiai bus įgyvendinti T. A. paskyrus minimalaus dydžio baudą, numatytą ANK 330 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis yra keistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį pakeisti ir T. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 330 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti 3000 Eur dydžio baudą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.